- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- eAS-1091-858/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03248-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Taika“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Taika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SSPC-Taika“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Energetikos ministerija) 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-1464 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas 2013 m. rugpjūčio 23 d. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18315 (toliau – ir Leidimas plėtrai).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti atsakovo Sprendimą iki bus iš esmės išnagrinėta administracinė byla. Grįsdamas šį prašymą pareiškėjas iš esmės nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, nestabdant jo galiojimo būsimas teismo sprendimas bus beprasmis, nes pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo pabaigos neturės teisės vystyti kogeneracinės elektrinės statybų projekto, o po teismo sprendimo priėmimo (nagrinėjimas pirmojoje instancijoje užtrunka apie 6 mėn.) jau bus pasibaigęs Leidimo plėtrai galiojimas ir dėl to užbaigti elektrinės statybų nebus įmanoma. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo vystomas kogeneracinės elektrinės projektas finansuojamas iš banko paskolos, kurios suteikimo viena iš sąlygų – Leidimo plėtrai bankui pateikimas. Nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, t. y. panaikinus Leidimą plėtrai, pareiškėjas neteko galimybės išpildyti privalomos paskolos išmokėjimo sąlygos, dėl ko elektrinės statybos negali būti apmokėtos, o tai sąlygoja jų vykdymo nutraukimą bei papildomų finansinių įsipareigojimų rangovui atsiradimą. Be to, kartu su skundu pateiktos kredito sutarties Specialiosios dalies 1.6 straipsnyje yra nurodytas paskolos paėmimo terminas (iki 2016 m. rugsėjo 30 d.), kuriam suėjus, pareiškėjas praras teisę į kreditą, o tai sukuria realią grėsmę, kad dėl skundžiamų atsakovo veiksmų pareiškėja visiškai nepagrįstai praras finansavimą. Pabrėžia, jog kogeneracinės elektrinės projektas (statybos darbai) jau yra vykdomas ir pareiškėjas patiria realias šio projekto įgyvendinimo išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti bei tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – laikinai sustabdė atsakovo Sprendimo galiojimą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jo (pareiškėjo) projektas, tenkinus skundą, būtų neįgyvendintas dėl bylos nagrinėjimo metu prarasto laiko (Leidimas plėtrai, išduotas 2013 m. rugpjūčio 23 d., galioja 24 mėnesius nuo jo išdavimo, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d.), o visas bylinėjimasis netektų prasmės. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas prisiima riziką, teikdama prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pasekmes, kurios galėtų kilti teismui priėmus jam nepalankų sprendimą.
III.
Atsakovas Energetikos ministerija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir priimti naują nutartį – netenkinti pareiškėjo prašymo dėl aptariamos priemonės taikymo. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:
(1) nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl akivaizdaus skundžiamo atsakovo Sprendimo neteisėtumo; nurodo bylos esmę sudarančias faktines aplinkybes bei pateikia jų vertinimą, išdėsto savo poziciją dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovas taip pat pateikia argumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjo šiuo metu vykdomas kogeneracinės elektrinės statybos projektas nėra tas, kuriam buvo išduotas Leidimas plėtrai;
(2) nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės neturi reikšmės kogeneracinės elektrinės statybos projekto vystymui (Leidimo plėtrai panaikinimas nepaneigia galimybės toliau tęsti elektrinės statybos darbų), o skirstomojo tinklo operatoriaus pareiga pasirašyti prijungimo sutartį ir prievolė prijungti elektrinę prie operatoriaus valdomų elektros tinklų yra išnykusios. Pastarąjį argumentą atsakovas grindžia aplinkybe, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. birželio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymo sudaryti minėtą sutartį. Todėl, net ir sustabdžius atsakovo Sprendimo galiojimą, pareiškėjas vis vien negalės pasinaudoti Leidimo plėtrai suteikiamomis teisėmis;
(3) nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl negalėjimo įvykyti kredito sutarties, kaip pagrindo taikyti skundžiamą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo aspektu atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turėjo žinoti, kad, nepateikus visų reikiamų dokumentų, Leidimas plėtrai negalios ir nebus galimybės pasinaudoti teisės aktuose numatytomis skatinimo priemonėmis, tačiau vis tiek savo rizika sudarė aptariamą kredito sutartį;
(4) iš esmės teigia, kad pareiškėjui pasinaudojus Leidimo plėtrai suteikiamomis teisėmis dėl skatinimo priemonių taikymo, pareiškėjui būtų išmokėta apie 25,4 mln. Eur tiesioginių išmokų iš elektros energijos vartotojų surinktų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeidžia viešąjį interesą, o šios priemonės taikymas byloje de facto sukurtų teisinę situaciją, kuomet pareiškėjui būtų sudaromos prielaidos vykdyti veiklą, nesuderinamą su viešuoju interesu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „SSPC-Taika“ su juo nesutinka bei prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo palikti nepakeistą. Šiame atsiliepime pareiškėjas:
(1) pateikia savo vertinimą dėl skundžiamo atsakovo Sprendimo, kilusio ginčo turinio, kartu atkreipdamas apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, byla nėra nagrinėjama iš esmės. 2015 m. liepos 30 d. pareiškėjas, kaip papildomą įrodymą, teismui taip pat pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. liepos 28 d. išaiškinimą Nr. (8.4)-2D-11062, kuris, jo teigimu, papildomai patvirtina argumentus dėl skundžiamo atsakovo Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo;
(2) nurodo, kad atsakovo minimas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl AB LESTO atsisakymo sudaryti prisijungimo prie tinklų paslaugų sutartį, iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad buvo panaikintas Leidimas plėtrai. Šiuo metu bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys dėl minėto AB LESTO atsisakymo. Skundžiamo atsakovo Sprendimo galiojimo sustabdymas taikant ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonė yra svarbus, be kita ko, pareiškėjui siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus minėtame teismo procese;
(3) nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Leidimo plėtrai galiojimo panaikinimas neužkerta galimybės tęsti ir baigti ginčo kogeneracinės elektrinės statybos darbų. Šiuo aspektu nurodo, kad, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, nesant galiojančio Leidimo plėtrai, pastatyta 5MW elektrinė negalėtų būti eksploatuojama pagal paskirtį, nes AB LESTO nesudarytų prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties. Pažymi, kad aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priedo 6 punktas reikalauja, kad Statybos užbaigimo komisijai, be kita ko, turi būti pateiktas nustatyta tvarka užpildytas statybos darbų žurnalas su paslėptų darbų ir statinio laikančiųjų konstrukcijų išbandymų apkrovomis aktais, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūros ir išbandymo aktais (kai išbandymai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus). Teigia, kad, vadovaujantis ūkio ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 141 patvirtintu norminiu dokumentu „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“, pradedant naudoti elektros įrenginius ir juos eksploatuoti, turi būti atliekami bandymai. Atitinkamai panaikinus ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonę, AB LESTO nevykdys 2013 m. kovo 13 d. Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo Nr. KP-42030-13-2011, nesudarys su pareiškėju prijungimo prie tinklų paslaugų sutarties, o tai neleis atlikti pastatytos elektrinės bandymų bei užbaigti statybą. Taip pat nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad faktiškai vykdoma statyba nėra ta, kuri buvo numatyta Leidime plėtrai. Nurodo, kad statybos darbai vykdomi, pagal 2015 m. liepos 16 d. UAB „Ekspertika“ atliktu įvertinimu, yra atlikta 50,65 proc. visų aptariamos kogeneracinės elektrinės statybos darbų;
(4) nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, pateikia savo vertinimą šiuo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalis, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai, iki administracinės bylos išnagrinėjimo, sustabdyti ginčijamo atsakovo Sprendimo galiojimą – taikymo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. To paties straipsnio 3 dalis numato sąrašą reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurias taikyti atitinkama šalis gali prašyti teismo, o viena iš tokių priemonių, numatytų šios nuostatos 3 punkte, – ginčijamo akto laikinas sustabdymas.
Vertindama atskiruoju skundu skundžiamą nutartį teisėjų kolegija visų pirma akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikė iš esmės remdamasis vienintele aplinkybe, jog, įvertinus bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose įprastinę trukmę, tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, jo vystomas kogeneracinės elektrinės projektas nebegalės būti įgyvendintas, nes Leidimas plėtrai, kuris buvo panaikintas skundžiamu atsakovo Sprendimu, galioja tik iki 2015 m. rugpjūčio 23 d.
Kiek tai susiję su konkrečiomis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygomis, pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių (priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str.). Be to, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, be kita ko, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014 ir kt.).
Taip pat būtina pažymėti, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Vertinamos su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu susijusios aplinkybės, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442‑41/2012). Todėl atsisakytina vertinti ir atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo pateiktame skunde bei atsakovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ginčijamo atsakovo Sprendimo (ne)teisėtumu ir (ne)pagrįstumu, nes tai peržengtų nagrinėjamu atskiruoju skundu inicijuotos administracinės bylos ribas.
Minėta, kad pareiškėjo skundžiamu Sprendimu atsakovas panaikino Leidimo plėtrai, t. y. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, galiojimą. Šiuo aspektu paminėtina, kad, tiek Leidimo plėtrai išdavimo, tiek šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 ir 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1666 redakcijos) nustato, kad esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus atvejus, numatytus Elektros energetikos įstatyme, kai toks leidimas nereikalingas. Reikalavimas turėti leidimą, siekiant plėtoti esamus ar įrengti naujus elektros energijos gamybos pajėgumus elektros energetikos sektoriuje, kaip jis apibrėžiamas Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (2014 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1534 redakcija), yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančio Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1665 redakcija). Taigi, pareiškėjui išduoto Leidimo plėtrai galiojimo panaikinimas iš esmės užkirto kelią toliau vykdyti šiame leidime nurodytą veiklą elektros energetikos sektoriuje. Tačiau, kaip teisingai pastebi atsakovas, aptariamo leidimo galiojimo panaikinimas, nesant atitinkamų įstatymų nuostatų, savaime nepaneigia pareiškėjo galimybės įgyvendinti jo nurodomuose teritorijų planavimo ir statybą leidžiančiuose dokumentuose numatytų statytojo teisių ir pareigų. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti pareiškėjo argumentai dėl galimai norminiuose teisės aktuose numatytos būtinybės atlikti bandymus, siekiant užbaigti ginčo statybą, yra siejami su prielaida, jog skirstomųjų elektros tinklų operatorius (AB LESTO), esant galiojančiam Leidimui plėtrai, sudarys su pareiškėju prijungimo prie tinklo paslaugų sutartį. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad: pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nepratęsė Leidimo plėtrai galiojimo termino; byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB LESTO atsisakė su pareiškėju sudaryti minėtą sutartį dar iki skundžiamo atsakovo Sprendimo priėmimo; šiuo metu vyksta ginčas bendrosios kompetencijos teisme dėl minėtos sutarties sudarymo; surinkti įrodymai neleidžia net daryti prielaidos, jog statybos užbaigimo procedūros bus pradėtos vykdyti iki Leidime plėtrai nurodyto jo galiojimo termino (2015 m. rugpjūčio 23 d.). Visa tai lemia vertinimą, kad net ir taikant ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonę, tai neturės tiesioginės įtakos pareiškėjo galimybei užbaigti ginčo kogeneracinės elektrinės statybos darbų. Atitinkamai pareiškėjo argumentai, susiję su statybos darbų vykdymu, nagrinėjamu atveju negali būti pripažinti reikšmingais sprendžiant klausimą dėl ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Be to, vien abstraktūs argumentai dėl minėtų statybos darbų finansavimo ir Leidimo plėtrai galiojimo, kaip prielaidos finansavimui užtikrinti, taip neleidžia nagrinėjamu atveju konstatuoti proceso įstatymuose numatytų ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindų buvimo (pareiškėjui nepateikus, pvz., duomenų apie šios kredito sutarties vykdymą, finansinę pareiškėjo padėtį ir pan., negalima spręsti apie galimą teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimą nepritaikius ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonės). Pareiškėjui ateityje iš tiesų patyrus nuostolių dėl nesavalaikio Leidimo plėtrai galiojimo panaikinimo, nėra užkertamas kelias kreiptis į atsakovą ir (ar) teismą dėl jų (nuostolių) atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad sisteminė minėtų įstatymų, reglamentuojančių veiklą atitinkamuose energetikos sektoriuose, nuostatų analizė aiškiai parodo, kad veikla – plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus – yra platesnė nei vien tik statybos darbai statant ar įrengiant elektros energijos gamybos įrenginius (plečiant pajėgumus).
Šiuo aspektu pareiškėjas būtinybę užtikrinti Leidimo plėtrai galiojimą taikant ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia argumentu, kad aptariamam projektui vystyti ir pastatytą kogeneracinę elektrinę naudoti pagal numatytą paskirtį yra būtina su skirstomųjų elektros tinklų operatoriumi sudaryti prijungimo prie elektros tinklo paslaugų sutartį. Kaip nurodo pareiškėjas, nesant galiojančio Leidimo plėtrai, nebus vykdomas tarp jo ir AB LESTO sudarytas 2013 m. kovo 13 d. Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas Nr. KP-42030-13-2011 dėl minėtos sutarties sudarymo.
Vis dėlto vertinant šiuos argumentus pažymėtina, jog iš pareiškėjo skundo matyti, kad AB LESTO neketina vykdyti minėto ketinimo protokolo (jį vykdyti atsisakyta dar iki Leidimo plėtrai galiojimo panaikinimo skundžiamu atsakovo Sprendimu). Be to, atsakovo su atskiruoju skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad AB LESTO atsisakė su pareiškėju sudaryti minėtą sutartį, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. birželio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl atsisakymo sudaryti sutartį. Pažymėtina, kad prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009). Todėl pareiškėjo argumentai, kad nepritaikius ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonės AB LESTO nevykdys minėtame ketinimų protokole numatyto įsipareigojimo dėl prijungimo sutarties sudarymo, negali būti pripažinti sudarančiais pagrindą stabdyti skundžiamo atsakovo Sprendimo galiojimą. Šio vertinimo nagrinėjamu atveju negali paneigti pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti argumentai dėl bendrosios kompetencijos teisme vykstančio proceso, nes jie, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia pripažinti, kad nesiėmus ginčo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Galiausiai, vien faktas, jog Leidime plėtrai nurodytos elektrinės projekto vystymas yra susijęs su skatinimu vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos Respublikoje, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, savaime nėra pakankamas pripažinti, kad nesustabdžius skundžiamo atsakovo Sprendimo, viešasis interesas būtų pažeistas labiau, nei pritaikius ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonę. Argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų vertinti kitaip, pareiškėjas nepateikė.
Taigi pareiškėjas, kuriam, kaip prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tenka įrodinėjimo našta, neįrodė, jog nesustabdžius skundžiamo atsakovo Sprendimo galiojimo yra reali grėsmė, jog tenkinus skundą teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tik aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu sueis Leidime plėtrai nurodytas veiklos įvykdymo terminas, nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta pakankamu ir savarankišku pagrindu, suponuojančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą konstatavęs, kad šioje stadijoje egzistuoja teisinių prielaidų taikyti ginčijamo akto laikiną sustabdymą. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo naikinama.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 1 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai ir (ar) pareiškėjui pateikus naujus įrodymus, patvirtinančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimą, išlieka galimybė iš naujo įvertinti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria laikinai sustabdytas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (8.6-10)3-1464 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo“ galiojimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį – netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Taika“ prašymo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.