- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- A-1631-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03240-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. spalio 23 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jam ploto teko žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu. Pro stebėjimo akutę kameros duryse pareiškėją galėjo matyti pareigūnai (įskaitant ir moteris), nes sanitariniame mazge nebuvo sienelės. Nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kameroje buvo nemalonus kvapas. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, tad nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per maža. Kamerose žiemą šalta, temperatūra buvo nuo 12 iki 16°C, o vasarą karšta, iki 35 °C, sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai atsilupę. Pareiškėjas neturėjo galimybės plauti ir džiovinti rūbus. Šiukšlių konteineriai buvo prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl nuolat tekdavo užuosti nemalonų kvapą. Atvykstant ir išvykstant krata buvo atliekama pastato rūsyje esančioje patalpoje, daiktai dedami į nešvarias voneles, oro temperatūra buvo labai žema. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše, be to, praustis duše galėjo tik vieną kartą per savaitę. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė.
3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengtas užuolaida. Užuolaida buvo suplyšusi, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl galimybės plauti ir džiovinti rūbus, priduodant juos į skalbyklą, pareiškėjas paklausė budinčio, o šis pasiūlė kreiptis į aukšto auklėtoją. Pareiškėjas į aukšto auklėtoją nesikreipė. Dėl asbesto pastato konstrukcijose pareiškėjas paaiškino, kad pretenzijų neturi.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjui Šiaulių TI ginčo laikotarpiu konkrečiose kamerose teko nuo 3,75 kv. m iki 9,35 kv. m, kas atitiko nustatytus reikalavimus. Pagal Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus neprivaloma atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.
7. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės iš visų pusių atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą kalinčių asmenų privatumą.
8. Kiekvienoje kameroje yra baldai, inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.
9. Ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ taikoma tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo atskiros ventiliacijos įrengimas susijęs su rekonstrukcijos darbais, todėl negalima konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, kas atitinka minėtos higienos normos 17 punkto reikalavimus, natūralaus apšvietimo koeficientas šiame teisės akte nenustatytas. Jei Šiaulių TI patikrinimų metu nustatomi higienos normos pažeidimai, jie nedelsiant šalinami, patikrinimų metu dalyje kamerų, kur buvo laikomas pareiškėjas pažeidimų dėl oro drėgmės, oro temperatūros, pelėsio nustatyta nebuvo, kitos kameros nebuvo tikrinamos, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodomų pažeidimų nebuvo. Pareiškėjas Šiaulių TI ar visuomenės sveikatos centrui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nesiskundė.
10. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, be to, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jam reikėjo išsikviesti pagalbą. Suimtųjų pasivaikščiojimai vykdomi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, tvarkomi. Pareiškėjo teiginys, kad Šiaulių TI yra asbesto, niekaip nesusietas su asbesto įtaka pareiškėjo sveikatos būklei. Kultūros, sporto ir kituose renginiuose, skirtuose suimtųjų užimtumui, suimtieji dalyvauja savo noru, pateikę prašymą Socialinės reabilitacijos skyriaus atsakingam asmeniui.
11. Šiaulių TI išduodama patalynė ir minkštasis inventorius atitinka higienos reikalavimus, tai patvirtina atliktų patikrinimų rezultatai. Apatiniai rūbai skalbiami nemokamai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Šiaulių TI asmenys į dušą vedami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo nepagrįsti. Maitinimas atitinka fiziologines normas, suimtieji maitinami pagal įstaigos vadovo nustatytą tvarką, patikrinimų metu esminių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl maitinimo Šiaulių TI nebuvo pateikęs jokių skundų. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, su prašymais suteikti ilgalaikius pasimatymus nesikreipė.
12. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikia jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Jeigu ir būtų konstatuoti pažeidimai, jie nebuvo nukreipti prieš pareiškėją, o mažareikšmiai ir negalėję sukelti pareiškėjo nurodytų neigiamų pasekmių.
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui G. P. iš atsakovo atstovo Šiaulių TI 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
14. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, teismas vadovavosi Įsakymu Nr. V-124 ir nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kameras, jų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių konkrečiais laikotarpiais, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. spalio 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 89, kurios plotas buvo 18,73 kv. m, per visą ginčo laikotarpį pareiškėjui teisės aktais nustatyta kameros ploto norma nebuvo pažeista.
Žemesnės instancijos teismas
15. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skaičiuojant asmeniui turintį tekti plotą kameroje turi būti išskaičiuojamas užimamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas, teismas pažymėjo, kad į baldų ir įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto pažeidimas. Teismas taip pat konstatavo, kad net atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
16. Teismas iš dalies pagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą dėl netinkamų higienos sąlygų kameroje. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją pareiškėjas su skundais nesikreipė, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 89, kuri neatitiko higienos reikalavimų, nes byloje esančiuose įrodymuose buvo nustatyta, jog šioje kameroje buvo vizualiai matomų pelėsių, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir įrodymais paneigtus pareiškėjo nusiskundimus dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių ir higienos sąlygų kratos patalpose.
17. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateiktoje lentelėje apie sanitarinio mazgo kameroje įrengimą, užfiksuota, kad kameroje Nr. 89, kur buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas buvo atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 2,12 m. Teismas darė išvadą, kad liko nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl suplyšusios užuolaidos, uždengiančios įėjimą į sanitarinį mazgą. Atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, neturėjo atskiros ventiliacijos, teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo teiginius dėl kameroje buvusio blogo kvapo ir privatumo neužtikrinimo.
18. Kadangi Šiaulių TI pateikė įrodymus, kad šioje įstaigoje organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems, pareiškėjas skundų, susijusių su užimtumu, neteikė, todėl teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
19. Teismas atmetė skundo argumentus dėl nepakankamo pasivaikščiojimo laiko, nes šis laikas (pasivaikščiojimui skirtas laikas) yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu, atitiko Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimus, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Įvertinęs pareiškėjo argumentus ir atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl drabužių skalbimo Šiaulių TI, nes nenustatė, jog pareiškėjui tokios sąlygos nebuvo sudarytos.
20. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, pažeidimų šioje srityje nenustatyta, todėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl parazitų ir kenkėjų buvimo. Teismas nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų sudarant galimybę pareiškėjui nusiprausti duše vieną kartą per savaitę, nes toks periodiškumas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo argumentus, kad dėl karšto vandens neužtikrinimo ne visada buvo galima nusiprausti duše, teismas atmetė kaip deklaratyvius.
21. Dėl pareigūnų iškvietimo signalizacijos įrengimo teismas nurodė, kad pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurios taikomos naujiems ir rekonstruojamiems statiniams, turi būti įrengta aliarminio iškvietimo sistema gyvenamosiose, laikino sulaikymo ir karantino kamerose. Teismas sprendė, kad ši išmtis nepaneigė Šiaulių TI kamerose įrengti iškvietimo mygtukus, tačiau pareikšėjui nenurodžius ir nekonkretizavus aplinkybių, kada jam kilo pavojus ir teko kreiptis į pareigūnus, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus kaip deklaratyvius ir nesusietus su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis.
22. Teismas atmetė pareiškėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nebuvo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo kreipęsis su prašymais ar skundais dėl netinkamo ar nepakankamo maitinimo. Teismas įvertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis ir nenustatė, kad pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu
23. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos formos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas ne tik higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau buvo pažeistas ir jo privatumas, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, atlygintiną pinigais.
24. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI kiti pažeidimai nebuvo nustatyti, pareiškėjas turėjo teisę pasivaikščioti, pažeidimai nebuvo itin intensyvūs, byloje nebuvo nustatyta, kad Šiaulių TI sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas nesiskundė administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir kilusių nepatogumų. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog pareiškėjo skriauda nėra tokia didelė kad ją būtų galima vertinti skunde nurodyta pinigine suma.
25. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati priteistina suma yra 200 Eur, ir ją priteisė iš atsakovo.
III.
26. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
27. Pareiškėjas apeliaciniame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kurį jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Pažeidimo laikotarpis buvo ilgesnis, nes pareiškėjas skunde prašė taikyti 4 kv. m (atskaičius baldus) vienam asmeniui turinčio tekti ploto ribą, o pirmosios instancijos teismas vis tiek vadovavosi Lietuvos teise ir taikė 3,6 kv. m ribą neatskaičius baldų. Toks vertinimas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. Pareiškėjas patyrė žymiai didesnes kančias, fizinį ir dvasinį skausmą. Pareiškėjas nesutinka su visomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis buvo atmesti jo argumentai. Teismas nepagrįstai nesivadovavo EŽTT praktika panašaus pobūdžio byloje (pareiškėjui už 6 mėnesius kalinimo netinkamomis sąlygomis priteista 10 000 Eur), tuo tarpu pareiškėjo skundžiamos sąlygos buvo blogesnės, atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus bylose Nr. A-3225-415/2018, Nr. A-1902-525/2018 ir kt., ir prašoma šia praktika vadovautis.
Atsiliepimas
28. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
29. Priešingai nei teigė pareiškėjas, teismas tinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tekusį plotą kameroje, nes teismų praktikoje į sanitarinio mazgo užimamą plotą atsižvelgiama vertinant, ar asmeniui teko 3 kv. m daugiavietėje kameroje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis nacionalinės teisės aktais, jie neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems tarptautiniams susitarimams, rekomendacinio pobūdžio taisyklėms. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, o dėl konstatuotų pažeidimų priteista suma nelaikytina per maža.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų suėmimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. spalio 23 d.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad dalį skundžiamo laikotarpio pareiškėjas gyveno higienos reikalavimų neatitinkančioje kameroje (buvo pelėsio), kameroje visu laikotarpiu dėl nevisiško sanitarinio mazgo užtvėrimo nuo likusio patalpos ploto galėjo būti jaučiamas blogas kvapas, neužtikrinamas pareiškėjo privatumas, teismas nusprendė pareiškėjui priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nacionalinės teisės aktais ir netinkamai apskaičiavo jam tekusį gyvenamąjį plotą, nes apskaičiuojant šį plotą, turi būti išskaičiuojamas baldų ir įrenginių užimamas plotas, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m, nesutinka su visomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Šiaulių TI sąlygos buvo nežmoniškos, pareiškėjas patyrė itin stiprias kančias, o pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika vertindamas šias sąlygas.
33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusį plotą kameroje, neatsižvelgė į baldų ir sanitarinio mazgo užimtą plotą, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio tikėtiną pažeidimą. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais.
35. Kadangi Konvencija, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, jokių konkrečių kalinamiems asmenims gyvenamojo ploto normų nenustato, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įsakyme Nr. V-124 įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma (3,6 kv. m). Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir atitinkamai ploto apskaičiavimo metodologija yra atliekama pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad aptariama gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika teismas vadovavosi ir, atsižvelgęs į sanitarinio mazgo užimtą plotą, konstatavo, kad iš Konvencijos 3 straipsnio kylanti 3 kv. m asmeniui daugiavietėje kameroje turinti tekti ploto riba pažeista nebuvo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, konkrečių skaičiavimų, paneigiančių teismo išvadas šiuo klausimu. Taigi apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjui turėjo teikti ne mažiau kaip 4 kv. m tardymo izoliatoriaus kameros ploto (neužstatyto baldais ir kitais įrenginiais), nepagrįsti.
36. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
37. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi skunde išvardinti pareiškėjo nusiskundimai dėl netenkinusių suėmimo sąlygų ginčo laikotarpiu, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, privatumo sanitariniame mazge užtikrinimu, gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų higiena ir bendra būkle, pareiškėjo teise nusiprausti duše, pasivaikščioti, asbesto pastato konstrukcijoje buvimu, iškvietimo signalizacijos įrengimu, galimybe skalbti drabužius, netinkamu maitinimu, vertinimo. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.
39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės atlyginimo dydžiu.
40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
41. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
42. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas gyveno kameroje, kuri ne visada atitiko higienos reikalavimus (buvo pelėsio), o dėl nevisiško sanitarinio mazgo užtvėrimo nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, kameroje jautėsi nemalonus kvapas, ir sprendė, jog dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jam pakankamas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista iš viso 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Byloje nebuvo nustatyta, kad konstatuoti pažeidimai sukėlė esminę žalą pareiškėjo sveikatai, kitoms ginamoms vertybėms, taip pat kitų Šiaulių TI pažeidimų, kalinant pareiškėją, nenustatyta.
43. Dėl pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytose administracinėse bylose buvo konstatuota, kad pareiškėjui kalinimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ilgą laiką nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto minimali norma, asmens privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio ir masto pareiškėjo teisių pažeidimai nenustatyti, be to, vertinamos sąlygos kitoje suėmimą vykdančioje įstaigoje, todėl minėtose bylose nagrinėtos suėmimo (kalinimo) sąlygos lyginant su nagrinėjamu atveju nelaikytinos analogiškomis.
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.