Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sąžininga statyba“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog Bendrovės direktorius A. Z. neginčija, jog jis būdamas įstaigos vadovu privalo būti pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Nurodo, kad apie padarytą pažeidimą suprato tik po administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdžio, su šiuo pažeidimu sutiko ir dėl jo padarymo gailisi. Teigia, kad pažeidimą padarė sąžiningai klysdamas, nes iš pat pradžių neįsigilino į A. K., R. B. ir M. B. įdarbinimo aplinkybes. Nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. Bendrovėje buvo įdarbintas Y. K., kuris rūpindavosi darbų eiga, naujų darbuotojų pritraukimu, jų apmokymu, darbų paskirstymu bei priežiūra. Bendrovės direktorius daugiausia dirbdavo su užsakovais, spręsdavo kilusias problemas, pasirašydavo dokumentus. A. Z. pasitikėjo Y. K. ir tikėjosi, kad jis būdamas atsakingas, tinkamai kontroliuos jam paskirtus darbus, laiku informuos apie priimtus ir atleidžiamus darbuotojus.

Teigia, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau lengvinančia aplinkybe reikia laikyti tai, jog pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą. Be to, Bendrovės direktoriui buvo žinoma, kad darbo sutartis su A. K. pasirašyta 2021 m. rugsėjo 7 d., joje numatyta, kad darbuotojas darbą pradės nuo 2021 m. lapkričio 9 d. Pasirašytą darbo sutartį Bendrovės direktorius perdavė Bendrovės buhalterei L. Z., tikėdamasis, jog pastaroji tinkamai ir laiku informuos VSDFV Vilniaus skyrių, Inspekciją bei Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba).

Pastebi, kad Bendrovės direktorius 2021 m. lapkričio 2 d. pasirašė statybos subrangos sutartį su (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paslaugų teikėjas) sulygdamas, kad Paslaugų teikėjas atliks statybos ir bendrastatybinius darbus, mūro darbus, o paslaugų gavėjas (pareiškėja) įsipareigoja už tai mokėti. Tokiu būdu, Bendrovės direktorius manė, jog 2021 m. lapkričio 2 d. Statybos objekte esantys asmenys – R. B. ir M. B. dirbo rangovų įmonėje (duomenys neskelbtini). Nutarime pateiktuose R. B. ir M. B. paaiškinimuose nurodyta, kad jie dirbti Statybos objekte pradėjo nuo 2021 m. lapkričio 3 d. Bendrovės direktorius neneigia, kad matėsi ir kalbėjo su R. B. ir M. B. Statybos objekte, kadangi pats asmeniškai periodiškai tikrina atliktus darbus. Už gerai atliktus darbus juos pagyrė, tačiau asmeniškai nežadėjo ateityje sudaryti darbo sutarčių, kadangi dėl statybos ir bendrastatybinių darbų, mūro darbų buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini).

Tvirtina, jog pareiškėja nesiekė piktnaudžiauti, Bendrovės direktorius buvo įsitikinęs, jog užsienio piliečiai dirba rangovų įmonėje, o paaiškėjus faktui, kad taip nėra, iš karto nutraukė neteisėtus veiksmus neleisdamas jiems dirbti. Be to, užsieniečiai įmonėje dirbo labai trumpą laiko tarpą, jų darbo laikas nesiekė nė mėnesio laiko, šiuo metu pažeidimas yra pašalintas. R. B. ir M. B. Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., t. y. 5 darbo dienas. Pagal A. K. paaiškinimą jis Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., t. y. 12 darbo dienų. Visgi Bendrovės direktoriui apie A. K. darbą įmonėje tapo žinoma tik nuo darbo sutarties sudarymo momento, t. y. 2021 m. lapkričio 7 d. Apie A. K. įdarbinimą VSDFV pranešta 2021 m. gruodžio 9 d.

Pažymi, kad užsienio šalių piliečių įdarbinimo teisinis reglamentavimas yra labai sudėtingas ir nuolat kintantis, todėl Bendrovės direktorius neturėdamas teisinio išsilavinimo tinkamai taip pat neįvertino teisės aktų nuostatų reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimą, o tai ir lėmė nusižengimo padarymą. Bendrovės direktorius nežinojo užsieniečių įdarbinimo tvarkos teisinio reguliavimo, įtvirtinto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos veikla priskirta prie mažų ir labai mažų įmonių kategorijos. Statybų sektorius susiduria su darbuotojų trūkumu, darbo užmokesčio kaštų augimu, medžiagų kainų kilimu, dalis užsakovų laiku neatsiskaito, todėl pareiškėja susiduria su finansiniais sunkumais. Pareiškėjos metinės pardavimo pajamos – 682 492 Eur (už 2020 m.), Bendrovės įsipareigojimai per 2020 m. siekia 61 462 Eur. Tokiu būdu pareiškėjai paskirta bauda dar labiau pablogins ir taip sunkią finansinę būklę. Pareiškėja gailisi dėl padaryto pažeidimo, kas šiuo atveju laikytina lengvinančia aplinkybe. Be to, Inspekcija, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atitinkamai atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, yra pagrindas Nutarimu paskirtą baudą sumažinti.

Paaiškina, jog dėl A. K. įdarbinimo pareiškėja taip pat klaidina teismą, nes jos teiginiai dėl direktoriaus (A. Z.) sąžiningo klydimo neatitinka tikrovės. Kaip teisingai minėjo pareiškėja, darbo sutartis su A. K. pasirašyta 2021 m. rugsėjo 7 d., tačiau joje numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo dienos, kai A. K. bus išduota nacionalinė (D) viza, o ne nuo 2021 m. lapkričio 9 d., kaip teigia pareiškėja. Atsakovė taip pat nesutinka, jog apie A. K. įdarbinimą Bendrovėje VSDFV buvo pranešta 2021 m. lapkričio 9 d., kadangi pateikus užklausą VSDFV buvo gauti duomenys, jog apie A. K. įdarbinimą VSDFV buvo pranešta 2021 m. lapkričio 10 d. 09:43 val., jį pateikė pareiškėjos įgaliotas asmuo L. Z.. Be to, pareiškėjos teiginius paneigia A. K. parodymai, duoti Inspekcijos darbuotojams 2021 m. lapkričio 9 d. patikrinimo metu žodžiu ir pateikti raštu, apie tai, kad darbą Bendrovės naudai jis pradėjo 2021 m. spalio 25 d. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad jos direktoriui nebuvo žinoma, jog R. B. ir M. B. nėra ECO WOOD COMPANY SP. Z o. o darbuotojai vertintini kritiškai, nes prieštarauja bylos medžiagai ir užsieniečių paaiškinimams.

Tvirtina, kad pareiškėja vėl bando suklaidinti teismą, teigdama, kad pažeidimas padaryta neva dėl užsieniečių įdarbinimo neišmanymo. Tyrimo metu nustatyta, jog būtent pareiškėja buvo užsieniečių darbdavys, jos atsakingas asmuo susitarė su užsieniečiais M. B. ir R. B. dėl darbo, apmokėjimo už jį, pažadėjo sudaryti darbo sutartis. Be to, pareiškėja klaidina teismą ir tuo apsektu, nurodydama, kad A. K. Bendrovės naudai nelegaliai dirbo itin trumpą laiką, t. y. 2021 m. lapkričio 9 d., nes tyrimo metu nustatyta, kad jis Bendrovės naudai nelegaliai dirbo nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d.

Pažymi, jog pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą skirta 5 646 Eur bauda nėra administracinė nuobauda, tai taip pat nėra bausmė už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju bauda – tai finansinė sankcija (represinio pobūdžio priemonė), paskirta būtent už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimą ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Be to, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nenustatyta nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus viršutinė riba, tai reiškia, kad bauda (finansinė sankcija) skiriama už visus nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pažeidimą pripažįsta su išlygomis, neigia susitarimą dėl darbo su R. B. ir M. B., teigia sužinojusi apie A. K. darbą objekte nuo 2021 m. lapkričio 9 d. Toks pareiškėjos prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas tik kaip siekis minimizuoti neigiamas pasekmes. Atsakovės nuomone, byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga ir ją reikėtų mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ20169 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėja jai paskirtą baudą 5 646 Eur prašo sumažinti iki 1 000 Eur.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. nelegalaus darbo akte Nr. NDA 1103-0224 nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvo atliktas Bendrovės tyrimas. Atlikus tyrimą nustatyta, jog minėtu laikotarpiu 4 asmenys Bendrovėje dirbo neįdarbinti, t. y. nesudarę su Bendrove darbo sutarties bei apie šiuos asmenis nebuvo informuota VSDFV. Patikrinimo metu nelegaliai dirbantys asmenys Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbuotojams pateikė paaiškinimus.

Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. SD-1 informavo Bendrovės direktorių atvykti į Inspekcijos Vilniaus teritorinį skyrių 2021 m. gruodžio 6 d. dėl administracinio nusižengimo ir Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolų surašymo.

Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. gruodžio 21 d. Bendrovės direktoriui A. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_N-766-2021, kuriame nurodė, jog A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 punktą ir 2 punktą, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. neužtikrino, jog Ukrainos piliečiai A. K. nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., R. B. ir M. B. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis ir nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Inspekcija 2021 m. gruodžio 21 d., remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei paskyrė 5 646 Eur baudą pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu Nutarimu paskirta sankcija (5 646 Eur), 2022 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-231-1035/2021 pareiškėjo A. Z. atstovo skundo netenkino ir Inspekcijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-766-2021, kuriuo už nustatytą administracinį nusižengimą A. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir jam nutarimu skirta 5 500 Eur bauda paliko nepakeistą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d.).

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 m. patvirtintas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams patvirtinimo“.

Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Tokią išvadą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 12 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1103-0224, kuriame nurodyta, jog Inspekcijos vyriausieji darbo inspektoriai vykdydami Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 29 d. pavedimą Nr. 2169, atliko planinį Statybos objekto patikrinimą. Patikrinimo metu, rasti 4 dirbantys asmenys, kurio metu, patikrinus VSDFV įrašus, nustatyta, kad Y. K. Bendrovėje įdarbintas pagal darbo sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., o duomenų apie A. K., R. B. ir M. B. įdarbinimą VSDFV informacinėje sistemoje nebuvo rasta. Minėti asmenys patikrinimo metu taip pat pateikė paaiškinimus. A. K. paaiškino, kad darbo sutartį pasirašė su Bendrovės direktoriumi ir Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., tačiau pagal VSDFV duomenis apie A. K. įdarbinimą nuo 2021 m. lapkričio 9 d., buvo pranešta tik 2021 m. lapkričio 10 d. Taip pat R. B. ir M. B. paaiškino, jog dėl darbo tarėsi su A. Z., kuris pažadėjo, jog bus sudarytos darbo sutartys, Bendrovės direktoriaus nurodymu, šie asmenys Statybos objekte dirbo nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. Atliekant patikrinimą, Bendrovė 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė paaiškinimą, jog 2021 m. lapkričio 2 d. buvo pasirašyta statybos subrangos sutartis su (duomenys neskelbtini) (Lenkijoje esanti įsteigta įmonė), kurios pagrindu R. B. ir M. B. dirbo Bendrovėje. Tačiau patikrinimo metu, nei R. B., nei M. B. nenurodė šių aplinkybių ir nebuvo užsiminę apie jokią Lenkijos Respublikoje registruotą įmonę, kurios pavedimu jie būtų buvę komandiruoti dirbti į Lietuvos Respubliką.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog Bendrovės direktorius manė, kad R. B. ir M. B. dirbo rangovų įmonėje (duomenys neskelbtini) ir kad pats asmeniškai nežadėjo ateityje su šiais asmenimis sudaryti darbo sutarčių, nes dėl statybos ir bendrastatybinių darbų, mūro darbų buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini), pažymi, jog byloje esantys įrodymai ir paaiškinimai paneigia šiuos teiginius. Kaip jau buvo minėta prieš tai, tiek R. B., tiek M. B. teikdami paaiškinimus patikrinimu metu nebuvo užsiminę apie Lenkijoje registruotą įmonę (duomenys neskelbtini), be kita ko, R. B. paaiškinime nurodė, kad atliekant darbus Statybos objekte buvo atvykęs Bendrovės direktorius, kuris pagyrė už gerus darbus ir nurodė, kad sudarys darbo sutartį. Taigi, nustatyti neatitikimai tarp pareiškėjos skundo argumentų bei byloje esančių užsieniečių parodymų, teismo vertinti kritiškai.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nuo Bendrovėje buvo įdarbintas Y. K., kuris rūpinosi klausimais susijusiais su darbuotoju įdarbinimu, todėl pareiškėjos direktorius tikėjosi, kad jis kaip atsakingas asmuo, tinkamai atliks šias pareigas. Tačiau byloje esantys duomenis patvirtina, jog Y. K. į darbą Bendrovėje buvo priimtas mūrininko pareigoms. Byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 27 d. darbo sutartis Nr. 88, sudaryta tarp Bendrovės ir Y. K.. Minėtos darbo sutarties 1.2. punkte įtvirtinta, jog Y. K. yra priimamas dirbti mūrininko pareigoms. Šiuo atveju pareiškėja nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Y. K. įgaliojimą sudaryti ir/ar nutraukti darbo sutartis su Bendrovės darbuotojais.

Teismas pažymi, jog pareiškėjos skundo argumentai, kad Bendrovės direktoriui apie A. K. darbą Bendrovėje žinoma tik nuo darbo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 7 d., nesudaro pagrindo šalinti jo kaip darbdavio atsakomybės, kadangi jis būdamas Bendrovės direktorius yra atsakingas ir privalo užtikrinti, jog asmenys Bendrovėje pradėtų dirbti tik po to, kai jie yra tinkamai ir teisėtai įdarbinami. Be kita ko, teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog apie A. K. įdarbinimą VSDFV buvo pranešta 2021 m. gruodžio 9 d., kadangi byloje esantys VSDFV pranešimas patvirtina, jog apie A. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią, Bendrovė (1-SD forma) per EDAS sistemą VSDFV informavo 2021 m. lapkričio 10 d. 09:43 val., šiuos duomenis pateikė Bendrovės įgaliotas asmuo L. Z.. Taigi ir šiuo aspektu, nustatyti neatitikimai tarp pareiškėjos skundo argumentų bei byloje esančių kompetentingų institucijų duomenų, teismo vertinti kritiškai.

Pareiškėja skunde taip pat akcentavo, jog užsienio šalių piliečių įdarbinimo teisinis reglamentavimas yra labai sudėtingas ir nuolat kintantis, todėl Bendrovės direktorius nežinojo, kad duomenys apie komandiruotus užsieniečius turėjo būti pateikti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad A. Z., būdamas atsakingu Bendrovės direktoriumi, privalėjo domėtis įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja specifinę sritį – užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką, kuri yra aiški, konkreti ir galiojanti visiems Lietuvos Respublikoje darbdaviams, tačiau šiuo atveju elgėsi priešingai. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Kiekvienas asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, o tinkamas jų laikymasis ar jų nesilaikymas dėl jų nežinojimo, nesuponuoja išskirtinių aplinkybių konstatavimo. Paminėtina ir tai, kad būtent pareiškėja buvo užsieniečių darbdavys, jos atsakingas asmuo susitarė su užsieniečiais M. B. ir R. B. dėl darbo, apmokėjimo už jį, pažadėjo sudaryti darbo sutartis. Todėl šiuo atveju būtent Bendrovės direktorius, būdamas atsakingu asmeniu, privalėjo tinkamai informuoti VSDFV teritorinį skyrių apie minėtų asmenų darbo pradžią, tuo pačiu prieš pradedami darbą Bendrovės naudai, tiek R. B., tiek M. B. privalėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą ir įsigyti leidimus dirbti. Atitinkamai, priešingas darbdavio elgesys, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei kaip fiziniam asmeniui bei atsakomybei kaip juridiniam asmeniui pagal Užimto įstatymo nuostatas.

Taigi, teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi byloje Nr. A5.-231-1035/2021, kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo paskirtą baudą sumažinti nuo 5 646 Eur iki 1 000 Eur.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos (Įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja padarė teisės pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors ir pareiškėja skunde nurodo, kad su Nutarimu sutinka, tačiau skunde pateiktais argumentais prieštarauja nustatytiems pažeidimams, kas teismo vertinama itin kritiškai. Be to, pareiškėjos direktorius A. Z. tiek Inspekcijos atliekamo tyrimo, tiek Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pažeidimo nepripažino, teigė, kad jokio nusižengimo nepadarė. Taigi akivaizdu, kad teismui pateiktame skunde išdėstytas jo prisipažinimas buvo nulemtas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir remiantis tuo sumažinta paskirta bauda. Svarbu paminėti ir tai, jog Bendrovės direktorius A. Z. jau seniau buvo baustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. kovo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-231-1035/2021, kas taip pat neigiamai charakterizuoja Bendrovės direktorių.

Pareiškėja skunde akcentuoja savo prastą finansinę padėtį, nurodo, jog jos metinės pardavimo pajamos nėra didelės – 682 492 Eur per 2020 m., o įsipareigojimai per 2020 m. siekia 61 462 Eur. Tačiau teismo vertinimu, ginčijamu Nutarimu paskirta bauda 5 646 Eur šiuo atveju laikytina pagrįsta ir teisinga. Pareiškėjos pateikti argumentai dėl prastos finansinės būklės, vertinti kaip siekis išvengti/sumažinti atsakomybę už padarytą pažeidimą. Pareiškėjos finansiniai rodikliai įrodo, kad pareiškėja yra pajėgi sumokėti jai skirtą baudą. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta kitų išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Priešingai – šiuo atveju pareiškėja nors ir nurodė, kad sutinka su Nutarimu ir prašo paskirtą baudą sumažinti, tačiau skunde dėsto aplinkybes, kurios prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir paaiškinimams. Toks pareiškėjos elgesys vertinamas vienareikšmiškai neigiamai bei kaip bandymas piktnaudžiauti savo teisėmis.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, konstatuoja, kad atsakovės priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nesudaro pagrindo skirti jai mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas baudos vidurkis. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Pareiškėjos pateikti įrodymai nesudaro pagrindo keisti Nutarimu paskirtos baudos dydį (5 646 Eur) ir skirti pareiškėjai mažesnę baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sąžininga statyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.