- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- e2-24634-820/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17307-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 378,65 EUR žalos privalomojo sveikatos fondo biudžetui atlyginimą dėl nukentėjusiojo L. U. gydymo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, jog 2006 m. liepos 26 d. atsakovas, įsibrovęs į gyvenamąjį būstą, nesunkiai sužalojo L. U., dėl ko nukentėjusysis L. U. buvo gydytas ir jo gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 378,65 EUR. Ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo buvo pareiškęs baudžiamojoje byloje, kuris Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu. Kadangi baudžiamojo byla buvo nutraukta suėjus penkerių metų apkalbinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovas kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl padarytos žalos atlyginimo. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Teigia, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Taip pat teigiama, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-237-486/2012 nukentėjusiojo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o tame tarpe ginčo dalyku buvo svarstomas ir ieškovo ieškinys pateiktas regreso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame dublike nurodo, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-237-486/2012 ieškovas ieškinio nebuvo pareiškęs, bylos šalimi nebuvo ir jo ieškinys nebuvo nagrinėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatą terminą pateikė teismui tripliką, kuriame teigia, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir atnaujinti jo neprašo, todėl jam išnyksta teisė reikalauti žalos atlyginimo. Nurodoma, jog civilinis ieškovas buvo informuotas apie priimtą sprendimą, be to, turi pareigą domėtis bylos eiga.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes apie žalos padarymo faktą ieškovas sužinojo tik gavęs Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. birželio 1 d. pranešimą, o ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2011 m. birželio d., t.y. nepraleidęs ieškinio senaties termino. Apie ieškinio baudžiamojoje byloje palikimą nenagrinėtu ieškovas nebuvo informuotas ir šį faktą sužinojo tik vykdydamas baudžiamųjų bylų monitoringą ir atsakovui 2014 m. balandžio 9 d. išsiuntė raginimą atlyginti žalą savanoriškai. Patikslinęs padarytos žalos dydį, ieškovas 2015 m. vasario 12 d. išsiuntė atsakovui raginimą atlyginti padarytą žalą savanoriškai. Atsakovui savanoriškai žalos neatlyginus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Todėl prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir tenkinti ieškinį visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovas nepateisinamai ilgai nesidomėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimu, todėl mano9, jog ieškinio senaties terminas praleistas be svarbios priežasties ir nėra pagrindo jo atnaujinimui. Taip pat teigia, jog nukentėjusysis buvo pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, kartu ginčo dalyku toje byloje buvo ir ieškovo reikalavimai dėl apmokėtų gydymo išlaidų priteisimo.
Vadovaudamasis CPK 441 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalies nuostatomis priimamame sprendime nurodoma įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovas byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas prašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes jis buvo praleistas nė dėl ieškovo kaltės, be to, byla susijusi su visuomenės interesų gynimu.
Ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, padarymo fakto, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.).
Ieškinio padavimas nutraukia ieškinio senaties terminą ir nutrauktas ieškinio senaties terminas prasidėjęs iki ieškinio pateikimo baudžiamojoje byloje eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjimo dienos.
Ieškovas apie žalos padarymą sužinojo gavęs Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. birželio 1 d. pranešimą, kuriame nurodomas įtariamasis atsakovas (b. b. 2 t., b. l. 76). Iki to laiko ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti kas padarė žalą. Ieškovas kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje dėl padarytos žalos atlyginimo 2011 m. birželio 7 d. (b. b. 2 t., b. l. 77—83), t. y. nuo sužinojimo iki ieškinio pareiškimo praėjo šešios dienos.
Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-126-486/2011 matyti, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. spalio 6 d. priėmė nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu nutraukė baudžiamąją bylą, o ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį paliko nenagrinėtu. Ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 3 d. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (b. b. 2 t., b. l. 193-196), todėl šiuo atveju senaties terminas baigėsi 2015 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas 2015 m. gegužės 15 d., t. y. apie tris mėnesius praleidus ieškinio senaties terminą nustatytą CK 1.125 straipsnio 7 dalyje.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa nebuvo kviestas į teisiamąjį posėdį (b. b. 2 t., 129, 131, 184). Taip pat byloje nėra duomenų, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutarties nuorašas ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties nuorašas buvo išsiųsti ar kitaip įteikti civilinį ieškinį pareiškusiai Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovas nebuvo informuotas apie pateikto civilinio ieškinio palikimą nenagrinėtu, ir tik vykdydamas baudžiamųjų bylų monitoringą nustatė faktą, jog civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Nesutiktina su atsakovo išdėstytais argumentais, jog ieškovas apie ieškinio baudžiamojoje byloje palikimą nenagrinėtu buvo informuotas, nes iš baudžiamosios bylos Nr. 1-126-486/2011 medžiagos konstatuota, jog nei apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nei apie priimtą nutartį ieškovas nebuvo informuotas. Be to, ieškovas nebuvo pasyvus, nes 2014 m. balandžio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, t. y. kad senaties terminas praleistas nežymiai (tris mėnesius), kad ieškovas buvo aktyvus, kad ieškovas apie priimtas teismo nutartis, įtakojusias senaties termino skaičiavimą, nebuvo informuotas tinkamai, darytina išvada, jog senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir praleistas nežymiai, todėl jis atnaujintinas (CK 1.131 str. 2 d.).
Dėl padarytos žalos atlyginimo
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-iojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (e. b. l. 8). Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyti įtariamasis S. K. ir nukentėjusysis L. U.. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo sužalotas L. U., kuris buvo gydomas VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (e. b. l. 19). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-486/2011 nutraukė baudžiamąją bylą suėjus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (e. b. l. 9 - 13). Minėtoje nutartyje konstatuota, jog dėl atsakovo kaltų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta L. U. sveikata. Kaip nurodo ieškovas, L. U. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Ieškovas ragino atsakovą atlyginti Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (e. b. l. 20), tačiau atsakovas savanoriškai padarytos žalos neatlygino. Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 3 d. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (b. b. 2 t., b. l. 193-196). Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog sužalojimai nukentėjusiojo sveikatai padaryti atsakovo neteisėtais veiksmais.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų. Atsakovo nurodyti motyvai, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-237-486/2012 ginčo dalyku buvo svarstomas ir ieškovo ieškinys yra nepagrįsti, nes ieškovas ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-237-486/2012 nebuvo pareiškęs, o ieškinį buvo pareiškęs ieškovas L. U., ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-237-486/2012 priimtas 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas patvirtina faktą, jog nagrinėjant Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-237-486/2012 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala buvo sąlygota neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas sprendžia, kad ieškovas, apmokėjęs už atsakovo veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 str.). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovui padarytą žalą (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 378,65 EUR žalą yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (378,65 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas patenkino ieškinį visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 15 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Patenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos (į. k. 188783796) naudai 378,65 EUR (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 65 euro centus) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 378,65 EUR (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 65 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.