Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Taika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Taika“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei LESTO dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo sudaryti sutartį, trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo.

Ieškovas ieškinyje prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas AB LESTO nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 14 straipsnio 11 dalyje ir 2012 m. liepos 27 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-201 suderinto Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše bei 2013 m. kovo 13 d. Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimo protokolo Nr. KP-42030-12-2011 (toliau – Ketinimų protokolas) 2.4.1, 2.7 – 2.9, 2.16.3 ir 2.16.4 punktuose nustatytomis sąlygomis, sudaryti elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutartį (toliau – Prijungimo sutartis), 2) įpareigoti atsakovą AB LESTO vykdyti Ketinimų protokole ir AIEĮ 14 straipsnio 15 dalyje ir 2012 m. liepos 27 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-201 suderinto Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo 50 punkte numatytas pareigas – sudaryti Ketinimų protokolo 2.4.1, 2.7 – 2.9, 2.16.3 ir 2.16.4 punktuose įtvirtintas sąlygas atitinkančią UAB „SSPC-Taika“ Prijungimo sutartį.

Atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki kol bus priimti galutiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. eI-8721-426/2015 ir eI-9619-437/2015. Nurodė, kad administracinėse bylose nagrinėjamas klausimas dėl 2013 m. rugpjūčio 23 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18315 (toliau – Leidimas plėtoti) tolimesnio galiojimo, kurį yra būtina nustatyti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtos bylos pagal ieškovo skundus atsakovui Energetikos ministerijai: 1) administracinė byla Nr. eI-8721-426/2015 dėl 2015 m. balandžio 2 d. Energetikos ministerijos sprendimo Nr. (8.6-10)3-977 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ panaikinimo; 2) administracinė byla Nr. eI-9619-437/2015 dėl 2015 m. gegužės 18 d. Energetikos ministerijos sprendimo Nr. (8.6-10)3-1464 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo“ panaikinimo ir įsiteisės jose priimti sprendimai. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose bylose nustatinėjami faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje nustatinėjamoms aplinkybėms. Administracinėje byloje Nr. eI-9619-437/2015 bus išspręstas klausimas dėl ieškovui išduoto Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo arba negaliojimo. Šio fakto nustatymas yra būtinas siekiant tinkamai išspręsti ieškovo reiškiamus reikalavimus, kadangi AIEĮ 14 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad elektros tinklų operatorius, kai gamintojas pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, pasirašo elektrinės Prijungimo sutartį. Be to, Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto atsakovo generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 181, 49 punkto nuostatos taip pat numato prijungimo sutarties projekto rengimo sąlygas. Atsakovas turi pareigą prijungti ieškovo elektrinę prie atsakovo valdomų elektros tinklų tik esant šių sąlygų visetui: 1. šalims pasirašius ketinimų protokolą; 2. Ieškovui pateikus savo prievolių įvykdymo užtikrinimą; 3. Ieškovui gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, t. y. leidimą plėtoti. Ieškovo reikalavimo įpareigoti sudaryti Prijungimo sutartį tenkinimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikintų sprendimus dėl leidimo plėtoti panaikinimo ir jo stabdymo, todėl nagrinėjama civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas UAB „SSPC-Taika“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bylos sustabdymo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje civilinėje byloje spręstini klausimai dėl, pirma, atsakovo įpareigojimo sudaryti Prijungimo sutartį, antra, atsakovo veiksmų neteisėtumo bei Ketinimų protokolo galiojimo prijungimo sutarties sudarymo metu. Administracinėse bylose yra keliami reikalavimai panaikinti Energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. gegužės 18 d. sprendimus, kuriais sustabdytas ir panaikintas Leidimo plėtrai galiojimas. Į šių administracinių bylų nagrinėjimo apimtį nepatenka atsakovo veiksmų teisėtumo tyrimas bei civiliniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovo, sudarant Ketinimų protokolą bei atsakovui nepagrįstai atsisakant sudaryti Prijungimo sutartį. Ketinimų protokolo galiojimo klausimas nėra nagrinėjamas administracinėse bylose, atsakovas nėra įtrauktas į administracinių bylų procesus.

2. Ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, atsisakant sudaryti Prijungimo sutartį Ketinimų protokole numatytomis sąlygomis, yra savarankiškas ir, nepaisant jo ryšio su reikalavimu įpareigoti atsakovą sudaryti Prijungimo sutartį, gali ir turi būti sprendžiamas atskirai šioje civilinėje byloje. Pripažinus, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė sudaryti Prijungimo sutartį, ieškovas įgyja teisę reikalauti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3. Reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus, atsisakyti sudaryti Prijungimo sutartį Ketinimų protokole numatytomis sąlygomis, neteisėtais yra savarankiškas, nes į administracinių bylų nagrinėjimo apimtį nepatenka atsakovo veiksmų teisėtumo tyrimas. Dėl šios priežasties, civilinė byla galėjo būti stabdoma tik dalyje dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti Prijungimo sutartį Ketinimų protokole nustatytomis sąlygomis.

Atsakovas AB LESTO atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovo reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti Prijungimo sutartį bei dėl atsakovo veiksmų, atsisakius sudaryti Prijungimo sutartį Ketinimų protokole numatytomis sąlygomis, pripažinimo neteisėtais yra glaudžiai susiję, todėl negali būti nagrinėjami atskirai, o administracinėse bylose priimti sprendimai turės prejudicinę reikšmę civilinėje byloje nustatinėjamoms aplinkybėms sprendžiant abu ieškovo pareikštus reikalavimus. Atsakovo pareiga sudaryti Prijungimo sutarti tiesiogiai priklauso nuo Leidimo plėtoti galiojimo fakto, kuris yra sprendžiamas administracinėse bylose.

2. Reikalavimą pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė sudaryti Prijungimo sutartį, ieškovas grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) atsakovas pateikė AIEĮ 21 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatų neatitinkantį Prijungimo sutarties projektą, 2) atsakovas priėmė vienašališką sprendimą dėl Ketinimų protokolo negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Atsakovas pažymi, kad sprendimą dėl Ketinimų protokolo negaliojimo priėmė atsižvelgęs į Energetikos ministerijos 2015 m. sausio 29 d. rašte Nr. (8.3-10)3-266 nurodytas aplinkybes, kurios yra nagrinėjamos administracinėse bylose.

3. Nenustačius Energetikos ministerijos sprendimų neteisėtumo, ieškovas neturės teisės reikšti papildomų reikalavimų civilinėje byloje, nes atsakovas veiksmus atliko vadovaudamasis galiojančiais Energetikos ministerijos sprendimais.

4. Dalinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra galimas, kadangi ieškovo reikalavimai yra tarpusavyje susiję, išplaukiantys vienas iš kito.

Trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos komisija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą, kadangi Energetikos ministerijos sprendimų, susijusių su leidimu plėtrai galiojimu, teisėtumas yra vertinamas administracinėse bylose Nr. eI-8721-426/2015 ir Nr. eI-9619-437/2015, o leidimo plėtrai turėjimas yra viena iš sąlygų sudaryti prijungimo sutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų - juo remiantis sustabdyta nagrinėjama byla - yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė iki tol, kol bus išnagrinėtos bylos pagal apelianto (ieškovo) skundus atsakovui Energetikos ministerijai: 1) administracinė byla Nr. eI-8721-426/2015 dėl 2015 m. balandžio 2 d. Energetikos ministerijos sprendimo Nr. (8.6-10)3-977 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ panaikinimo; 2) administracinė byla Nr. eI-9619-437/2015 dėl 2015 m. gegužės 18 d. Energetikos ministerijos sprendimo Nr. (8.6-10)3-1464 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo“ panaikinimo ir įsiteisės jose priimti sprendimai. Teismas konstatavo, jog administracinėse bylose priėmus galutinius sprendimus dėl apeliantui išduoto Leidimo plėtoti galiojimo/negaliojimo fakto galės būti tinkamai išspręstas civilinėje byloje reiškiamų reikalavimų tenkinimo/netenkinimo klausimas. Todėl pripažino, kad administracinėse bylose nustatinėjami faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad į administracinių bylų nagrinėjimo apimtį nepatenka atsakovo veiksmų teisėtumo tyrimas bei civiliniai santykiai, susiklostę tarp apelianto ir atsakovo sudarant Ketinimų protokolą, atsakovas nėra įtrauktas į administracinių bylų procesus, neteikia pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju Leidimo plėtoti galiojimo/negaliojimo klausimo išsprendimas turės teisines pasekmes apelianto ir atsakovo santykiams, nes tokio leidimo galiojimas yra viena iš būtinų Prijungimo sutarties sudarymo sąlygų. Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje eAS-1091-858/2015, išnagrinėjęs atsakovo Energetikos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. laikino Energetikos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (8.6-10)3-1464 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo“ sustabdymo teisėtumo, nurodė, kad „pareiškėjas UAB „SSPC-Taika“ būtinybę užtikrinti leidimo plėtrai galiojimą taikant ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia argumentu, kad aptariamam projektui vystyti ir pastatytą kogeneracinę elektrinę naudoti pagal numatytą paskirtį yra būtina su skirstomųjų elektros tinklų operatoriumi sudaryti prijungimo prie elektros tinklo paslaugų sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad nesant galiojančio leidimo plėtrai, nebus vykdomas tarp jo ir AB LESTO sudarytas 2013 m. kovo 13 d. Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas Nr. KP-42030-13-2011 dėl sutarties sudarymo“. Taigi, akivaizdu, jog pats apeliantas yra pripažinęs, jog Leidimo plėtrai galiojimas turi tiesioginę įtaką Ketinimų protokolo vykdymui ir Prijungimo sutarties sudarymui. Pažymėtina, kad apeliantas savo atskirajame skunde ir pats pripažįsta, jog dėl antrojo jo pareikšto reikalavimo byla gali būti stabdoma.

Apelianto vertinimu, pirmasis jo reikalavimas - pripažinti atsakovo neteisėtais veiksmus, atsisakant sudaryti Prijungimo sutartį Ketinimų protokole numatytomis sąlygomis, yra savarankiškas ir, nepaisant jo ryšio su reikalavimu įpareigoti atsakovą sudaryti Prijungimo sutartį, gali ir turi būti sprendžiamas atskirai šioje civilinėje byloje daliniu sprendimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pirma, abu reikalavimai yra glaudžiai susiję; antra, dalinio sprendimo (ne)priėmimas bet kuriuo atveju yra teismo teisė, bet ne pareiga; trečia, sutiktina su atsakovo teiginiais, jog apeliantas neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto atsisakymo sudaryti Prijungimo sutartį faktą įrodinėja aplinkybėmis, kurios yra nustatinėjamos administracinėje byloje. Sprendimas dėl Ketinimų protokolo negaliojimo, kaip nurodo atsakovas, priimtas atsižvelgus į Energetikos ministerijos 2015 m. sausio 29 d. rašte Nr. (8.3-10)3-266 nurodytas aplinkybes, t.y. kad apeliantas UAB „SSPC-Taika“, su kuria AB LESTO 2013 m. kovo 13 sudarė Ketinimų protokolą, jo sudarymo metu neturėjo AIEĮ 14 straipsnio 11 punkto 9 dalyje nurodyto patvirtinto detaliojo plano, kuris leistų statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracinėje byloje dėl 2015 m. balandžio 2 d. Energetikos ministerijos sprendimo Nr. (8.6-10)3-977 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ pareiškėjas UAB „SSPC-Taika“, siekdamas įrodyti šio sprendimo neteisėtumą, nurodė: „AB LESTO 2015-02-12 raštu Nr. 12220-373 „Dėl sudarytų ketinimų protokolų“ nurodo, kad „Gamintojas [Pareiškėjas] <...> Protokolo sudarymo metu neturėjo <...> patvirtinto detaliojo plano, kuris leistų statyti Gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę <...> Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, informuojame, kad Protokolas laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos“. Šie AB LESTO teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys Civilinio kodekso įtvirtintoms nuostatoms“. Taigi, akivaizdu, jog aplinkybės, susijusios su Ketinimų protokolo nevykdymu/negaliojimu, yra nagrinėjamos administracinėje byloje. Todėl pripažintina, jog tik administraciniam teismui nustačius, ar Ketinimų protokolo sudarymo metu apeliantas pateikė visus įstatymo reikalaujamus dokumentus (tame tarpe ir dokumentus, patvirtinančius detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą), galės būti įvertintas atsakovo neveikimo teisėtumas nagrinėjamoje byloje. Taigi teiginys, jog byla galėjo būti sustabdyta tik vieno reikalavimo dalyje, o klausimas dėl neteisėtų veiksmų turėjo būti nagrinėjamas toliau šioje civilinėje byloje, yra nepagrįstas ir todėl nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygas, pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą šio punkto pagrindu, nes administracinėse bylose nustatinėjamos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjamu faktu. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.