- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2-22010-752/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10796-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- I. S.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui I. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė K. B. (toliau – ieškovė), byloje pareikštu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismo išlaidas valstybei.
1.2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini) Indijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaityta Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. 3). Vaikų nesusilaukė. Su atsakovu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2023 m. pabaigos. Šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės: po santuokos sudarymo, atsakovas vertė ieškovę priimti jo šalies religinius papročius ir jų laikytis, o ieškovei atsisakius, tapdavo agresyvus, grasindavo ieškovei. Nors iki santuokos buvo susitarę, kad kiekvienas laikysis savo šalies papročių, tradicijų, tačiau po santuokos sudarymo, atsakovas savo nuomonę pakeitė. Atsakovas pastoviai ieškovei kartojo, kad susilaukus vaikų, jie turės būti musulmonais ir privalės laikytis jo šalies tradicijų. Atsakovas visiškai nepripažino ieškovės religinių įsitikinimų, norėjo, kad ji taptu musulmone ir to siekė, o nepavykus pasiekti, ieškovei grasino, ją baugino. Tokiu savo elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Todėl prašo santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
1.4. Ieškovė taip pat nurodė, kad sudarę santuoką, jie ilgą laiką gyveno atskirai, atsakovas gyveno Indijoje, o ieškovė Dubajuje. Kartu pradėjo gyventi tik 2023 metų sausio mėnesį. Taigi, realiai kartu kaip pora gyveno tik nepilnus metus.
1.4. Taip pat, nurodė, kad santuokos metu dalintino turto neįgijo, kreditorių neturi, prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
1.5. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino internetu, ilgai bendravo. Nutarė tuoktis Indijoje. Po vestuvių, apie 6 mėn. gyveno Indijoje, su atsakovo mama. Tuo metu atsakovas ir jo šeima ieškovę priėmė, atsakovas deklaravo, jog jis yra europietiško mąstymo, nesutarimų dėl aprangos, maisto, religijos nekilo. Po pusmečio su atsakovu nusprendė vykti į Dubajų, ieškotis darbo, užsidirbti. Tačiau atsakovui darbo susirasti nepavyko, o ieškovė susirado. Atsakovas išvyko į Indiją, o ji liko. PO kurio laiko atsakovas pradėjo reikalauti, kad ji grįžtų gyventi į Indiją, būtų šalia jo ir laikytųsi musulmoniškų tradicijų. Bet ji apsisprendė likti Dubajuje, ten dirbti, užsidirbti. Atsakovas vis labiau spaudė ją grįžti, prasidėjo nesutarimai. Tuomet susitaikė, abu nutarė gyventi Airijoje. Tačiau nuo 2023 metų apsigyvenus Dubline, dar labiau išryškėjo atsakovo noras, kad ji laikytųsi musulmoniškų tradicijų. Atsakovas draudė jai valgyti kiaulieną, netgi tikrindavo jos pietų dėžutę, reikalavo, kad ji dėvėtų musulmonišką aprangą, nesilaikytų krikščioniškų tradicijų, nešvęstų Kalėdų. Ji pamatė, kad situacija negerėja. Išsikalbėjus su atsakovu, jis pasakė, kad ji jam netinka. Tuomet abu nusprendė išsiskirti bendru sutikimu. Tačiau jai grįžus į Lietuvą ir parengus skyryboms dokumentus, padarius jų vertimus, atsakovas nesutiko pasirašyti, nenurodydamas jokios priežasties. Todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu. Kartu su atsakovu ji negyvena daugiau nei vienerius metus ir jokių ryšių nepalaiko . Per tą laikotarpį jokių bandymų susitaikyti nebuvo. Laiko, kad jų santuoką faktiškai iširo ir prašo ją nutraukti dėl atsakovo kaltės.
II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai.
2. Atsakovas I. S. (toliau – atsakovas) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad K. B. ir I. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Indijoje, Margaunas, Goa, kuri apskaityta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos apskaitos įrašo Nr. 3). Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė.
3.1. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
3.2. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
3.3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl to, kad atsakovas reikalavo, kad ieškovė laikytųsi jo išpažįstamos religijos ir papročių, nors žinojo, kad ieškovė yra kito tikėjimo, laikosi kitokių papročių. Nors iki santuokos sudarymo šalys buvo susitarę leisti kitam sutuoktiniui išpažinti savo religiją ir laikytis savo papročių, po santuokos sudarymo atsakovas šio susitarimo nesilaikė, reikalavo ir siekė, kad ieškovė taptų musulmone, o nepavykus to pasiekti, ieškovei grasino, baugino, naudo psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu.
3.4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltės. Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo dėl ieškovės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo, kadangi iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas buvo nelojalus sutuoktinės atžvilgiu, negerbė ieškovės kaip asmenybės, netoleravo jos kultūrinių, religinių skirtumų ir nedėjo pastangų sukurti darnią šeimą, paremtą abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jis pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje.
3.5. Kadangi šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, darytina išvadai, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).
3.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
4. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė jai palikti jos santuokinę pavardę „B“, atsakovui pavardę „S“. Todėl, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės, atitinkamai „B“, atsakovui pavardę „S“.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.
5. Ieškovė neprašė sau išlaikymo, todėl išlaikymas šalims nepriteistinas.
Dėl santuokinio turto padalijimo.
6. Byloje nustatyta, kad šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl santuokinio turto padalijimo klausimas nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
7.Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).
7.1. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 110,00 Eur žyminis mokestis bei 700,00 Eur už teisines paslaugas, viso 810,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis).
11.2. Teismas šioje byloje turėjo 10,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šią sumą jis turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti K. B. (iki santuokos sudarymo B), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Kaunas, ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini) Indija, Vasko da Gama, Goa, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Indijoje, Margaunas, Goa, kuri apskaityta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. 3), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo I. S. kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovei K. B. palikti pavardę – B, atsakovui I. S. – S.
Priteisti iš atsakovo I. S., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 810,00 Eur (aštuonių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš atsakovo I. S., gim. (duomenys neskelbtini) 10,10 Eur (dešimties eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.