- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-18
- Bylos Nr.
- A-1902-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00028-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- T. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. nuolat buvo pažeidžiamas jo privatumas atliekant gamtinius reikalus, t. y. jį stebėdavo prižiūrėtojai. Taip pat jo atžvilgiu būdavo pažeidžiamas privatumas, kai jis persirenginėdavo apatinius drabužius. Pareiškėjas tvirtino, jog bet kada galėjo būti stebimas. Atsižvelgiant į tai jis patyrė neturtinę žalą kurią vertino 6 000 Eur.Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundą grindė ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Atsiliepime pabrėžė, jog būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista T. U. teisė turėti teisė į privatumą, likusioje dalyje skundą atmetė. Teismas nustatė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.Teismas nustatė, kad pareiškėjas kildina žalą dėl pažeisto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir persirenginėjant.Teismas vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kur laikomasi pozicijos, jog sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, konstatavo, kad ginčo atveju yra pagrindas pripažinti, jog šioje dalyje skundas iš esmės pagrįstas – atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui privatumo.Teismas atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2 punkte numatyta, jog duryse turi būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, pagrįstai yra duryse įrengta stebėjimo akutė. Papildomai pasisakė, jog tam tikra privatumo stoka yra neišvengiama asmens laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, į nustatyto pažeidimo mastą, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
III.
Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą. Pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti jam 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodo, jog jam ilgą laikotarpį teko kęsti netinkamas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kur už netinkamas kalinimo sąlygas kaliniams būdavo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Pabrėžia, kad kameroje buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kuris neužtikrino privatumo naudojantis juo. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui neužtikrinant privatumo Lukiškių TI-K.Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K netinkamas, jam nebuvo užtikrinamas privatumas, todėl pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Dėl sanitarinio mazgo įrengimo, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog kamerose sanitarinį mazgą nuo patalpos atskirianti sienelė neužtikrino privatumo naudojantis tualetu. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nepriklausomai nuo to, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta sienelė atskirianti sanitarinį mazgą nuo likusiuos kameros, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis buvo matomas kamerose esantiems kitiems asmenims bei kameros duris atidarantiems pareigūnams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista visą jo ginčo Lukiškių TI-K laiką (353 dienas). Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Kaip minėta, iš atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, jog visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.Pridurtina, jog kitų kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl kitų kalinimo sąlygų, atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti teisės į privatumą pažeidimą nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nėra tinkama satisfakcija, padarytam pažeidimui ir patirtai žalai. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 700 Eur. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. EŽTT yra nurodęs, kad Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Scordino prieš Italiją). Pažymėtina, kad EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Priteistinos žalos dydį remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas remdamasis šioje valstybėje įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei teismų praktikoje nustatytais kriterijais, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą, kuri patiriama individualiai.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisia 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo T. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjo T. U. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.