Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-167-397/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
1S-167-397/2017
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00027-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Advokatai
Sigita Černienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-167-397/2017Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00027-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu L. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.2017 m. sausio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas L. D. gynėjos advokatės Sigitos Černienės prašymas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinis skundas dėl aukščiau minėto 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, motyvuojant tuo, kad nuteistosios nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su pačios nuteistosios neatsakingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti priimtą teismo nuosprendį, todėl jos nepripažintos svarbiomis ir objektyviomis.Skunde aukštesnės instancijos teismui L. D. prašo panaikinti 2017 m. sausio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Skunde nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 20 d. ji buvo hospitalizuota dėl psichinės būsenos, dėl kurios ji nebuvo pajėgi pasirūpinti savo teisėtų interesų gynyba. Jai yra diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, jos sveikata pablogėjo iš karto po to, kai jos atžvilgiu buvo paskelbtas teismo nuosprendis. Jai sunku susikaupti, kankina nemiga, nerimas, jautrumas. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. ji buvo nedarbinga. Taigi nurodytos priežastys, pareiškėjos vertinimu, yra svarbios ir pagrįstos rašytiniais įrodymais.L. D. skundas tenkinamas.Nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnis, kurio 3, 4, 5 dalyse numatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos; teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Minėto procesinio termino ir jo skaičiavimo tvarkos yra privalu laikytis, nes tai padeda užtikrinti greitesnį ir ekonomiškesnį bylos nagrinėjimą. Vis dėlto, praleistas terminas atlikti tam tikrą procesinį veiksmą gali būti atnaujintas, tačiau šiuo atveju teismui būtina nustatyti, ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių (BPK 102 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių kriterijus yra vertinamasis požymis. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra išvardytas pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžia teismas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas dėl priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumo, teismas atsižvelgia ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, kad kuo daugiau terminas yra praleistas, tuo svarbesnės turi būti jo praleidimo priežastys. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad jei terminas yra praleistas nedaug, svarbu tai, ar jis buvo praleistas sąžiningai, t. y. ar proceso dalyvis elgėsi sąžiningai, ar nepiktnaudžiavo savo teise. Jei terminas buvo praleistas nedaug ir tai įvyko dėl atsitiktinio įvykio, klaidos, jis turi būti atnaujintas.Pateiktos bylos medžiaga liudija, kad į nuosprendžio paskelbimą kaltinamoji L. D. neatvyko (b. l. 74), nors apie procesinio sprendimo paskelbimą žinojo, kadangi dalyvavo teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. lapkričio 14 d., todėl nuosprendis 2016 m. lapkričio 28 d. paskelbtas jai nedalyvaujant. Šio nuosprendžio nuorašas L. D. buvo išsiųstas paskelbimo dieną, vadinasi, paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2016 m. gruodžio 19 d., 24.00 val. 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendis įsiteisėjo. Apeliacinis skundas šioje byloje apylinkės teismui pateiktas 2017 m. sausio 24 d., t. y. įstatymo nustatytą terminą praleidus daugiau nei mėnesį laiko. Vis dėlto, kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą, nurodant svarbias pradelsimo laiku įgyvendinti savo įstatyminę teisę priežastis. L. D. teigimu, tokia priežastis yra jos sveikatos būklė, kuri itin pablogėjo iš karto po nuosprendžio priėmimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ligos diagnozė pati savaime nėra objektyvi priežastis, trukdanti pasinaudoti procesinėmis teisėmis, būtina įvertinti, kokio tai pobūdžio liga bei kaip ji varžė asmens savarankiškus veiksmus išreikšti savo valią. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad L. D. yra nustatyta psichologinė liga, t. y. vidutinio sunkumo depresija, kuri pasireiškia dideliu nerimu, verkimu, nepajėgimu ką nors veikti, bendrauti ir pan. Nors L. D. dėl minėtos ligos buvo gydyta stacionariai tik nuo 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. jau įsiteisėjus norimam apskųsti nuosprendžiui, tačiau depresija neatsiranda staiga, ši liga vystosi palaipsniui vis sunkindama asmens psichinės sveikatos būklę. Be to, nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškėjai dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Apygardos teismas įvertina ir tai, kad L. D. nėra teisininkė, pati surašyti apeliacinio skundo ji nesugebėjo, todėl turėjo kreiptis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus. Advokatės susiradimas, sergant depresija, pareiškėjai neabejotinai reikalavo daugiau valinių, psichologinių pastangų nei šia liga nesergančiam asmeniui. Be to, ir byloje esančioje epikrizėje (b. l. 106-107) nurodyta, kad L. D. visai neturi jėgų, jaučiasi nuo visko pavargusi, jai išrašytas siuntimas į Alytaus psichinės sveikatos centrą psichiatro konsultacijai. Nors konstatuota, kad pareiškėja yra darbinga, tačiau pažymėta, jog galimi sveikatos būklės paūmėjimai.Įvertinęs šiuos duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad L. D. prasta psichologinė sveikatos būklė buvo pakankamai svari priežastis, dėl kurios ji nesugebėjo laiku pateikti apeliacinio skundo. Apygardos teismas nenustatė, kad L. D. būtų piktnaudžiavusi savo teisėmis, elgusis itin aplaidžiai ar visiškai nerūpestingai. Dėl priimto nuosprendžio ji labai pergyvena, todėl užkirsti kelią aiškintis jai rūpimus teisinius klausimus, nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

L. D. skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio paduoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas