Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. B. (J. B.), O. C. (O. C.) ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

A. S. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 250 MGL (32500 Lt) dydžio bauda.

O. C. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 250 MGL (32500 Lt) dydžio bauda.

BK 72 straipsnio 2 dalies, 3 dalies pagrindu iš O. C. bei A. S. konfiskuota po 200 Lt, pripažinus šią pinigų sumą kaip gautą iš nusikalstamos veikos.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį taip pat yra nuteistas T. Š. (T. Š.), tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su T. Š., 2012-10-02, apie 18.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Vilkpėdės g. 4, Vilniuje, valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio patruliui A. S. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio patruliui O. C. tiesiogiai pareikalavus 1000 litų kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už T. Š. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį dėl to, kad T. Š. vairavo automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir be įjungtų artimųjų šviesų, davė 400 litų kyšį, t.y. papirko aukščiau paminėtus valstybės tarnautojus, siekdami neteisėtos jų veikos vykdant įgaliojimus.

A. S. ir O. C. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojais, eidami atitinkamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio bei 4-ojo būrio patrulių pareigas, patruliuodami tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po priskirtą teritoriją, veikdami bendrininkų grupėje, 2012-10-02, apie 18.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Vilkpėdės g. 4, Vilniuje, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš T. Š. duoti 1000 litų kyšį už jo nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį dėl to, kad T. Š. vairavo automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir be įjungtų artimųjų šviesų, ir iš J. B. bei T. Š. savo naudai priėmė 400 litų kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. prašė jo ir nuteistojo O. C. apeliacinius skundus tenkinti, o dėl nuteistojo J. B. apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

Nuteistųjų A. S. ir O. C. gynėjas advokatas V. Dubrovskij prašė jo ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistojo J. B. gynėjas R. V. prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistųjų J. B., O. C. ir A. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems J. B., O. C. ir A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jiems paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš nuteistųjų O. C. ir A. S. apeliacinių skundų turinio, pastarieji prašo išteisinti juos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, todėl kolegija nagrinėja O. C. ir A. S. apeliacinius skundus kartu ir pasisako dėl abiems nuteistiesiems inkriminuoto kyšininkavimo iš J. B. ir T. Š. aplinkybių.

Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį dėl J. B. patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistųjų O. C. ir A. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje

Tokie apeliantų teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl jų kaltės padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nurodytą nuteistųjų O. C. ir A. S. įvykio versiją paneigia tiek nuosprendyje išdėstyti rašytiniai įrodymai, tiek teisme apklaustų nuteistųjų J. B., T. Š. bei liudytojų A. B., E. J. parodymai, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja, ką pagrįstai pripažino ir Vilniaus apygardos teismas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2012 m. spalio (duomenys neskelbtini) d. ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas remiantis tarnybinio patikrinimo metu gautais duomenimis, jog 2012 m. spalio 2 d. apie 18.45 val. prie Vilkpėdės g. 4, Vilniuje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio patrulis A. S. iš T. Š., kuris vairavo automobilį „Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti bei važiavo be artimųjų šviesų, ir kartu su juo buvusio J. B. reikalavo ir priėmė 400 Lt kyšį (1 t., 1, 116 b. l.). Tarnybinis patikrinimas atliktas pagal 2012-10-04 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininko E. J., kuris byloje apklaustas kaip liudytojas, tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuoti galimai neteisėti policijos pareigūnų veiksmai. Minėtame pranešime E. J. nurodė, kad 2012 m. spalio 2 d. apie 19 val. adresu, Vilnius, Vilkpėdės g. 4, jis pastebėjo stovintį policijos tarnybinį automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (borto numeris V(duomenys neskelbtini)), šalia stovėjo automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio buvo išlipę du jaunuoliai. Pastarieji bendravo su policijos pareigūnu, sėdinčiu tarnybinio automobilio keleivio vietoje. Netrukus jaunuoliai įsėdo į tarnybinį automobilį, kuris nuvažiavo Tūkstantmečio gatve. E. J., tarnybiniame pranešime nurodydamas minėtu automobiliu patruliavusius pareigūnus, t. y. O. C. ir A. S., ir tai, kad jie nepranešė radijo ryšio kanalu apie automobilio „Audi 80“ stabdymą, atkreipė dėmesį ir į tai, kad jo nurodytu laiku, t. y. apie 19 val. buvo užfiksuotas tarnybinio automobilio judėjimo maršrutas Vilkpėdė-Salininkai-Vilkpėdė, apie kurį pareigūnai taip pat neinformavo (1 t., 68 b. l.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tarnybiniame pranešime pateiktai informacijai patikrinti buvo atliktas tyrimas: gauti ir įvertinti Vieningų pajėgų valdymo ir tikrintų transporto priemonių registracijos sistemų bei VĮ „Regitra“ bazės apie automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registraciją duomenys, nustatyti automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) besinaudojantys asmenys, jie apklausti, taip pat apklausti tarnybiniu automobiliu patruliavę pareigūnai bei kiti asmenys, kuriems buvo kas nors žinoma apie įvykio aplinkybes, t. y. I. Ž. (I. Ž.), A. B., A. K..

Kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados, atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2012 m. spalio 2 d. apie 18.45 val. pareigūnai, tarnybiniu automobiliu (borto Nr. (duomenys neskelbtini)), panaudodami specialiuosius šviesos signalus (remiantis Vieningų pajėgų valdymo sistemos duomenimis, specialieji šviesos signalai buvo įjungti 18.45 val. ir 18.46 val.) Vilkpėdės gatvėje, už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą sustabdė T. Š. vairuojamą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie automobilio stabdymą ir jo tikrinimą, pareigūnai nustatyta tvarka Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo neinformavo. Apie 19 val. T. Š. ir J. B. kartu su policijos pareigūnais jų tarnybiniu automobiliu išvažiavo iš stovėjimo aikštelės, esančios Vilkpėdės g. 2 (ne Vilkpėdės 4, kaip teisingai skunde nurodo apeliantai), į Vaikų g. (duomenys neskelbtini). Į stovėjimo aikštelę pareigūnai grįžo apie 19.30 val. T. Š. padaryti KET pažeidimai (šviesiu paros metu važiavo keliu neįsijungęs artimųjų šviesų ir vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti) įforminti nebuvo. Tokiu būdu patruliai O. C. ir A. S. nevykdė jiems pavestų funkcijų, pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko jiems skiriamos tarnybinės nuobaudos (1 t., 116-125 b. l.).

Taigi pareigūnų veiklos tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti duomenys, kurie neabejotinai patvirtino E. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, t. y. kad T. Š. vairuojamas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas prie degalinės, Vilkpėdės g. 4, policijos pareigūnų O. C. ir A. S. jų patruliavimo metu 2012-10-02, ir J. B. kartu su T. Š. tarnybiniu automobiliu buvo nuvežti į Salininkus ir atvežti atgal į Vilkpėdės g. 2 esančią degalinės automobilių aikštelę, kur buvo paliktas stovėti pažeidėjų automobilis.

Vertinant aukščiau išdėstytos išvados patikimumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi apeliantų skunduose išvardinti netikslumai ir prieštaravimai buvo pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, apklausiant tiek nuteistuosius ir liudytojus, tiek peržiūrint prie bylos pridėtą vaizdo įrašą, kuriame objektyviai užfiksuoti tiek abu automobiliai, tiek jų važiavimas atitinkamu laiku, tiek pats J. B., einantis link minėtų automobilių, šiems važiuojant į degalinės automobilių aikštelę.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji akcentuoja tai, kad tarnybiniame pranešime yra nurodytas visai kito tarnybinio borto numeris – V(duomenys neskelbtini), nes jų tarnybinio automobilio borto numeris – V(duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų tarnybinio automobilio „ Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patruliavo V. C. ir A. S., borto numeris yra V(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-21). Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantai, ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados, jog skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis būtent jų tarnybinį automobilį matė (stebėjo) liudytojas E. J.. Teisėjų kolegijos nuomone, tarnybiniame pranešime buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas ir tai patvirtina žemiau išdėstyti motyvai.

Abejoti tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių pagrįstumu nėra jokio pagrindo, nes jį surašęs pareigūnas E. J. buvo apklaustas teisme ir išsamiai paaiškino kaip buvo tikrinama jo pateikta informacija dėl įvykio aplinkybių nustatymo. Liudytojas parodė, kad įvykio dalyviai (taip pat ir pranešime užfiksuoti automobiliai) buvo nustatinėjami tiek pagal Audi markės automobilio valstybinį numerį, tiek policijos automobilio borto numerį bei valstybinį numerį. Buvo tikrinami Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys, jie sutapo su užfiksuotais tarnybiniame pranešime, todėl buvo pavesta Vidaus tarnyboms toliau aiškintis aplinkybes. Be to, E. J. teisme atpažino policijos pareigūnus A. S., O. C., o taip pat J. B. kaip asmenis, dėl kurių veiksmų jis surašė tarnybinį pranešimą.

Taigi, iš liudytojo E. J. parodymų matyti, kad įvykio metu stebėtas tarnybinis automobilis ir juo patruliavę pareigūnai buvo nustatinėjami ne tik pagal borto numerį, bet ir valstybinį numerį, taip pat buvo vertinami Vieningų pajėgų valdymo sistemos duomenys bei identifikuojami kitu automobiliu važiavę asmenys, kuriuos apklausiant būtų galima patvirtinti arba paneigti kilusius įtarimus dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Taip pat kad paneigti ar patvirtinti nuteistųjų A. S. ir O. C. versiją dėl kitų ekipažų patruliavimo jų maršrutu, buvo gauti ir išanalizuoti jų darbo veiklą reglamentuojantys dokumentai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, transporto priemonės kelionės lapas Nr. 36213367 patvirtina, jog šio įvykio metu tarnybiniu automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (borto numeris V(duomenys neskelbtini)), patruliavo nuteistieji O. C. ir A. S. (1 t., 83 b. l.). Pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo planą, šis ekipažas laikotarpiu nuo 7.30 iki 20.30 patruliavo sektorių 2 A (kuriai priklauso ir Vilkpėdės seniūnijos teritorija), 2 B, 2 C (kuriai priklauso Naujininkų seniūnijos teritorija) Kauno Žemaitės maršrutu. Kitų ekipažų, kurių patruliavimo maršrutas dubliuotusi su nuteistųjų patruliavimo maršrutu, kaip teigia nuteistieji, nenustatyta (1 t., b. l. 74-79 b. l.).

Bylos duomenimis, skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi J. B., T. Š. ir G. Š.. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina ne tik pastarųjų asmenų parodymai, bet ir transporto priemonių registracijos sistemos duomenys, ankstesnio jo savininko I. Ž. parodymai bei kita bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundų motyvų, kad nuteistojo J. B. nurodyta automobilio įsigijimo ir naudojimo versija prieštarauja logikai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokie J. B. parodymai, priešingai nei nurodo apeliantai, sutapo su ankstesniais automobilio savininkų parodymais, be to, jo naudojimąsi šiuo automobiliu įvykio dieną taip pat patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga.

Pagal VšĮ „Regitra“ bazės duomenis, iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas I. Ž. vardu (1 t., b. l. 101). Pareigūnams susisiekus su minėtu asmeniu, jis paaiškino, kad šį automobilį pardavė pažįstamam asmeniui, vardu Georgijus, nurodė pastarojo asmens kodą ir telefono numerį, taip pat paaiškino, kodėl automobilis iki šiol neperregistruotas. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad patikrinus minėtą asmenį Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, buvo nustatyta, kad tai G. B. (1 t., 100 b. l.). Susisiekus su G. B., pareigūnams jis patvirtino I. Ž. nurodytas aplinkybes dėl automobilio pardavimo ir paaiškino, kad 2012-09-30 automobilį pardavė T. J. (1 t. b. l. 105). Šią aplinkybę objektyviai patvirtina ir byloje esanti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (1 t., b. l. 106).

Tarnybiniame pranešime išdėstytos informacijos tikrinimo metu taip pat buvo imtasi priemonių nustatyti automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietą. Tuo tikslu, gavus Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis apie tarnybinio automobilio judėjimo maršrutą, buvo patikrinta teritoriją aplink Vaikų gatvę, kur minėtas automobilis buvo aptiktas, t. y. automobilis stovėjo prie Vaikų gatvės Nr. 11 pažymėto namo (1 t., 93 b. l.). Vėliau buvo nustatytas ir juo besinaudojantis asmuo – J. B..

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. jau pirmoje apklausoje išsamiai nurodė automobilio „Audi 80“ įsigijimo aplinkybes, kurios visiškai sutapo su I. Ž. nurodytomis, taip pat pripažino, jog 2012-10-02 važinėjosi ne vienas, o kartu su T. Š. ir G. Š., ir skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis kartu su T. Š. davęs kyšį dviem policijos pareigūnams, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu - O. C. ir A. S. (1 t., 96-97). Analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes pareigūnams davė ir T. Š. (2 t., 5-6, 9-11 b. l.).

Taigi, apeliantai skunde nepagrįstai ginčija objektyviai nustatytas faktines aplinkybes, remdamiesi J. B., T. Š. ir G. Š. parodymų apie tam tikras aplinkybes (kurias apeliantai nepagrįstai vertina kaip esmines) prieštaringumu. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina E. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių teisingumą.

Nuteistųjų O. C. ir A. S. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad pirmos instancijos teismas nevertino nuteistųjų J. B. ir T. Š. parodymų patikimumo, kad jų parodymams teikė pranašumą ir pan. Kaip matyti iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio motyvų, minėti parodymai nuosprendyje išsamiai išanalizuoti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertinti, o taip pat palyginti kaip visuma su kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais, nurodyti išsamūs motyvai, kodėl remiamasi šių asmenų parodymais grindžiant apeliantų kaltę.

Nuteistieji J. B. ir T. Š. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai parodė, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis davė kyšį dviem policijos pareigūnams, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu - O. C. ir A. S.. Iš šių nuteistųjų parodymų seka, kad jau pirmoje apklausoje (1 t., 94-95, 96-97) jie pripažino iš esmės visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir paaiškino, jog 2012 m. spalio 2 d. apie 19 val. J. B. ir T. Š. kartu su G. Š. (G. Š.) J. B. priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Salininkų į Vilnių. Prie parduotuvės „Moki veži“, esančios Vilkpėdės g., J. B. išlipo, o T. Š. su G. Š. nuvažiavo apsisukti. Jie važiavo neįjungę šviesų, todėl T. Š. vairuojamą automobilį, panaudojant specialiuosius šviesos signalus, sustabdė policijos pareigūnai. Priėjęs pareigūnas (sėdėjęs tarnybinio automobilio keleivio vietoje) informavo vairuotoją (T. Š.) apie padarytą KET pažeidimą, paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. T. Š. atsisakius tai padaryti, policijos pareigūnai pasiūlė susitarti: pareigūnai nurodė reikalaujamą sumą, klausė, kiek T. Š. gali jiems pasiūlyti. T. Š. paskambino J. B. ir pranešė apie įvykį. Prie automobilio atėjęs J. B. kartu su T. Š. toliau tarėsi su pareigūnais ir šiems sutikus dėl 1000 Lt sumos, sutiko važiuoti iki T. Š. buto, esančio Salininkuose, Vaikų g. 21, jų pasiimti. Į butą Salininkuose juos policijos pareigūnai vežė tarnybiniu automobiliu. T. Š., J. B. ir policijos pareigūnams atvažiavus į minėtą butą, J. B. paėmė 400 Lt. Grįžtant iš buto, laiptinėje jis sutiko A. B.. Policijos pareigūnai su tokia suma nesutiko, tačiau grįžus į Vilnių, J. B. su pareigūnais susitarė ir šie nurodė 400 Lt įdėti į bagažinę. Analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes nuteistieji davė ir vėlesnėse apklausose: apklausiami pareigūnų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., 130-131, 140-142; 2 t., 5-6, 9-11, 14 b. l.). Be to, nuteistasis J. B. asmens parodymo atpažinti metu iš fotonuotraukos atpažino tiek O. C., tiek A. S. kaip asmenis, kurie už savo pareigos – administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo – nevykdymą iš J. B. ir T. Š. pareikalavo piniginį atlygį ir priėmė 400 Lt kyšį (1 t., 133-135 b. l.).

Priešingai nei teigia nuteistieji O. C. ir A. S., tokie nuteistųjų J. B. ir T. Š. parodymai yra nuoseklūs, juose nurodytos kyšininkavimo ir papirkimo aplinkybės sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nuteistųjų nurodytas aplinkybes patvirtina G. Š. ir A. B. parodymai.

Liudytojas G. Š. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje važiavo kartu su T. Š. automobiliu ir jų automobilį sustabdė policijos pareigūnųai, nes važiavo be šviesų. T. Š. pareigūnams nepateikė reikiamų dokumentų, todėl buvo paprašytas išlipti iš automobilio. Po to atėjo J. B., kuris kartu su T. Š. bendravo su pareigūnu. Pareigūnų nurodymu, automobilį perstatė į prie degalinės esančią aikštelę. Jis (liudytojas) visą bendravimo su pareigūnais laiką sėdėjo automobilyje. Iš T. Š. kalbų jam žinoma, jog pareigūnams reikia sumokėti 1000 Lt. Buvo paprašytas likti laukti automobilyje, kai T. Š. ir J. B. kartu su pareigūnais jų automobiliu, kaip suprato liudytojas, išvažiavo pasiimti pinigų. Šiems sugrįžus prie automobilio, dar toliau vyko pokalbis su pareigūnais. Po to jie užrakino automobilį ir pėsčiomis pasišalino iš degalinės. Iš T. Š. jam žinoma, kad pareigūnams jie davė 400 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus (1 t., 6, 8-12 b. l.).

Liudytoja A. B. teime parodė, kad ji skundžiajame nuosprendyje nurodytu laiku grįždama namo matė pro kieme pravažiuojantį tarnybinį policijos automobilį, be to, laiptinėje sutiko laiptais besileidžiantį J. B.. Tai atitinka nuteistojo J. B. parodymus apie įvykio aplinkybes bei Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis apie tarnybinio automobilio „Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutą. Analogiškus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 98 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas iš UAB „Kvestija“ degalinės gautas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad 18:56:30 paskui automobilį „Audi 80“ nedideliu atstumu važiuoja specialiais policijos ženklais pažymėtas tarnybinis automobilis „Skoda Octavia“, prie jų artinasi vyrškis, kuris eina automobilių judėjimo kryptinimi. Nuteistasis J. B. patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas jam priklausantis „Audi 80“, o einantis automobilių link vyriškis yra jis. Pasak nuteistojo, automobiliai sustojo prie degalinės esančioje stovėjimo aikštelėje, kur jis ir T. Š. priėję prie policijos automobilio dar derino klausimą dėl reikalaujamos sumos dydžio. Ši nuteistojo T. B. nurodyta aplinkybė atitinka E. J. tarnybinio pranešimo duomenis, t. y. kad prie tarnybinio automobilio jis matė du civilius asmenis, apie kuriuos liudytojas nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, vaizdo įraše 18:59:33 laiku užfiksuota kaip policijos automobilis pasuka į dešinę, o 19:28:58 laiku tuo pačiu keliu grįžta atgal. 19:38:03 laiku tas pats policijos automoblis vėl išvažiuoja. Vieningos pajėgų sistemos duomenys detalizuoja minėtame įraše užfiksuoto tarnybinio automobilio veiksmus, t. y. kada ir kokios durys buvo atidaromos, uždaromos ir jo judėjimo maršrutą. Sistemoje užfiksuotos aplinkybės visiškai sutampa tiek su J. B. parodymais, tiek su vaizdo įraše užfiksuotu tarnybinio automobilio judėjimu maršrutu. Be to, nors įrašas nėra tiek kokybiškas, kad būtų įžiūrimi automobilių valstybiniai numeriai ar tarnybinio automobilio borto numeris, priešingai nei teigia nuteistieji O. C. ir A. S., tai nepaneigia jų kaltumo dėl kyšininkavimo. Apeliantai skunde klaidingai nurodo, kad T. Š. neteisingai nurodė savo važiavimo kryptį. Kaip matyti iš užfiksuoto vaizdo įrašo, „Audi 80“ automobilis kartu su tarnybiniu automobiliu važiuoja nuo parduotuvės „Moki veži“ pusės, nuo kurios atėjo ir J. B., ką objektyviai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame šis faktas yra užfiksuotas. Šios aplinkybės atitinka tiek nuteistojo J. B., tiek nuteistojo T. Š. parodymus, jokių nesutapimų tarp minėtų asmenų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos nenustatyta. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad vaizdo įraše automobilių judėjimas yra atvaizduotas veidrodiniu atspindžiu, todėl nuteistųjų skunde nurodytas tarnybinio automobilio judėjimas, grįžtant iš Salininkų, priešingai nei teigia apeliantai, yra iš kairės, o ne dešinės pusės (1 t., b. l. 30).

Atmestinas nuteistųjų O. C. ir A. S. apeliacinių skudų argumentas, kad teismui pateiktos J. B. ir T. Š. telefoninių pokalbių išklotinės negali būti vertinamas kaip jų kaltę patvirtinantis įrodymas. Pasak apeliantų, byloje nėra jokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad J. B. ir T. Š. iš tiesų naudojasi nurodytais mobilaus ryšio telefono numeriais. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad patys nuteistieji J. B. ir T. Š. pateikė informaciją apie jų naudojamus telefonus, o pareigūnai patikrino, ar iš tiesų tarp jų vyko pokalbiai nurodytu laiku, kaip tai nurodė pastarieji duodami parodymus apie įvykio aplinkybes, t. y. palygino, ar pastarųjų parodymai apie skambučius atitinka telefoninių pokalbių išklotinės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie įrodymai abejonių nekelia, nes jie visiškai sutapo su nuteistųjų pareigūnams nurodytomis aplinkybėmis apie tarpusavio pokalbius tik sustabdžius jų automobilį policijai.

Apeliantai skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip nepatikimus įvertino liudytojų A. K. ir S. C. parodymus, kurie, apeliantų manymu, paneigia jų kaltę dėl kyšininkavimo. Toks apeliantų teiginys nepagrįstas. Visi aukščiau išdėstyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji O. C. ir A. S. kalti dėl kyšininkavimo iš J. B. ir T. Š., todėl jų draugų – A. K. ir S. C. parodymai negali būti laikomi teisingais, juolab, kad tik A. K. patvirtino apeliantų versiją dėl įvykio aplinkybių, o S. C. teisinosi visų aplinkybių, taip pat ir bendravimo su pareigūnais O. C. ir A. S. negalintis prisiminti dėl sunkaus girtumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais šioje dalyje, jie yra išsamūs, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Nuteistieji A. S. ir A. C. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai ginčija jų parodymo atpažinti iš fotonuotraukų J. B. ir T. Š. veiksmų teisėtumą, nurodydami, kad minėtų asmenų išvardinti juos apibūdinantys požymiai tikrovėje neatitinka jų išvaizda. Be to, apeliantams nesuprantama, kaip T. Š., priešingai nei J. B., kurie abu vienodai ilgą laiko tarpą bendravo su kyšio reikalavusiais pareigūnais, negalėjo jų atpažinti. Tačiau iš nuteistųjų J. B. ir T. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie iš esmės vienodai apibūdino tiek tarnybiniame automobilyje už vairo sėdėjusį pareigūną, tiek jo keleivį (1 t., 130-131 b. l.; 2 t., 5-6 b. l.). Be to, apklausos metu J. B. patvirtino, kad galėtų atpažinti šiuo asmenis ir parodymo atpažinti metu atpažino abu pareigūnus iš fotonuotraukų (1 t., 133-138). Tuo tarpu, T. Š. nuo pat pradžių teigė, jog nežino, ar galėtų atpažinti asmenis, apie kuriuos davė parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie J. B. ir T. Š. parodymai negali būti vertinami kaip prieštaringi ar prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Minėti asmenys davė parodymus apie jiems žinomas aplinkybes ir būtent teismo prerogatyva yra juos įvertinti. Ta aplinkybė, kad J. B. ir T. Š. nurodė tokius atpažintino asmens individualius požymių (šiuo atveju – juos sustabdžiusių pareigūnų ūgį, sudėjimą ir pan.), su kuriais apeliantai visiškai nesutinka, nepaneigia aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kaltės. Tas pas pasakytina ir dėl T. Š. pasisakymo dėl galimumo ar negalimumo atlikti su juo atitinkamus procesinius veiksmus.

Tokiu būdu, visi šie įrodymai, jų visuma patvirtina, kad O. C. ir A. S. neteisėtai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė kyšį iš J. B. ir T. Š., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino kaltais dėl kyšininkavimo iš J. B. ir T. Š., o jų padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Tuo pačiu paneigti nuteistųjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

Bausmė O. C. ir A. S. paskirta baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, reikalavimų. O. C. ir A. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

Skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ginčija nuteistasis J. B.. Apeliantas nurodo, kad pareigūnams perduotas kyšis – 400 Lt turi būti jam sugrąžintas, nes už savo neteisėtus veiksmus jis yra jau nubaustas apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausme.

Motyvuojamoji dalis

Toks apelianto skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas tik turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šiame baudžiamajame įstatyme yra nustatyta teismo pareiga konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Nusikalstamų veikų, numatytų BK XXXIII skyriuje, dalykas – kyšis – suprantamas kaip neteisėtai gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis („Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 32).

Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji O. C. ir A. S., už jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, priėmė kyšį - 400 Lt. Šis materialinis turtas yra O. C. ir A. S. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, kuris turi būti konfiskuojamas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, BK 72 straipsnio reikalavimai ir dvigubo nebaudžiamumo principas nepažeisti.

Dėl nuteistajam J. B. paskirtos bausmės

Apygardos teismo nuosprendį šioje dalyje ginčija nuteistasis J. B., kuris nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi. Nurodo, kad yra bedarbis ir neturi jokio kito pajamų šaltinio, todėl negalės sumokėti jam paskirtos 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudos. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti jam paskirta baudą į 50 parų areštą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam J. B. yra teisėta ir pagrįsta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. B., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam J. B., apygardos teismas atsižvelgė, kad pastarasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiems interesams, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Parinkdamas nuteistajam J. B. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, apygardos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, taip pat į nuteistojo jauną amžių (gim. 1994 m.), bei konstatavo, kad nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl gyvenimiškos patirties stokos neteisingai vertinant pačios veikos pavojingumą bei gresiančios atsakomybės griežtumą, nulemtas paties pareigūnų elgesio, taip pat įvertino pastarojo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Skirdamas bausmę nuteistajam apygardos teismas įvertino ir tai, kad J. B. nedirba ir, nors baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo skirti kitą bausmės rūšį, numatytą sankcijoje už padarytą nusikaltimą, juo labiau, kad paskirtos baudos dydis neviršija BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą jos vidurkį. Taigi, J. B. paskirta piniginė bausmė nėra aiškiai per griežta, ji teisinga, atitinkanti BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų J. B., O. C. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.