Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-05-17 · Administracinė byla Nr. eA-512-552/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-17
Bylos Nr.
eA-512-552/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00356-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Sąžininga statyba“
Administracinė byla Nr. eA-512-552/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00356-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sąžininga statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sąžininga statyba“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sąžininga statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ20169 (toliau – ir Nutarimas) ir juo paskirtą baudą sumažinti iki 1 000 Eur.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Inspekcija 2021 m. lapkričio 9 d. atliko pareiškėjo statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Statybos objektas) planinį patikrinimą dėl nelegalaus darbo kontrolės. Patikrinimo metu Bendrovėje buvo rasti 4 dirbantys asmenys. Inspekcijai patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenis, buvo nustatyta, jog Y. K. Bendrovėje įdarbintas pagal darbo sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., su A. K. sudaryta darbo sutartis nuo 2021 m. rugsėjo 7 d., tačiau apie tai neinformuotas VSDFV teritorinis skyrius. Nustatyta darbo pradžia 2021 m. lapkričio 9 d. Patikrinimo metu taip pat nustatė, kad su R. B. ir M. B. darbo sutartys nesudarytos ir neinformuotas VSDFV teritorinis skyrius. Inspekcija nustačiusi minėtus pažeidimus ir remdamasi Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė Bendrovei 5 646 Eur baudą.

2.2. Bendrovės direktorius A. Z., būdamas įstaigos vadovu privalo būti pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau jis apie padarytą pažeidimą suprato tik po administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdžio, su šiuo pažeidimu sutiko ir dėl jo padarymo gailisi. Pažeidimą padarė sąžiningai klysdamas, nes iš pat pradžių neįsigilino į A. K., R. B. ir M. B. įdarbinimo aplinkybes. Nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. Bendrovėje buvo įdarbintas Y. K., kuris rūpindavosi darbų eiga, naujų darbuotojų pritraukimu, jų apmokymu, darbų paskirstymu bei priežiūra. Bendrovės direktorius daugiausia dirbdavo su užsakovais, spręsdavo kilusias problemas, pasirašydavo dokumentus. Bendrovės direktorius pasitikėjo Y. K. ir tikėjosi, kad jis būdamas atsakingas, tinkamai kontroliuos jam paskirtus darbus, laiku informuos apie priimtus ir atleidžiamus darbuotojus.

2.3. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau lengvinančia aplinkybe reikia laikyti tai, jog pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą. Be to, Bendrovės direktoriui buvo žinoma, kad darbo sutartis su A. K. pasirašyta 2021 m. rugsėjo 7 d., joje numatyta, kad darbuotojas darbą pradės nuo 2021 m. lapkričio 9 d. Pasirašytą darbo sutartį Bendrovės direktorius perdavė Bendrovės buhalterei L. Z., tikėdamasis, jog pastaroji tinkamai ir laiku informuos VSDFV Vilniaus skyrių, Inspekciją bei Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba).

2.4. Bendrovės direktorius 2021 m. lapkričio 2 d. pasirašė statybos subrangos sutartį su ECO WOOD COMPANY SP. Z o. o (toliau – ir Paslaugų teikėjas) sulygdamas, kad Paslaugų teikėjas atliks statybos ir bendrastatybinius darbus, mūro darbus, o paslaugų gavėjas (pareiškėjas) įsipareigoja už tai mokėti. Tokiu būdu, Bendrovės direktorius manė, jog 2021 m. lapkričio 2 d. Statybos objekte esantys asmenys – R. B. ir M. B. dirbo rangovų įmonėje ECO WOOD COMPANY SP. Z o. O. Nutarime pateiktuose R. B. ir M. B. paaiškinimuose nurodyta, kad jie dirbti Statybos objekte pradėjo nuo 2021 m. lapkričio 3 d. Bendrovės direktorius neneigia, kad matėsi ir kalbėjo su R. B. ir M. B. Statybos objekte, kadangi pats asmeniškai periodiškai tikrina atliktus darbus. Už gerai atliktus darbus juos pagyrė, tačiau asmeniškai nežadėjo ateityje sudaryti darbo sutarčių, kadangi dėl statybos ir bendrastatybinių darbų, mūro darbų buvo sudaryta sutartis su ECO WOOD COMPANY SP. Z o. o.

2.5. Pareiškėjas nesiekė piktnaudžiauti, Bendrovės direktorius buvo įsitikinęs, jog užsienio piliečiai dirba rangovų įmonėje, o paaiškėjus faktui, kad taip nėra, iš karto nutraukė neteisėtus veiksmus neleisdamas jiems dirbti. Be to, užsieniečiai įmonėje dirbo labai trumpą laiko tarpą, jų darbo laikas nesiekė nė mėnesio laiko, šiuo metu pažeidimas yra pašalintas. R. B. ir M. B. Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., t. y. 5 darbo dienas. Pagal A. K. paaiškinimą jis Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., t. y. 12 darbo dienų. Visgi Bendrovės direktoriui apie A. K. darbą įmonėje tapo žinoma tik nuo darbo sutarties sudarymo momento, t. y. 2021 m. lapkričio 7 d. Apie A. K. įdarbinimą VSDFV pranešta 2021 m. gruodžio 9 d.

2.6. Užsienio šalių piliečių įdarbinimo teisinis reglamentavimas yra labai sudėtingas ir nuolat kintantis, todėl Bendrovės direktorius neturėdamas teisinio išsilavinimo tinkamai taip pat neįvertino teisės aktų nuostatų reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimą, o tai ir lėmė nusižengimo padarymą. Bendrovės direktorius nežinojo užsieniečių įdarbinimo tvarkos teisinio reguliavimo, įtvirtinto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo veikla priskirta prie mažų ir labai mažų įmonių kategorijos. Statybų sektorius susiduria su darbuotojų trūkumu, darbo užmokesčio kaštų augimu, medžiagų kainų kilimu, dalis užsakovų laiku neatsiskaito, todėl pareiškėjas susiduria su finansiniais sunkumais. Pareiškėjo metinės pardavimo pajamos – 682 492 Eur (už 2020 m.), Bendrovės įsipareigojimai per 2020 m. siekia 61 462 Eur. Tokiu būdu pareiškėjui paskirta bauda dar labiau pablogins ir taip sunkią finansinę būklę. Pareiškėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo, kas šiuo atveju laikytina lengvinančia aplinkybe. Be to, Inspekcija, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atitinkamai atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, yra pagrindas Nutarimu paskirtą baudą sumažinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Inspekcija atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjas sąmoningai teikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip bando suklaidinti teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas A. Z. tiek Inspekcijos atliekamo tyrimo, tiek Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pažeidimo nepripažino ir teigė, kad jokio nusižengimo nepadarė. Apie tai, kad pareiškėjas pripažįsta iš dalies pažeidimą, atsakovui tapo žinoma tik gavus pareiškėjo skundą.

4.2. Y. K. į darbą Bendrovėje priimtas mūrininko pareigoms, pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių duomenų ir (ar) dokumentų, patvirtinančių Y. K. įgaliojimą sudaryti ir (ar) nutraukti darbo sutartis su darbuotojais. Y. K. galėjo A. Z. pateikti rekomendacijas ir (ar) pasiūlymus dėl A. K., M. B. ir R. B. priėmimo į darbą, tačiau galutinį sprendimą dėl darbuotojų įdarbinimo galėjo priimti ir turėjo teisę tai padaryti išimtinai Bendrovės direktorius A. Z.. Be to, visi 2021 m. lapkričio 9 d. Statybos objekte, rasti užsieniečiai paaiškino, kad darbą susirado per Y. K., jis pasiūlė darbą A. Z. vadovaujamoje Bendrovėje. M. B. ir R. B. paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su A. Z., apie jokį komandiravimą iš Lenkijos Respublikos neminėjo, sakė, kad atvyko tiesiogiai įsidarbinti būtent A. Z. vadovaujamoje Bendrovėje.

4.3. Dėl A. K. įdarbinimo pareiškėjas taip pat klaidina teismą, nes jo teiginiai dėl direktoriaus (A. Z.) sąžiningo klydimo neatitinka tikrovės. Darbo sutartis su A. K. pasirašyta 2021 m. rugsėjo 7 d., tačiau joje numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo dienos, kai A. K. bus išduota nacionalinė (D) viza, o ne nuo 2021 m. lapkričio 9 d., kaip teigia pareiškėjas. Atsakovas taip pat nesutinka, jog apie A. K. įdarbinimą Bendrovėje VSDFV buvo pranešta 2021 m. lapkričio 9 d., kadangi pateikus užklausą VSDFV buvo gauti duomenys, jog apie A. K. įdarbinimą VSDFV buvo pranešta 2021 m. lapkričio 10 d. 09:43 val., jį pateikė pareiškėjo įgaliotas asmuo L. Z. Be to, pareiškėjo teiginius paneigia A. K. parodymai, duoti Inspekcijos darbuotojams 2021 m. lapkričio 9 d. patikrinimo metu žodžiu ir pateikti raštu, apie tai, kad darbą Bendrovės naudai jis pradėjo 2021 m. spalio 25 d. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad Bendrovės direktoriui nebuvo žinoma, jog R. B. ir M. B. nėra ECO WOOD COMPANY SP. Z o. o darbuotojai, vertintini kritiškai, nes prieštarauja bylos medžiagai ir užsieniečių paaiškinimams.

Šalies argumentai

4.4. Pareiškėjas bando suklaidinti teismą, teigdamas, kad pažeidimas padaryta neva dėl užsieniečių įdarbinimo neišmanymo. Tyrimo metu nustatyta, jog būtent pareiškėjas buvo užsieniečių darbdavys, jo atsakingas asmuo susitarė su užsieniečiais M. B. ir R. B. dėl darbo, apmokėjimo už jį, pažadėjo sudaryti darbo sutartis. Pareiškėjas klaidina teismą ir tuo apsektu, kad, nurodydamas, jog A. K. Bendrovės naudai nelegaliai dirbo itin trumpą laiką, t. y. 2021 m. lapkričio 9 d., nes tyrimo metu nustatyta, kad jis Bendrovės naudai nelegaliai dirbo nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d.

4.5. Pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą skirta 5 646 Eur bauda nėra administracinė nuobauda, tai taip pat nėra bausmė už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju bauda – tai finansinė sankcija (represinio pobūdžio priemonė), paskirta būtent už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimą ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Be to, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nenustatyta nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus viršutinė riba, tai reiškia, kad bauda (finansinė sankcija) skiriama už visus nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pažeidimą pripažįsta su išlygomis, neigia susitarimą dėl darbo su R. B. ir M. B., teigia sužinojusi apie A. K. darbą objekte nuo 2021 m. lapkričio 9 d. Toks pareiškėjo prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas tik kaip siekis minimizuoti neigiamas pasekmes. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad pareiškėjui skirta bauda yra neproporcinga ir ją reikėtų mažinti.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. nelegalaus darbo akte Nr. NDA 1103-0224 nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvo atliktas Bendrovės tyrimas. Atlikus tyrimą nustatyta, jog minėtu laikotarpiu 4 asmenys Bendrovėje dirbo neįdarbinti, t. y. nesudarę su Bendrove darbo sutarties bei apie šiuos asmenis nebuvo informuota VSDFV. Patikrinimo metu nelegaliai dirbantys asmenys Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbuotojams pateikė paaiškinimus.

6.2. Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. SD-1 informavo Bendrovės direktorių atvykti į Inspekcijos Vilniaus teritorinį skyrių 2021 m. gruodžio 6 d. dėl administracinio nusižengimo ir Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolų surašymo.

6.3. Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. gruodžio 21 d. Bendrovės direktoriui A. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_N-766-2021, kuriame nurodė, jog A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 punktą ir 2 punktą, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. neužtikrino, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai A. K. K. nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., R. B. ir M. B. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis ir nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

6.4. Inspekcija 2021 m. gruodžio 21 d., remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei paskyrė 5 646 Eur baudą pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-231-1035/2021 pareiškėjo A. Z. atstovo skundo netenkino ir Inspekcijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-766-2021, kuriuo už nustatytą administracinį nusižengimą A. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir jam nutarimu skirta 5 500 Eur bauda paliko nepakeistą.

7. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja DK (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) ir Užimtumo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d.). Apžvelgęs DK nuostatas (42 str. 2 d.,) Užimtumo įstatymo nuostatas (1 str. 1 d., 56 str. 1 d. 2 p., 56 str. 4 d. 3 p.), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (62 str. 1 d., 2 d., 57 str. 1 d. 1 p.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas nurodė, kad pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog Bendrovės direktorius manė, kad R. B. ir M. B. dirbo rangovų įmonėje ECO WOOD COMPANY SP. Z o. o ir kad pats asmeniškai nežadėjo ateityje su šiais asmenimis sudaryti darbo sutarčių, nes dėl statybos ir bendrastatybinių darbų, mūro darbų buvo sudaryta sutartis su ECO WOOD COMPANY SP. Z o. o, pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai ir paaiškinimai paneigia šiuos teiginius. Tiek R. B., tiek M. B. teikdami paaiškinimus patikrinimu metu nebuvo užsiminę apie Lenkijoje registruotą įmonę ECO WOOD COMPANY SP. Z o., be kita ko, R. B. paaiškinime nurodė, kad atliekant darbus Statybos objekte buvo atvykęs Bendrovės direktorius, kuris pagyrė už gerus darbus ir nurodė, kad sudarys darbo sutartį. Įvertinus nustatytus neatitikimus tarp pareiškėjo argumentų bei byloje esančių užsieniečių parodymų, teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenis patvirtina, jog Y. K. į darbą Bendrovėje buvo priimtas mūrininko pareigoms. Byloje pateiktos 2020 m. rugpjūčio 27 d. darbo sutarties Nr. 88, sudaryta tarp Bendrovės ir Y. K. 1.2. punkte įtvirtinta, jog Y. K. yra priimamas dirbti mūrininko pareigoms, o pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Y. K. įgaliojimą sudaryti ir / ar nutraukti darbo sutartis su Bendrovės darbuotojais.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog Bendrovės direktoriui apie A. K. darbą Bendrovėje žinoma tik nuo darbo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 7 d., nesudaro pagrindo šalinti jo kaip darbdavio atsakomybės, kadangi jis būdamas Bendrovės direktorius yra atsakingas ir privalo užtikrinti, jog asmenys Bendrovėje pradėtų dirbti tik po to, kai jie yra tinkamai ir teisėtai įdarbinami. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad apie A. K. įdarbinimą VSDFV buvo pranešta 2021 m. gruodžio 9 d., kadangi byloje esantys VSDFV pranešimas patvirtina, jog apie A. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią, Bendrovė (1-SD forma) per EDAS sistemą VSDFV informavo 2021 m. lapkričio 10 d. 09:43 val., šiuos duomenis pateikė Bendrovės įgaliotas asmuo L. Z.. Nustatytus neatitikimus tarp pareiškėjo argumentų bei byloje esančių kompetentingų institucijų duomenų teismas vertino kritiškai.

11. Teismas, vertindamas paskirtos baudos dydžio pagrįstumą, atsižvelgė į Užimtumo įstatymo nuostatas (60 str. 1–4 d.) ir nurodė, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Bendrovės direktorius A. Z. tiek Inspekcijos atliekamo tyrimo, tiek Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pažeidimo nepripažino, teigė, kad jokio nusižengimo nepadarė. Teismui pateiktame skunde išdėstytas jo prisipažinimas buvo nulemtas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir remiantis tuo sumažinta paskirta bauda. Bendrovės direktorius A. Z. jau seniau buvo baustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. kovo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-231-1035/2021, kas taip pat neigiamai charakterizuoja Bendrovės direktorių.

12. Teismas vertino, kad Nutarimu paskirta bauda 5 646 Eur yra pagrįsta ir teisinga. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl prastos finansinės būklės, vertinti kaip siekis išvengti / sumažinti atsakomybę už padarytą pažeidimą. Pareiškėjo finansiniai rodikliai įrodo, kad pareiškėjas yra pajėgus sumokėti jam skirtą baudą. Byloje nenustatyta kitų išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, priešingai – šiuo atveju pareiškėjas nors ir nurodė, kad sutinka su Nutarimu ir prašo paskirtą baudą sumažinti, tačiau skunde dėsto aplinkybes, kurios prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir paaiškinimams. Tokį pareiškėjo elgesį teismas vertino vienareikšmiškai neigiamai, kaip bandymą piktnaudžiauti savo teisėmis.

III.

13. Pareiškėjas UAB „Sąžininga statyba“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – pakeisti Nutarimą, sumažinant pareiškėjui skirtą baudą iki 1 000 Eur arba išdėstyti sprendimo įvykdymą dvejiems metams.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Dėl padaryto nusižengimo pareiškėjas nuoširdžiai gailisi nuo to momento, kai sužinojo ir suvokė, jog užsienio piliečiai nedirba įmonėje teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovės direktorius A. Z. pasitikėjo asmenų įdarbinimo funkcijas vykdančiu Bendrovės darbuotoju Y. K., kuris, nors ir atlikdamas savo darbo funkcijas mūrininko pareigose, buvo atsakingas už A. K., R. B. ir M. B. įdarbinimą ir su tuo susijusias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Bendrovė padarė nusižengimą ne dėl savanaudiškų ar piktavališkų paskatų, o dėl suklydimo, o, paaiškėjus pažeidimui, Bendrovė nedelsiant nutraukė visus neteisėtus veiksmus net nesant atsakovo ar kitų subjektų nurodymų.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino paties pareiškėjo, kaip juridinio asmens, atsakomybės. Nors pirmosios instancijos sprendime nurodyta, kad Bendrovės direktorius A. Z. jau seniau buvo baustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje nėra duomenų, kad už panašaus pobūdžio pažeidimą būtų baustas ir juridinis asmuo – Bendrovė, todėl tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija nėra teisinga.

14.3. Pareiškėjo aktyvūs veiksmai lėmė, jog teisės pažeidimas truko labai trumpai ir buvo nedelsiant nutrauktas, t. y. tą pačią darbo dieną, kai tik pareiškėjas sužinojo apie teisės pažeidimą. Svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju pareigos informuoti atsakingas institucijas apie trijų Bendrovės darbuotojų darbo nevykdymas turėtų būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio klaida, o ne sistemingas pareiškėjo elgesys siekiant nukelti darbuotojo darbo pradžią, išvengti mokėtinų mokesčių ar kitaip gauti bet kokio pobūdžio naudą. Be to, pareiškėjo nuoširdus gailėjimasis turėtų būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, kad Bendrovės pardavimo pajamos (apyvarta) negali atspindėti tikrosios įmonės finansinės padėties. Iš prie skundo pateikiamų dokumentų matyti, jog Bendrovės 2020 m. pelnas prieš apmokestinimą sudaro tik 4 560 Eur, kas akivaizdžiai rodo, jog 5 646 Eur dydžio bauda Bendrovei yra itin didelė. Statybų ekonominis sektorius susiduria su darbuotojų trūkumu, medžiagų kaštų ir darbo užmokesčio augimu, net nevertinant to, kad dalis užsakovų laiku neatsiskaito, todėl Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais.

14.5. Bendrovė paskirta neproporcinga bauda, todėl ji gali būti sumažinta. Vien teismo konstatuota aplinkybė, jog Bendrovė yra pajėgi sumokėti jam paskirtą baudą nereiškia, jog ji yra proporcinga padarytam pažeidimui ir, kad nesukels neigiamų finansinių padarinių Bendrovei. Skiriant baudas turi būti atsižvelgiama į pažeidimo mastą, trukmę, Bendrovės sunkią finansinę situaciją, bei turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bendrovė pripažino pažeidimą ir gailisi, todėl turi būti konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

14.6. Bendrovė turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, priverstinai ar operatyviai įvykdžius teismo sprendimą, jis iš esmės nebegalėtų vykdyti kitų savo prievolių. Nors įmonei nesant nemokiai įstatymas nenumato prievolės proporcingai atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau šiuo atveju priverstinis teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai būtų socialiai neteisingas, nes pažeistų kitų Bendrovės kreditorių teisę į prievolių įvykdymą.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Inspekcija pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą ir papildomai pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis tik Bendrovės pageidavimais ir prielaidomis, jog baudos išieškojimas neva privers Bendrovę patirti finansinių sunkumų ir apsunkins jo finansinę padėtį bei jo kreditorių padėtį, baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu paskirta piniginė bauda, pagrįstumo ir teisėtumo sankcijos proporcingumo aspektu.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai, taip pat nenustatęs atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, konstatavo, kad nėra pagrindo sumažinti Nutarimu paskirtą vidutinio dydžio baudą.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas gailisi dėl pažeidimo, savarankiškai sustabdė pažeidimą, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, kad pareiškėjo direktorius jau buvo baustas pagal ANK. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudos įtaką pareiškėjo finansinei padėčiai.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija tik Nutarimu paskirtos baudos dydį, todėl teisėjų kolegija toliau vertina, ar Nutarimu paskirta bauda yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams.

21. Pasisakydama dėl Nutarimu paskirtos baudos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.). Pareiškėjui Nutarimu paskirta 5 646 Eur bauda (po 1 882 Eur už kiekvieną iš 3 nelegaliai dirbusių asmenų).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pripažinti, kad egzistuoja lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimus ir dėl jų gailisi. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prisipažinimas buvo nulemtas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir remiantis tuo sumažinta paskirta bauda. Situacija, kai pareiškėjas pažeidimo tyrimo procedūros metu ir priimant nutarimą nebuvo pripažinęs savo kaltės, tačiau skunde teismui jau nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, negali būti vertinama kaip lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė.

24. Apeliantas taip pat kvestionavo pirmosios instancijos teismo paminėtą aplinkybę, jog Bendrovės direktorius praeityje yra baustas už panašų pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į minėtą faktinę aplinkybę, nes ji rodo, kad Bendrovės direktorius, jau būdamas baustas už nelegalų darbą, toliau nebuvo pakankamai rūpestingas ir nevadovavo Bendrovei taip, kad jos veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. Bendrovės finansinė veikla paskutiniu laikotarpiu buvo pelninga, o įvertinus gaunamų pajamų, turimų įsipareigojimų bei paskirtos baudos dydį , konstatuotina, kad paskirtoji Nutarimu 5 646 Eur bauda nėra aiškiai neproporcinga. Taigi, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

25. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo išdėstyti baudos išmokėjimą dviem metams, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo finansinės padėties labai sunkia ir išdėstyti baudos mokėjimą dviem metams.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

27. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sąžininga statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė