- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-342-810/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-3-00027-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- L. D.
- Nukentėjusysis
- R. N.
- Advokatai
- Sigita Černienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. D. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Nukentėjusiojo R. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš L. D. priteista 1313,83 Eur dydžio turtinė žala, kita civilinio ieškinio dalis (dėl 187,17 Eur reikalavimo) atmesta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. D. nuteista už tai, kad ji 2016 m. birželio 16 d., apie 22.00 val. akmeniu subraižė (duomenys neskelbtini) namo, stovinčio R. N. automobilio „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio automobilio bagažinės dangčio stiklą, priekinį stiklą, kairės pusės galinių durelių stiklą, tuo padarydama R. N. 1313,83 Eur turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistosios L. D. gynėja prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir L. D. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisinti.Skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia L. D. kaltę, yra neparemta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik dviejų liudytojų parodymais, nepašalindamas prieštaravimų tarp kitų byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu išklausytų liudytojų parodymų. Liudytojas I. J. yra artimas R. N. draugas, todėl yra pagrindas manyti, kad jis buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymėtina, kad nors privataus kaltinimo skunde buvo nurodytas tik minėtas liudytojas I. J., tačiau teisme kaip liudytoja buvo apklausta ir I. M., kurios parodymai dėl L. D. atpažinimo yra abejotini. Ši liudytoja nurodė, kad įvykis įvyko apie 20-21 val. valandą vakaro, buvo prietema, kai tuo tarpu I. J. įvykio laiką nurodė apie 22 val. Teismas, pripažindamas L. D. kalta dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, vadovavosi vien tik minėtais prieštaringais liudytojų parodymais, nenurodydamas jokių kitų abejonių nekeliančių įrodymų. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 232/2014, 2K- 402/2013, 2K-205/2012, 2K-532/2012 ir kt.). Dėl išdėstytų priežasčių L. D. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nelaikytinas pagrįstu.Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog įvertinus aplinkybę, kad R. N. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad panaudojo fizinį smurtą prieš L. D. sūnų, manytina, kad šioje byloje nagrinėjamas R. N. privataus kaltinimo skundas yra pagrįstas tik keršto motyvais.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistoji ir jos gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nuteistosios L. D. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. D. kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nepažeidė. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.Nors skunde yra nurodoma, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių L. D. kaltę, o esantys liudytojų parodymai yra prieštaringi, vis dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria nuosprendyje išdėstytai išvadai, jog byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog L. D. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – svetimo, R. N. priklausančio turto – automobilio, sugadinimą. Skunde tvirtinama, jog byloje apklaustų liudytojų parodymuose yra prieštaravimų, tačiau pateikiamas tik vienas šių parodymų neatitikimas – veikos padarymo laikas. Liudytojas I. J. nurodė, jog nusikalstama veika buvo padaryta apie 22 val. vakaro, o liudytoja I. M. parodė, jog 20-21 val., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kartu liudytoja nurodė, jog tuo metu lauke buvo prietema, kas įvertinus nusikalstamos veikos padarymo metą (birželio mėnesio vidurys), manytina, kad I. M. nurodydama laiką galėjo sąžiningai klysti, kadangi birželio mėnesį apie 20 ar 21 val. prietema mažai tikėtina. Skunde taip pat nurodoma, kad liudytoja I. M. nepažinojo L. D., todėl ginčijamas jos atpažinimas. I. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog įvykio metu žiūrėjo pro buto langą, įvykis truko keletą minučių, todėl manytina, jog stebint asmenį ir jo veiksmus kelias minutes, jį galima įsidėmėti taip, kad būtų galima atpažinti. Liudytoja posėdžio metu atpažino L. D. kartu pastebėdama, jog įvykio metu kaltinamoji gal buvo šiek tiek lieknesnė, todėl daroma išvada, jog I. M. pagrįstai turėjo galimybę atpažinti ir atpažino nuteistąją kaip moterį, dariusią žalą R. N. automobiliui. Liudytojos nurodyta matyta L. D. nusikalstamų veiksmų seka ir aplinkybės sutampa su liudytojo I. J. aplinkybėmis, nurodytomis jo apklausų metu. Aplinkybė, kad L. D. įvykio vietoje matė ir atpažino I. J., byloje nėra ginčijama. Be to apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų galimą šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi bei aplinkybę, kad nukentėjusiojo skundas pagrįstas keršto motyvais. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai nurodė, kad jokie santykiai jų su L. D. nesieja, nukentėjusysis nurodė, kad ant L. D. nepyksta. Asmenys parodymus davė prisaikdinti ir supažindinti su gresiančia atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Aplinkybių, dėl kurių asmenys galėtų meluoti byloje nenustatyta, to nenurodė ir pati apeliantė. Liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nėra pagrįstas jokiais duomenimis. Pažymėtina, jog būtent liudytojas I. J. iškvietė policijos pareigūnus ir nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė būtent L. D., o tuo tarpu nukentėjusysis apie jam padarytą žalą sužinojo tik iš atvykusių į įvykio vietą pareigūnų, kuriuos pas jį, kaip pas apgadinto automobilio valdytoją, palydėjo pareigūnus iškvietęs I. J..Išsamiai išanalizavus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, taip pat apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad L. D. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nuteistosios L. D. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistosios L. D. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.