- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-101-316/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53940-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Ernesta Montvidienė, Alfredas Vilbikas
- Nuteistasis
- A. M., J. M.
- Nukentėjusysis
- R. K., D. Ž.
- Civilinis ieškovas
- UAB „A“, Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- J. M., A. M.
- Advokatai
- Mantas Arasimavičius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko,
nuteistiesiems A. M., J. M., jų gynėjai advokatei D. Gadliauskienei
Rezoliucinė dalis
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. M. ir A. M. gynėjos adv. D. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)284 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimo bausmę 7 (septyniems) mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais D. Ž. ir R. K.. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais D. Ž. ir R. K.. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. M. 487,63 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų J. M. ir A. M. solidariai 53,96 Eur turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos (Europos a. 1, LT – 03505 Vilnius, į. k. 191351679, a.s. (duomenys neskelbtini)).
Nukentėjusiųjų D. Ž. ir R. K. atsisakymą nuo ieškinių priimti ir procesą dėl ieškinių nutraukti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. ir A. M. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 16:00 val., viešoje vietoje - Radviliškio r., Šeduvos m., Kėdainių g. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, J. M. stovėdamas važiuojamosios kelio dalies viduryje, trukdė pravažiuoti nukentėjusiajam D. Ž., kuris vairavo UAB „A“ priklausantį automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuojant automobiliui, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į priekinį stiklą ir taip jį išdaužė, nukentėjusiajam D. Ž. sustojus gatvės dešinėje pusėje, netoli nuovados, įjungus avarinius žibintus, ištraukė D. Ž. iš automobilio, D. Ž. paklausus „ką jis čia daro“, iš nugaros pusės, dešiniąja ranka stipriai apkabinęs nukentėjusiojo kaklą, kaire ranka lenkdamas galvą žemyn ir taip smaugdamas nukentėjusįjį, sakė : „ Ką aš jums ... (įžeidžiantis žodis) perspėjau, sakiau ...“, nukentėjusiajai R. K. išlipus iš automobilio ir mėginant apginti nukentėjusįjį D. Ž., A. M. pribėgusi, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė nukentėjusiajai R. K. du smūgius į veidą rankoje laikytu segtuvu, tokiais veiksmais J. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Ž., padarė UAB „A“ 487,63 Eur turtinę žalą, A. M. sukėlė fizinį skausmą R. K., t. y. yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistųjų gynėja prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-766-2016 panaikinti ir priimti naują nuosprendį - J. M. ir A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Priimant naują - išteisinamąjį nuosprendį, UAB „A" ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Apeliantės nuomone, šis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-12-23 apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, neįsigilinus į byloje surinktus įrodymus ir juos neteisingai įvertinus, padarius išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir nepagrįstas išsamiu jų išnagrinėjimu bei visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko apeliacinės instancijos teismo turi būti panaikintas.
J. M. ir A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė detalius, nuoseklius, vieni kitus atitinkančius parodymus. J. M. parodė, kad 2015-09-27 apie 16 val. kartu su savo žmona A. M. jo vairuojamu sunkvežimiu MAN atvažiavo supirkti obuolių į Šeduvos m. Kaštonų aikštę. Artėdami prie šios aikštės, jie matė išvažiuojantį iš aikštės į priešingą pusę nei jie atvažiavo baltos spalvos UAB „A", kuriai vadovauja A. K., automobilį. Jie suprato, kad UAB „A" eilinį kartą buvo atvažiavęs supirkti obuolių tuo laiku, kuriuo jie buvo iš anksto skelbimu pranešę gyventojams, kad atvyks supirkti obuolių, nors tos pačios dienos ryte jis skambino A. K. ir papriekaištavo, kad jis superka obuolius jų skelbime nurodytu laiku, į ką A. K. atsakė necenzūriniais žodžiais ir išjungė telefoną. Jis sustojo aikštelėje, iš mašinos iškėlė svarstykles, paruošė žmonai darbo vietą, o pats išėjo į kitoje gatvės pusėje esančią parduotuvę, ketindamas joje išsikeisti turimus pinigus smulkesniais. Pradėjęs eiti per gatvę, jis pamatė iš už gatvės posūkio, jam iš kairės dideliu greičiu atvažiuojantį tą patį UAB „A." automobilį, kuris buvo pilnas prikrautas obuolių. Supratęs, kad nespės pereiti gatvės, jis apsisuko, kad grįžtų atgal, tačiau nespėjo pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies. Automobilis stabdomas sumažino greitį, tačiau visiškai nesustojo ir priekiniu bamperiu įsirėmęs jam į dešinę koją pradėjo jį stumti į priekį. Jis neišlaikęs pusiausvyros virto kampu link automobilio ir šaligatvio. Griūdamas ranka atsirėmė į automobilio priekinį stiklą, kuris netikėtai suaižėjo. Tik tada automobilis sustojo, po ko iš jo išlipo vairuotojas ir puolė jį, bandydamas kumščiu jam suduoti į veidą, bei pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Pasisukdamas jis išvengė smūgio ir iš už nugaros sugriebė vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo D. Ž., ir jį kurį laiką laikė, apkabinęs rankomis pečių aukštyje. Po to paklausė, ar jau apsiramino ir, kai D. Ž. atsakė teigiamai, jį paleido. Tuo metu iš automobilio išlipo mergina, kaip vėliau paaiškėjo R. K., kurį pradėjo ant jo rėkti, šūkauti. Aplink juos jokių pašalinių žmonių nebuvo. Kadangi D. Ž. ir R. K. rėkė bei jį keikė ir su jais susišnekti nebuvo galimybės, jis juos paliko ir grįžo prie savo automobilio, kur žmona, supirkusi obuolius, mokėjo žmonėms pinigus. Jis įlipo į automobilio kabiną ir užvedė automobilį. Kai žmona taip pat įlipo į automobilio kabiną, jis jai pasakė, kad, kai jis ėjo per gatvę, jį mėgino partrenkti konkurentų automobilis ir jis griūdamas ranka išmušė stiklą. Tuo metu atvyko policija. Jis išjungė automobilio variklį ir su žmona nuėjo prie policijos pareigūnų. Pareigūnai ramino R. K., nes šį garsiai šaukė, koliojosi. Jis policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį, po ko paskambino savo tėvui R. M. ir paprašė atvažiuoti. Jis girdėjo kaip pareigūnai klausė, ar reikalinga greitoji pagalba. Tuo metu ji niekam nebuvo reikalinga, tačiau vėliau atvyko greitosios pagalbos automobilis. Policijos automobiliu jis buvo pristatytas į policijos komisariatą ir apklaustas. Vakare jam pradėjo skaudėti dešinės kojos kelį. Pradžioje manė, kad skausmas praeis, tačiau kai jis nemažėjo, o tik stiprėjo ir koja ištino, jis kreipėsi į VSĮ Radviliškio ligoninės priėmimo skyrių, kur įtarė dešinės kojos kelio vidinio menisko plyšimą. Vėliau kreipėsi į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur buvo atliktas magnetinis rezonansas, o dar vėliau Radviliškio ligoninėje atlikta operacija. J. M. savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, nes tyčia automobilio stiklo neišdaužė ir D. Ž. atžvilgiu tyčia, iš chuliganiškų pastatų fizinio smurto nenaudojo bei viešosios tvarkos nepažeidė.
Kaltinamoji A. M. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ji su vyru J. M. atvažiavo į Šeduvą supirkti obuolių. Sustojo aikštelėje, kur vyras paruošė jai darbo vietą ir išėjo pasikeisti pinigų. Atvažiuodami matė, kad iš aikštelės išvažiavo konkurentų - A. K. vadovaujamos bendrovės automobilis, pilnas prikrautas obuolių. Jai buvo žinoma, kad M. dėl obuolių supirkimo konfliktuoja su K.. Kai ji priėmė iš gyventojų obuolius ir ėjo į automobilio kabiną, kad išmokėtų žmonėms pinigus, sugrįžo vyras. Pastarasis, atsisėdęs į mašinos kabiną, jai papasakojo, kad konkurentai mėgino ant jo užvažiuoti ir jis griūdamas išdaužė automobilio stiklą. Tuo metu atvažiavo policijos automobilis. Pirma vyras, o paskui ir ji nuėjo prie policijos automobilio, kuris sustojo prie gatvėje stovinčio konkurentų, kaip vėliau sužinojo UAB „A" priklausančio automobilio. Kai priėjo artyn, pamatė merginą, kaip vėliau sužinojo tai buvo R. K., kuri šaukė ir nebuvo galima suprasti, ką ji nori pasakyti. Ji matė, kad UAB „A" automobilio priekinis stiklas suaižėjęs. Pabuvusi kelias minutes, ji grįžo prie savo automobilio, nes jame buvo palikusi pinigus. Jai būnant įvykio vietoje nei R. K., nei kas nors kitas, nesakė policijos pareigūnams, kad ji ką nors būtų jiems padariusi. Kai atvyko uošvis, ji išvažiavo, o J. M. pasiliko, nes policijos pareigūnai jam nurodė kartu su jais vykti į policijos komisariatą. Kai svėrė obuolius, su savimi turėjo A4 formato kartoninį, tamsios spalvos segtuvą, tačiau jokio smurto prieš R. K. nenaudojo, juolab, pasinaudodama minėtu segtuvu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad kaltinamųjų J. M. ir A. M. kaltė įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. ir kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio Teismas besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiųjų R. K. ir D. Ž. parodymais, kuriais pasak Teismo nėra pagrindo netikėti, nes jie papildo vieni kitus, nukentėjusieji nurodė kokius veiksmus atliko kaltinamieji.
Šalies argumentai
Apeliantų teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje tik išdėstė įrodymus, tačiau iš esmės jų neanalizavo, negretino tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų ir nedavė įvertinimo tiek kiekvienam įrodymui atskirai, tiek jų visumai, o tik formaliai pasisakė, jog kaltinamųjų kaltė įrodyta ir į nuosprendžio motyvuojamąją dalį perkėlė kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Tuo tarpu analizuojant nukentėjusiųjų R. K. ir D. Ž. parodymus matyti, kad jie nenuoseklūs, skirtingi ir neatitinkantys vieni kitiems.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisėtu įrodymu pripažino asmens parodymo atpažinti protokolą, kurio metu R. K. neva atpažino A. M., visiškai nekreipdamas dėmesio į jame mano padarytus įrašus, kad parodymas atpažinti buvo padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normas (A. M. ir R. K. prieš šį tyrimo veiksmą kartu buvo policijos komisariato koridoriuje ir į tyrėjos kabinetą buvo pakviestos kartu ir pavardėmis, prieš parodymą atpažinti R. K. nebuvo apklausta apie moters, kuri prieš ją naudojo fizinį smurtą požymius). Taip pat pirmosios instancijos teismas įrodymu pripažino ir 2015-11-15 akistatos su A. M. duotus parodymus, nors šio tyrimo veiksmo pradžioje tyrėja R. K. pateikė akivaizdžiai menamą klausimą, ar 2015-09-27 A. M. segtuvu sudavė jums du kartus smūgius per veidą ?, o vėliau akistata buvo daroma nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (BPK 190 str.).
Nors byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų J. M. ir A. M. duotus parodymus, tačiau iš nuosprendžio turinio akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų iš esmės neanalizavo, negretino jų tarpusavyje ir nedavė įvertinimo kiekvienam jų atskirai, o tik formaliai pasisakė, jog kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta ir tokią išvadą motyvavo kelis kartus pakartojant kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, dėl kiekvienos iš jų detaliau nepasisakydamas ir neįvertindamas surinktų įrodymų visumoje. Taigi, nuosprendis pagrįstas tik subjektyviais, prieštaringais, jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintais nukentėjusiųjų R. K. ir D. Ž. parodymais, taip pat prielaidomis, nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 305 str. nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas J. M. ir A. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (šio straipsnio redakcija galiojusi iki 2017-01-01) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji (reikalauja pasekmių, kurios turi būti net tik inkriminuotos, bet ir įrodytos), šioje byloje kaltinimuose nusikalstamos pasekmės nebuvo detalizuotos ir inkriminuotos, t. y. nebuvo nurodyta, kaip konkrečiai ir realiai pasireiškė jų veiksmais padarytas visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors kaltinime nurodyta, kad įvykį matė pašaliniai žmonės, tačiau tokie asmenys į teisme apklaustinų asmenų sąrašą nebuvo įtraukti ir ikiteisminio tyrimo metu tokių asmenų nebuvo nustatyta, o teisme tokie asmenys nebuvo apklausti. Nė vienas liudytojas neparodė, kad įvykio metu būtų buvęs kaip nors sutrikęs, išsigandęs ar kaip nors kitaip būtų išreiškęs bet kokią neigiamą reakciją. Jokia žmonių įprasta veikla šiuo įvykiu nebuvo nutraukta. Pastebėtina, kad pačios R. K. veiksmai viešoje vietoje kitų asmenų, tame tarpe policijos pareigūnų akivaizdoje galėtų būti įvertinti kaip viešosios tvarkos trikdymas ar nedidelis chuliganizmas.
Atsiliepimais į gynėjos apeliacinį skundą nukentėjusieji D. Ž. bei R. K. prašo skundą atmesti, o nuosprendžio nekeisti.
Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistųjų apeliacinį skundą, daro išvadą, kad J. M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad jis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau, kolegijos nuomone, jam buvo suformuluotas neteisingas kaltinimas, paskirta neteisinga bausmė. Ši nuosprendžio dalis keistina.
Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo A. M. kaltę dėl smūgių R. K. sudavimo bei viešosios tvarkos pažeidimo, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina, A. M. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.
Dėl J. M. nusikalstamų veiksmų vertinimo ir atsakomybės
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad J. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką šiais veiksmais: stovėdamas važiuojamosios kelio dalies viduryje, trukdė pravažiuoti nukentėjusiajam D. Ž., vairuojančiam UAB „A“ priklausantį automobilį, pravažiuojant automobiliui, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į priekinį stiklą ir taip jį išdaužė, nukentėjusiajam D. Ž. sustojus, ištraukė D. Ž. iš automobilio, D. Ž. paklausus „ką jis čia daro“, iš nugaros pusės, dešiniąja ranka stipriai apkabinęs nukentėjusiojo kaklą, kaire ranka lenkdamas galvą žemyn ir taip smaugdamas nukentėjusįjį, sakė: „ Ką aš jums ... (įžeidžiantis žodis) perspėjau, sakiau ...“, tokiais veiksmais J. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Ž., padarė UAB „A“ 487,63 Eur turtinę žalą.
Spręsdamas dėl J. M. kaltės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiųjų D. Ž. ir R. K. parodymais, į įvykio vietą atvykusių ir betarpiškai įvykio aplinkybes tyrusių policijos pareigūnų E. B. bei Ž. S. parodymais bei liudytojo D. S., stebėjusio įvykį iš tolo parodymais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą bei nuteistojo J. M. apeliacinio skundo argumentus, iš dalies jiems pritaria.
Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas tarp J. M. ir D. Ž. kilo viešoje vietoje, t. y. Šeduvos miestelyje Kėdainių gatvės važiuojamoje dalyje. Šio konflikto metu įvyko fizinis kontaktas, kurio metu J. M. kontaktavo ranka į D. Ž. vairuojamo automobilio Renault Master priekinį stiklą ir stiklas suaižėjo. Pažymėtina, kad konflikto dalyviai J. M. ir D. Ž. su R. K. įvykio aplinkybes bei konflikto eigą nurodo prieštaringai.
J. M. parodė, kad jam einant per gatvę, t. y. įžengus kelis žingsnius į gatvę jis pamatė, kad nuo centro pusės dideliu greičiu atvažiuoja konkurentų mašina. Privažiavusi prie jo beveik sustojo, bet po to vėl padidino greitį, priekiniu mašinos bamperiu atsirėmė į kelį, pradėjo stumti. Griūdamas ranka J. M. atsirėmė į mašinos stiklą ir jis suaižėjo, tuomet mašina sustojo (3 t., 108 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu.
D. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad baigę supirkinėti obuolius, jis su R. K. išvažinėjo iš turgelio, suko į Vytauto gatvę, sankryžoje laukė J. M.. Jis stovėjo sankryžos viduryje. D. Ž. mėgino sukti, bet J. M. neleido, ėjo link mašinos, kad nepravažiuotų. Greitis tuo metu galėjo būti apie 20 km/h. D. Ž. mėgino apvažiuoti J. M., jis stovėjo labiau kairėje pusėje. Kai sustojo, J. M. stovėjo automobilio priekyje, trenkė į langą ir pasitraukė. D. Ž. truputį pavažiavo ir sustojo (3 t., 82 b. l.). Atsakydamas į teisėjos klausimą, nukentėjusysis paaiškino, kad J. M. sudavė į mašinos stiklą, mašinai nepilnai sustojus (3 t., 83 b. l.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. taip pat parodė, kad norėjo apvažiuoti J. M. ir, automobiliui riedant, šis trenkė ranka į stiklą (1 t., 165 b. l.), stiklas sudužo. Analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir R. K..
Taigi, nors iš konflikto dalyvių parodymų matyti, kad jie kiekvienas laikosi savo versijos ir nurodo prieštaringas aplinkybes, tačiau kai kurios aplinkybės jų parodymuose sutampa: ir J. M., ir D. Ž. nurodė, kad minėto fizinio kontakto metu automobilis (vairuojamas D. Ž.) riedėjo, t. y. važiavo važiuojamąja kelio dalimi, kuria ėjo pėstysis (J. M.), tarp jų įvyko susidūrimas. Todėl ši situacija pagal objektyvias aplinkybes atitinka konfliktinę situaciją, kilusią tarp eismo dalyvių.
Iš specialisto išvados Nr. G 1507/15(04) matyti, kad J. M. padarytas dešinio kelio sąnario sumušimas, pasireiškęs kelio sąnario patinimu ir kraujo išsiliejimu į kelio sąnario ertmę. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Įtariamas kelio vidinio menisko plyšimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nėra patvirtinta objektyvaus radiologinio tyrimo duomenimis. Sužalojimas J. M. galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Sužalojimas J. M. galėjo būti padarytas ir griuvimo metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio dalimis, tiek ir nukentėjusiajam pačiam atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių. J. M. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio kelio sumušimo, pasireiškusio kelio sąnario patinimu ir kraujo išsiliejimu į kelio sąnario ertmę, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 80-81).
Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 28 d. Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos D. Č. nutarimu buvo įvertintos minėtos aplinkybės bei surinkta medžiaga ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą J. M. pareiškimo pagrindu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad J. M. nurodytos susižalojimo aplinkybės yra abejotinos, kad nebuvo jokių duomenų apie galimą eismo įvykį. Šis nutarimas nebuvo apskųstas.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo surinkta papildomų duomenų. Buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė J. M., kurios metu ekspertas, atsakydamas į užduotus klausimus pateikė išvadą, kad J. M. padarytas kūno sužalojimas dešinio kelio sąnario sumušimas, pasireiškęs vidinio menisko plyšimu, kraujo išsiliejimu į kelio sąnario ertmę ir kelio sąnario patinimu (išvadoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas) galėjo būti padaryti nutartyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2015-09-27 sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio smūginio kontakto su kietomis bukomis automobilio dalimis į išorinį dešinio kelio paviršių metu, tiek griuviminės traumos metu, griūvat po gauto smūgio ar be pašalinės jėgos poveikio, kojai esant fiksuotoje padėtyje (3 t. 229 b. l.).
Šie naujai gauti duomenys patvirtina J. M. pateiktą įvykio versiją, jog jis ranka ne tyčia trenkė į automobilio stiklą, o galimai atsirėmė dėl to, kad jį kliudė D. Ž. vairuojamas automobilis. Taigi, iš byloje surinktų duomenų visumos negalima neginčijamai teigti, jog J. M. veiksmas, kuomet jis kontaktavo ranka į automobilio stiklą buvo tyčinis.
Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, neatsiejamai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Nagrinėjamu atveju daroma išvada, jog byloje nėra surinkta neginčijamų duomenų, patvirtinančių tai, kad J. M., stovėdamas važiuojamosios kelio dalies viduryje, trukdė pravažiuoti nukentėjusiajam D. Ž., kuris vairavo UAB „A“ priklausantį automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuojant automobiliui, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į priekinį stiklą ir taip jį išdaužė, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.
Tačiau, kolegijos nuomone, kitos kaltinime nurodytos įvykio aplinkybės, t. y. tai, kad J. M. nukentėjusiajam D. Ž. sustojus gatvės dešinėje pusėje, netoli nuovados, įjungus avarinius žibintus, ištraukė D. Ž. iš automobilio, D. Ž. paklausus „ką jis čia daro“, iš nugaros pusės, dešiniąja ranka stipriai apkabinęs nukentėjusiojo kaklą, kaire ranka lenkdamas galvą žemyn ir taip smaugdamas nukentėjusįjį, sakė : „ Ką aš jums ... (įžeidžiantis žodis) perspėjau, sakiau ...“, tokiais veiksmais J. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. Ž., nuteistajam buvo inkriminuotos pagrįstai ir teisingai įvertintos kaip įžūlus J. M. elgesys, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.
Nors nuteistasis neigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir teigė jį laikęs už nugaros tik tam, kad šis nusiramintų, tačiau šią jo versiją paneigė ne tik nukentėjusiojo D. Ž. bei R. K. parodymai, bet ir įvykį iš tolo stebėjęs liudytojas D. S., kuris paaiškino, kad išgirdo garsų šūkavimą, per mašinos kampą pasižiūrėjo, matė, kad J. M. iš nugaros laikė vairuotoją, jie stovėjo mašinos priekyje, kažką aiškinosi, abu šūkavo.
Kolegija atmeta nuteistojo J. M. skundo argumentą apie tai, kad viešoji tvarka neva nebuvo sutrikdyta, įvykio nematė nei vienas pašalinis asmuo, todėl nėra pagrindo jo veiksmų vertinti kaip nusikalstamų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-445/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. M. kilusį konfliktą su D. Ž. sprendė viešoje vietoje – miestelio gatvėje tiesiog važiuojamoje kelio dalyje dienos metu, kuomet vyksta turgaus prekyba. Nors apeliantas teigia, kad niekas įvykio nematė, tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog įvykį stebėjo bent vienas pašalinis asmuo (liudytojas D. S.), be to, konfliktas buvo sprendžiamas nepilnametės R. K. akivaizdoje. Kolegijos nuomone, minėti J. M. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies požymius, todėl jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Pašalinus iš kaltinimo dalį aplinkybių, kolegijos nuomone, švelnintina J. M. paskirta bausmė. Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes: tai, kad J. M. neteistas, administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 100; 102-109). Įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Iš VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymos Nr. 827 matyti, kad psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso (2 t., b. l. 110 ). Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisogalos seniūnijos informacijos matyti, kad seniūnija J. M. elgesiu nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 112). Dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegijos nuomone, jam pagrįstai buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Kaip minėta, pašalinus iš kaltinimo dalį aplinkybių, nustatytinas trumpesnis laisvės apribojimo terminas, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju (BPK 297-299 str., 303-308 str.).
Dėl A. M. kaltės
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 16:00 val., viešoje vietoje - Radviliškio r., Šeduvos m., Kėdainių g., ties pastatu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. K. išlipus iš automobilio ir mėginant apginti nukentėjusįjį D. Ž., A. M. pribėgusi, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė nukentėjusiajai R. K. du smūgius į veidą rankoje laikytu segtuvu ir sukėlė fizinį skausmą R. K., t. y. yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Savo išvadas dėl A. M. kaltės pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė vien nukentėjusiųjų R. K. bei D. Ž. parodymais, kurių neginčijamai nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti duomenys ir prieštarauja J. M. ir A. M. parodymams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiškinamo kaltinamojo naudai.
Vertinant byloje surinktą medžiagą dėl A. M. kaltės pažymėtina, kad tiesioginių, betarpiškai visą įvykį mačiusių liudininkų nebuvo, o kitas įvykio dalyvis J. M., kaip ir pati nuteistoji A. M., neigė savo dalyvavimą konflikte ir buvimą įvykio metu įvykio vietoje. Ir J. M., ir A. M. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad A. M. konflikto, kuris įvyko tarp J. M. ir D. Ž., metu dirbo savo darbo vietoje netoliese, t. y. supirkinėjo obuolius. Šį faktą patvirtino liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas D. S., kuris paaiškino, kad įvykį matė iš tolo, tuo metu pridavinėjo obuolius, kuriuos priėmė A. M.. Jomantas tuo metu buvo kažkur išėjęs. Liudytojas išgirdo garsų šūkavimą, per mašinos kampą pasižiūrėjo, matė, kad Jomantas iš nugaros laikė vairuotoją, jie stovėjo mašinos priekyje, kažką aiškinosi, abu šūkavo. Mergina (nukentėjusioji) buvo šalia mašinos, gal 15-20 metrų atstumu, o A. M. visą laiką dirbo. Atvykus policijai, liudytojas pasišalino. Kolegijos nuomone, vertinant nagrinėjamą situaciją, nėra pagrindo nesiremti minėto liudytojo parodymais, kadangi jis nors ir per atstumą, bet tiesiogiai stebėjo dalį įvykio, yra nešališkas, nėra suinteresuotas bylos baigtimi.
Kolegija pritaria nuteistųjų apeliacinio skundo argumentui dėl 2015-11-25 asmens parodymo atpažinti procesinio veiksmo, kurio metu nukentėjusioji R. K. atpažino A. M., kaip moterį, jai du kartus segtuvu sudavus per veidą (1 t., b. l. 78-82), vertinimo. Pažymėtina, kad šis veiksmas buvo atliktas praėjus palyginti nemažam laiko tarpui po įvykio, be to, nebuvo paneigtos A. M. gynėjos adv. D. G. pastabos dėl procesinių normų pažeidimo: ir nukentėjusioji, ir nuteistoji prieš šį procesinį veiksmą laukė tame pačiame koridoriuje, į tyrėjos kabinetą buvo pakviestos pavardėmis. Suprantama, kad tokiu būdu atlikto procesinio veiksmo rezultato negalima laikyti objektyviu ir juo grįsti A. M. kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo.
Kita byloje surinkta medžiaga: į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų E. B. bei Ž. S. parodymai, specialisto išvada Nr. G 1506/15(04), iš kurios matyti, kad R. K. VšĮ Radviliškio ligoninėje 2015-09-27 diagnozuotas smegenų sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepatvirtinta radiologinio tyrimo duomenimis (1 t., b. l. 106) taip pat nepatvirtina A. M. dalyvavimo konflikte.
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistosios A. M. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad A. M. sudavė smūgius R. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir pažeidė viešąją tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl A. M. išteisintina.
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų
Esant neįrodytai A. M. kaltei dėl smūgių sudavimo ir skausmo sukėlimo R. K. civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilis ieškinys mažintinas, išskaičiuojant išlaidas už R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 24,14 EUR suma ir priteistinos tik išlaidos už D. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 38-41). Ši ieškinio dalis pagrįsta ir įrodyta, todėl tenkintina, priteisiant iš J. M. 29,82 Eur (LR CK 6.263 str. 1, 2 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 3 d., LR BPK 115 str. 1 d.).
Kadangi iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su D. Ž. vairuoto UAB „A“ priklausančio automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimu, civilinio ieškovo UAB „A“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu teismui buvo pateikti nukentėjusiųjų prašymai iš nuteistųjų priteisti proceso išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos metu. A. K. prašo priteisti 450 Eur išlaidų už teisines adv. R. B. paslaugas atstovaujant nepilnametę jo seserį nukentėjusiąją R. K. bylos nagrinėjimo Radviliškio rajono apylinkės teisme metu, D. Ž. prašo priteisti 450 Eur išlaidų už teisines adv. R. B. paslaugas jį atstovaujant bylos nagrinėjimo Radviliškio rajono apylinkės teisme metu bei 370 Eur išlaidų už adv. R. B. teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į nuteistųjų apeliacinį skundą, teikiant teisinę konsultaciją, 150 Eur išlaidų už teisinę adv. Manto Arasimavičiaus pagalbą atstovaujant jį Šiaulių apygardos teisme, R. K. prašymas priteisti 370 Eur išlaidų už teisines adv. R. B. paslaugas bei 150 Eur už adv. Manto Arasimavičiaus teisines paslaugas atstovaujant ją Šiaulių apygardos teisme,
Kolegijos nuomone, išlaidos dėl teisinės pagalbos R. K. nepriteistinos, kadangi A. M. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, o D. Ž. išlaidos teisinei pagalbai priteistinos iš dalies, proporcingai įvertinus pakeistą kaltinimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
pakeisti 2016 m. gruodžio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį:
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. M. nuteisimo ir priimti naują nuosprendį. A. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
Pašalinti iš kaltinimo aplinkybes, kad J. M., stovėdamas važiuojamosios kelio dalies viduryje, trukdė pravažiuoti nukentėjusiajam D. Ž., kuris vairavo UAB „A“ priklausantį automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuojant automobiliui, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į priekinį stiklą ir taip jį išdaužė.
J. M. paskirto laisvės apribojimo terminą sutrumpinti iki trijų mėnesių, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju D. Ž..
Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinį ieškinį dėl 487,63 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. M. 29,82 Eur turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos (Europos a. 1, LT – 03505 Vilnius, į. k. 191351679, a.s. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš J. M. 500 Eur D. Ž. proceso išlaidų už teisinę advokato pagalbą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.