Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2161-640/2018 (buvęs civilinės bylos Nr. eB2-3634-640/2017), kuria teismas patvirtino akcinės bendrovės Luminor Bank (buvusios akcinės bendrovės Nordea Bank, veikusios Lietuvoje per akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrių) finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB „VKK Investicija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų AB Nordea Bank, veikusios Lietuvoje per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, 963 435,91 Eur finansinį reikalavimą (487 229,02 Eur pagrindinė skola ir 476 206,89 Eur palūkanos). Dėl šios nutarties suinteresuotas asmuo (kreditorius) V. Z. 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas patenkino iš dalies bei klausimą dėl AB Nordea Bank, veikusios Lietuvoje per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo V. Z. skunde teismui paaiškino, kad 2008 metų gegužės 13 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, įregistruotas hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0006254 (toliau – ir hipotekos sandoris), kuriuo UAB ,,VKK Investicija“, užtikrindama V. Z. prievolę pagal su banku sudarytą kredito sutartį, įkeitė AB Nordea Bank, veikusiai Lietuvoje per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutartis nutraukta 2011 m. lapkričio 9 d. (banko pranešimu Nr. OUT-2028). Suinteresuoto asmens vertinimu, nurodytas hipotekos sandoris prieštarauja UAB ,,VKK Investicija“ įstatų 2.1.2 punkte nurodytam esminiam tikslui – pelno siekimui. UAB ,,VKK Investicija“, sudarydama hipotekos sandorį, turėjo didelius finansinius įsiskolinimus ir įsipareigojimus. AB Nordea Bank turėjo žinoti, kad tokio sandorio sudarymas prieštarauja UAB ,,VKK Investicija“ įstatų 2.1.2 punkte nurodytam tikslui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 daliai, 2.87 straipsniui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) imperatyvioms normoms, draudžiančioms bendrovės valdymo organams priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ir yra priešingi bendrovės veiklos tikslams bei yra rizikingi ir aiškiai nenaudingi arba nuostolingi bendrovei. Pareiškėja AB Nordea Bank, veikusi Lietuvoje per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, su kreditoriaus V. Z. skunde išdėstytais argumentais nesutiko. Nurodė, kad V. Z. piktnaudžiauja savo teise ir reiškia pakartotinį reikalavimą žinodamas, kad iš hipotekos lakšto kylanti banko reikalavimo teisė į BUAB „VKK investicija“ yra galutinai patvirtinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Nėra įrodyta, kad ginčo sutartis būtų prieštaravusi UAB „VKK Investicija“ veiklos tikslams ir būtų pažeisti jos interesai. Kreditą paėmęs V. Z. jį panaudojo UAB „VKK Investicija“ tikslams. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad bankas, sudarydamas ginčo sandorį, būtų buvęs nesąžiningas. Kreditorius V. Z., kaip buvęs UAB „VKK Investicija“ valdymo organas – direktorius, yra banko skolininkas pagal kredito sutartį ir nuolat ginčija įvairius sandorius dėl tariamo neatitikimo bendrovės interesams, tačiau jis pats organizavo, kad UAB „VKK Investicija“ pateiktų užtikrinimus. Sudarant kredito sutartį, būtent su V. Z. buvo aptartos prievolių užtikrinimo sąlygos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi pakeitė AB Nordea Bank, veikusią Lietuvoje per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, jos teisių perėmėja Luminor Bank AB; patvirtino įkaito turėtojos Luminor Bank AB finansinį reikalavimą BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje: 487 229,02 Eur pagrindinės skolos, 476 206,89 Eur palūkanų, iš viso – 963 435,91 Eur; skyrė V. Z. 1 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad banko reikalavimo teisė į kredito gavėją V. Z. bei įkaito davėją – BUAB „VKK Investicija“, yra patvirtinta įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3675-144/2012, kuri turi res judicata ir prejudicinę galią joje dalyvavusiems asmenims, t. y. tiek kreditoriui V. Z., tiek BUAB „VKK Investicija“. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1372-781/2015, kuriuo buvo patvirtintas Luminor Bank AB 677 104,84 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje, atmetė UAB „VKK Investicija“ reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento hipotekos sandorį, įregistruotą 2008 m. gegužės 13 d. hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/006254. Teismas nagrinėjo ir hipotekos sandorio negaliojimą CK 1.80, 1.81, 1.82 straipsnių pagrindais. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1035-186/2015 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad Luminor Bank AB finansinis reikalavimas BUAB „VKK Investicija“ pagrįstas ne tik teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, bet ir prejudiciniais faktais, todėl tvirtintinas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorius V. Z. yra buvęs UAB „VKK Investicija“ vadovas bei ginčijamo sandorio šalis. V. Z. dalyvavo visose bylose ir apie teismo procesus bei juose priimtus procesinius sprendimus jam yra žinoma. Nepaisant to, V. Z. BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje pareiškė nepagrįstus prieštaravimus dėl Nordea Bank AB Lietuvos skyrius finansinių reikalavimų. Tokie V. Z. veiksmai, teismo vertinimu, laikytini nesąžiningais, jais siekiama užvilkinti bankroto bylos nagrinėjimą, todėl V. Z. skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Z. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti, o Luminor Bank AB finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Civilinėje byloje Nr. eB2-3634-640/2017 yra pateiktas ir iki šiol neišnagrinėtas V. Z. ieškinys, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo pripažinti negaliojančiu Luminor Bank AB ir UAB „VKK Investicija“ sudarytą hipotekos sandorį, įregistruotą 2008 m. gegužės 13 d. hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0006254. Kol minėtas ginčas nėra išspręstas, Luminor Bank AB finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.Luminor Bank AB elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nes nepareikalavo iš kitos sandorio šalies informacijos bei duomenų apie jau turimus jos finansinius įsipareigojimus, jų vertę. Luminor Bank AB žinojo (negalėjo nežinoti), kad kredito gavėjo pajamos buvo akivaizdžiai per mažos kreditui gauti, o kredito grąžinimo prognozės neigiamos. Luminor Bank AB taip pat nepasirūpino gauti informaciją apie UAB „VKK Investicija“ sudarytus sandorius (dėl ilgalaikio turto) ir jų vertę bei bendrovės nuosavo kapitalo dydį prieš pat hipotekos sandorio sudarymą. Bankas, sudarydamas hipotekos sandorį, turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas prieštarauja UAB „VKK Investicija“ įstatų 2.1.2. punkte nurodytam tikslui, CK 2.82 straipsnio 4 daliai, 2.87 straipsniui, ABĮ imperatyvioms normoms, draudžiančioms bendrovės valdymo organams priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ir yra priešingi bendrovės veiklos tikslams, rizikingi, aiškiai nenaudingi bei nuostolingi bendrovei.Teismas visiškai nevertino, kad ginčijamas hipotekos sandoris prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo normoms. Tai reiškia, kad, tvirtinant finansinį reikalavimą, nebuvo atskleista bylos esmė. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Luminor Bank AB prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Banko reikalavimo teisė į kredito gavėją V. Z. bei į įkaito davėją BUAB „VKK Investicija“ yra patvirtinta įsiteisėjusiu vykdomuoju dokumentu, kuris turi res judicata ir prejudicinę galią.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1372-781/2015 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1035-186/2015 jau yra netenkinę reikalavimo dėl to paties hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, o V. Z. buvo ne tik minėtoje byloje dalyvaujantis byloje asmuo, bet ir UAB „VKK Investicija“, pareiškusios reikalavimą dėl hipotekos sandorio nuginčijimo, direktorius. Kredito sutartis, kurios įvykdymą BUAB „VKK Investicija“ užtikrino sudarydama hipotekos lakštą, nėra nuginčyta, t. y. teismų įsiteisėjusiais sprendimais patvirtinta kaip galiojanti ir iš jos kylantys įsipareigojimai privalo būti vykdomi. Nei V. Z., nei UAB „VKK Investicija“ sandorių sudarymo metu neprieštaravo dėl hipotekos sandorio sudarymo. V. Z. neįrodė jokių CK 1.80 straipsnio taikymo pagrindų ir tik pats papildomai pagrindė savo nesąžiningumą, siekdamas išvengti prievolių vykdymo.Byloje nėra įrodyta, kad ginčo sutartis būtų prieštaravusi UAB „VKK Investicija“ veiklos tikslams ir kad būtų pažeisti UAB „VKK Investicija“ teisėti interesai. Kreditorius V. Z. nepaneigė išvados, kad ginčo sandorio sudarymas neprieštaravo UAB „VKK Investicija“ veiklos tikslams. Kreditorius V. Z. sąmoningai siekia klaidinti teismą, nurodydamas tik UAB „VKK Investicija“ įsipareigojimus, tačiau visiškai neteikia duomenų apie bendrovės turėtą turtą.Kreditorius A. Z. nepaneigė Luminor Bank AB sąžiningumo prezumpcijos. UAB „VKK Investicija“ yra verslininkė, kuriai geriausiai buvo ir yra žinoma jos finansinė padėtis ir būtent UAB „VKK Investicija“ nusprendė sudaryti ginčo sandorį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtino Luminor Bank AB, kaip įkaito turėtojos, finansinį reikalavimą BUAB „VKK Investicija“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos nutarties pagrindų kolegija nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).Nesutikdamas su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas teigia, kad: 1) Luminor Bank AB finansinis reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas, kol teisme nėra išspręstas ginčas dėl 2008 m. gegužės 13 d. hipotekos lakšto, kuriuo grindžiamas Luminor Bank AB finansinis reikalavimas, pripažinimo negaliojančiu; 2) kad hipotekos sandoris, iš kurio kildinamas Luminor Bank AB finansinis reikalavimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl negalioja, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis; 3) pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir teisę į tinkamą teismo procesą, kadangi nevertino atitinkamų bylos aplinkybių, jas pagrindžiančių dokumentų, bei nepasisakė dėl jų įrodomosios vertės.

Dėl galimybės spręsti Luminor Bank AB finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, kol nėra išspręsta civilinė byla Nr. e2-6007-640/2017

Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2008 m. gegužės 13 d. hipotekos sandorio, kuriuo grindžiamas Luminor Bank AB finansinis reikalavimas, pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (civilinė byla Nr. e2-6007-640/2017). Tačiau, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6007-640/2017, apelianto V. Z. ieškinį buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kaip tapatų civilinėje byloje Nr. 2-1372-781/2015 jau išnagrinėtajam reikalavimui dėl to paties sandorio pripažinimo negaliojančiu tais pačiais (CK 1.80, 1.81 ir 1.82 straipsniuose numatytais) pagrindais. Paminėta Vilniaus apygardos teismo nutartis nebuvo apskųsta, ji įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgdama į tai, kad civilinė byla Nr. e2-6007-640/2017 šiuo metu yra užbaigta teismui atsisakius priimti apelianto ieškinį, teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja apelianto argumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-6007-640/2017 tarpusavio sąsajomis, kaip netekusių aktualumo.

Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje numatytais pagrindais

Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su hipotekos sandorio, kuriuo grindžiamas Luminor Bank AB finansinis reikalavimas, negaliojimu CK 1.80 straipsnio pagrindu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visos su tuo susijusios apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės jau yra įvertintos ir dėl jų pasisakyta toliau aptariamais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuos ginčijamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Luminor Bank AB finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje, 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1372-781/2015 atmetė RUAB „VKK Investicija“ priešieškinį, kuriuo buvo siekiama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento hipotekos sandorį, įregistruotą 2008 m. gegužės 13 d. hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/006254, kaip prieštaraujantį CK 1.80, 1.81 ir 1.82 straipsnių nuostatoms. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Luminor Bank AB kreditą suteikė veikdamas rūpestingai, įvertindamas visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su kredito gavėju, teikiamais užtikrinimais; UAB „VKK Investicija“, būdama ginčo teisiniuose santykiuose tik hipotekos davėja, nebuvo banko Luminor Bank AB kliente, todėl bankas neturėjo domėtis jos turtine padėtimi, o tik įsitikinti, jog įkeičiamas turtas iš tiesų egzistavo, buvo laisvas nuo suvaržymų ir iš jo galėjo patenkinti savo reikalavimą, parduodant jį varžytynėse. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės teiginį, jog V. Z. tariamai jau kredito sutarties sudarymo metu negalėjo vykdyti sutarties, paneigia pačios kredito sutarties vykdymo aplinkybės, o atsakovės nežinojimas apie V. Z. finansinę padėtį nėra ir negali būti laikomas kredito sutarties negaliojimo pagrindu. Hipotekos sandoriu buvo užtikrintas su RUAB „VKK Investicija“ susijusio asmens (direktoriaus ir akcininko) V. Z. įsipareigojimų įvykdymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis sandoris buvo bendrovei akivaizdžiai nenaudingas, prieštaravo jos tikslams ar įstatams.Lietuvos apeliacinis teismas, 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1035-186/2015 palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1372-781/2015, taip pat pažymėjo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog UAB „VKK Investicija“, įkeisdama turtą, veikė priešingai bendrovės tikslams, taip pat kad sudarant ginčijamą sandorį bankas veikė nesąžiningai; UAB „VKK Investicija“, sudarydama ginčo sandorį, siekė ekonominės naudos ir šis sandoris jai nebuvo akivaizdžiai nenaudingas ar žalingas; į bylą pateikti UAB „VKK Investicija“ 2007 ir 2008 m. balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos nepatvirtina apelianto teiginių apie itin prastą UAB „VKK Investicija“ finansinę padėtį sandorio sudarymo metu ir negalėjimą įkeisti turto. Vien tai, kad UAB „VKK Investicija“ ginčo sandorio sudarymo metu turėjo tam tikrų įsipareigojimų, nesudaro pagrindo teigti, jog ji negalėjo prisiimti naujų įsipareigojimų. Taigi, aptariamoje byloje ne tik buvo išspręstas apelianto šioje byloje keliamas klausimas dėl hipotekos sandorio negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį, bet ir išanalizuoti iš esmės tapatūs, apelianto atskirajame skunde nurodomi, argumentai, susiję tiek su banko Luminor Bank AB elgesiu sandorio sudarymo metu, jo (ne)sąžiningumu, tiek su sandorio (ne)naudingumu UAB „VKK Investicija“. Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi atmesdamas šiuos apelianto argumentus, aiškiai nurodė, kad vadovaujasi šiuo klausimu jau priimtais teismų procesiniais sprendimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad atitinkami apelianto argumentai pirmosios instancijos teismo nebuvo analizuojami. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo vertinti aptariamas aplinkybes kitaip, nei jas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau yra įvertinę teismai, nėra.

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie bylai reikšmingus kitose civilinėse bylose priimtus procesinius sprendimus, juose nustatytas aplinkybes bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, t. y. pirmosios instancijos teismas, priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantas, tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei pagrįstai pripažino, kad Luminor Bank AB finansinis reikalavimas BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje yra pagrįstas bei tvirtintinas. Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie apelianto teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apelianto V. Z. atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl apelianto atskirasis skundas teisėjų kolegijos atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.