- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- II-130-583/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00273-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A. K. skundą institucijai, skyrusiai administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2010 m. birželio 11 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. birželio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiojo patrulio nutarimu A.K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn A.K. patrauktas už tai, kad jis 2010 m. birželio 11 d., 22.20 val. kelyje Vilniaus - Klaipėda 305 km. 800 m., vairavo tranpsorto priemonę „VW Golf“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuri neatitiko Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 201 kodu nustatytų reikalavimų, nes pakeistos priekinių žibintų techninės savybės, t.y. į HCR tipo žibintus sudėti dujinio išlydžio šviesos šaltiniai, nėra įrengta žibintų stiklų valdymo, valymo įranga. Konstatuota, kad tuo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 235 punkto reikalavimai ir jo veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį sudėties požymius.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.K. skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad jo vairuojama transporto priemonė „VW Golf“ atitiko techninius reikalavimus, ką patvirtina ir Kauno techninės apžiūros centro 2010 m. birželio 21 d. išduota techninių apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita). Pažymi, kad pareigūnas tariamo pažeidimo fiksavimui nenaudojo jokios specialios įrangos, todėl jo teiginiai apie automobilio neatitikimą techniniams reikalavimams nepagrįsti. Asmens kaltę įvykdžius teisės pažeidimą turi įrodyti institucija, todėl nesant jokių faktinių duomenų, kuriais objektyviai būtų įrodytas pažeidimas, A.K. prašo teismą skundą patenkinti ir 2010 m. birželio 11 d. nutarimą panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundo reikalavimų netenkinti ir nurodo, kad byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog A.K. pažeidė KET 235 punkto reikalavimus. Institucijos atstovas R.Patlaba nurodė, kad pažeidimas gali būti užfiksuojamas ir vizualios apžiūros metu. Būtent pareigūnui J. D. atlikus vizualią automobilio apžiūrą, nustačius, kad yra sumontuoti papildomi dujų išlydžio žibintų sužadinimo blokeliai, automobilio artimųjų šviesų žibintai skleidžia netolygų apšvietimą, nėra valdymo įrangos, t.y. pakeistos automobilio techninės charakteristikos, buvo pakankamas pagrindas pažeidimo fiksavimui ir inkriminavimui. Institucijos atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuoniolikto skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1, 2, 3 straipsnių nuostatomis nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo pripažintos netekusiomis galios Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos, numačiusios jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta išimtis, kad administracinių teisės pažeidimų, pradėtų ir nebaigtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vysta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Todėl teismas nagrinėdamas ginčą iš esmės, vadovaujasi teisiniu reguliavimu, galiojusiu teisinių santykių atsiradimo metu.
Veikos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, įvykdymas yra grindžiamas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, susidedančia iš Klaipėdos apskrities VPK pareigūno J.D. tarnybinio pranešimo, 2010 m. birželio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 13-15). Byloje pateikto teisės pažeidimo protokolo įžanginėje dalyje nurodoma, kad jis surašytas 2010 m. birželio mėn., tačiau nenurodyta diena. Šią aplinkybę teismas pripažįsta rašymo apsirikimu, neturinčiu įtakos bylos proceso eigai, nes ginčo, kad protokolas surašytas būtent 2010 m. birželio 11 d. nekyla, ką patvirtina protokolo turinys, pridedamų dokumentų sąrašas, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, surašytas ir datuotas 2010 m. birelio 11 d. Iš teismui pateikto teisės pažeidimo protokolo (b.l.13) turinio nustatyta, kad 2010 m. birželio 11 d. A.K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidimo esmę nurodant, jog jis vairavo transporto priemonę, kuriai pakeistos priekinių žibintų techninės savybės, t.y. į HCR tipo žibintus sudėti dujinio išlydžio šviesos šaltiniai, neįrengta žibintų valdymo, valymo įranga.
ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis yra blanketinė teisės norma, numatanti atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. G.K. kaltinamas pažeidęs KET 235 punkto reikalavimus, o būtent vairavęs automobilį, kuris neatitinka nustatytų techninių reikalavimų. Transporto priemonėms keliamus techninius reikalavimus reglamentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimai (toliau – ir Reikalavimai). Pagal šių reikalavimų 2 punktą transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacinės savybės turi atitikti jos gamybos metu galiojusius reikalavimus, jeigu teisės aktai nenustato naujų ar papildomų reikalavimų, 3 punktas numato, kad nerekomenduojama be pagrindo keisti transporto priemonės konstrukciją. Tais atvejais, kai transporto priemonėje įrengiami papildomi elementai ar keičiama jos konstrukcija, tai šie pakeitimai neturi sumažinti gamintojo numatytų transporto priemonės aktyviosios ir pasyviosios saugos bei aplinkosaugos savybių, laikančiųjų konstrukcijų atsparumo ir standumo bei turi nepabloginti vairuotojo ir keleivių ergonomikos bei krovinių vežimo sąlygų. Bet kokie transporto priemonės konstrukcijos pakeitimai gali būti atliekami tik panaudojant tam skirtas ir/arba sertifikuotas detales bei konstrukcines ir eksploatacines medžiagas.
Teigiama, kad G.K. vairavo automobilį, kuris neatitiko šių Reikalavimų 2 grupės „Apšvietimas ir šviesos signalizacija“, žymima kodu 201 reikalavimų. Šios grupės (kodas 201) techninių reikalavimų 2 punkte numatyta, kad transporto priemonėje įrengtų apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų konstrukcija, skaičius, išdėstymas, spalvinė gama turi atitikti jos gamybos metu galiojusius reikalavimus, jeigu teisės aktai nenustato naujų ar papildomų reikalavimų. Žibinte įrengtas šviesos šaltinis (kaitrinė lemputė, dujų išlydžio lemputė, šviesos diodas LED ar kt.) turi atitikti to žibinto gamintojo nustatytą šviesos šaltinį ir žibinto komplektaciją (valymo, reguliavimo ir kt. įranga). Transporto priemonių, kurios Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotos po 2004 m. gegužės 1 d. ir kurioms buvo taikytas naudotų transporto priemonių atitikties įvertinimas, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų konstrukcija, skaičius, išdėstymas ir spalvinė gama turi atitikti Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) taisyklės Nr. 48 dėl suvienodintų transporto priemonių tvirtinimo reikalavimų, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą (OL 2008 L 135, p. 1), nustatytus techninius reikalavimus. Reikalavimų 2 grupės „Apšvietimas ir šviesos signalizacija“, žymima kodu 201, 7 punkte numatyta, kad draudžiama keisti lempučių savybes, lemputes perdažant ar kitaip apdorojant, o 9 punktas numato, kad draudžiama naudoti nenumatytus arba draudžiamus naudoti apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus. Šios grupės reikalavimų pastaboje numatyta išimtis, kad leidžiama įrengti kitų markių ir modelių transporto priemonių apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus, tačiau jei tai yra artimųjų ar tolimųjų šviesų žibintai, turi būti atlikta techninė ekspertizė. Jei yra papildomai įrengti priekiniai, galinis (-iai) rūko žibintas (-ai), dieniniai žibintai ar stabdymo signalo žibintas (-ai), jų atitikimas nustatytiems techniniams reikalavimams tikrinamas apžiūros metu.
Pagal cituojamų Reikalavimų 2 grupės „Apšvietimas ir šviesos signalizacija“ nuostatas žibinte įrengtas šviesos šaltinis (kaitrinė lemputė, dujų išlydžio lemputė, šviesos diodas LED ar kt.) turi atitikti to žibinto gamintojo nustatytą šviesos šaltinį ir žibinto komplektaciją (valymo, reguliavimo ir kt. įranga), t.y. jei žibinto gamintojas yra nurodęs, kad žibinto šviesos šaltinis yra kaitrinė lemputė, jame negali būti montuojama dujų išlydžio lemputė ir atvirkščiai. Nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnas J.D. 2010 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime bei apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, nurodė, kad būtent HCR tipo žibintuose, kuriuose šviesos šaltiniu gali būti montuojama tik kaitrinė lemputė, buvo sumontuotos dujų išlydžio lemputės, kurių sužadinimui buvo sumontuoti ir prijungti sužadinimo (paleidimo) blokeliai.
Kadangi A.K. neigia jam inkriminuojamą veiką, teismas privalo įvertinti visumą įrodymų, kuriais institucija grindė ginčijamą nutarimą, bei buvusią faktinę situaciją, o G.K. grindė savo atsikirtimus. Faktinių aplinkybių nustatymui teismas papildomai 2011 m. spalio 24 d. kreipėsi į UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ dėl duomenų pateikimo. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju taip pat buvo apklaustas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiojo patrulis – viršila J. D. Apklaustas liudytoju pareigūnas fiksavęs pažeidimą nurodė, kad patruliuojant kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda pastebėjo transporto priemonę, kurios priekinių žibintų šviesos švietė aiškiai mėlynai balta šviesa, atitinkančia dujų išlydžio šaltinio švytėjimą, žibintai švietė stipria šviesa per visą kelią, todėl suprato, kad jie yra perdirbti, todėl automobilio vairuotojas buvo sustabdytas. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad į paprastus HCR tipo žibintus, į kuriuos gali būti montuojamos tik kaitrinės lemputės, įmontuotas šviesos šaltinis - dujų išlydžio lemputės, o jų sužadinimui sumontuoti paleidimo blokeliai, nes be jų lemputės neužsidega. Tai buvo nustatyta vizualios apžiūros metu, žibintų žymėjimo ir tipo nustatymui naudojant padidinimo stiklą, taip pat vairuotojo buvo paprašyta atidaryti variklio gaubtą ir apžiūrėjus žibintų konstrukciją iš vidinės pusės, taip pat nustatyta, kad pajungti ir papildomi dujų išlydžio lempučių sužadinimo blokeliai. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas iliustracijai vizualiai parodė, kokios yra kaitrinės lemputės ir kokios yra dujų išlydžio lemputės, bei nurodė, kad šių šviesos šaltinių techninės charakteristikos esmingai skiriasi, dujų išlydžio lemputės sumontuotos į paprastus kaitrinėms lemputėms skirtus žibintus akina kitus vairuotojus, šviesos srautas sklinda per visą kelią. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas, kuris ir priėmė ginčijamą nutarimą, nurodė, kad vairuotojas buvo nubaustas administracine tvarka ne už blogai sureguliuotas šviesas, o už tai, kad automobilis neatitiko nustatytų techninių reikalavimų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš pareigūno J.D. tarnybinio pranešimo (b.l. 15), bei jo liudijimo teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A.K. vairuoto automobilio priekinių žibintų šviesos akino, todėl pareigūnas sustabdęs jo vairuojamą automobilį, vizualiai apžiūrai naudodamas padidinamąjį stiklą, nustatė žibintų tipą – HCR bei tai, kad žibintuose sudėti dujinio išlydžio šviesos šaltiniai. Apžiūros metu iš vidinės pusės (variklio skyriaus) apžiūrėjęs žibintus nustatė ir tai, kad prie kiekvieno žibinto buvo pridėti ir prijungti paleidimo blokeliai, skirti dujinio išlydžio lempučių sužadinimui. Kaip jau minėta šioje nutartyje, techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai nustato reikalavimus, kuriuos kelių transporto priemonės turi atitikti atliekant jų privalomąją techninę apžiūrą, apžiūros atlikimo metu taikomus kontrolės būdus ir transporto priemonių techninės būklės vertinimo kriterijus. Ar transporto priemonės atitinka įvardijamus kriterijus pagal Reikalavimų 8 punktą nustatoma atliekant transporto priemonių apžiūrą taikant kontrolės būdus, kurių vienas – apžiūrėjimas. Pagal Reikalavimų 2 grupės „Apšvietimas ir šviesos signalizacija“ reikalavimus žibintų techninių reikalavimų kontrolė atliekama apžiūrint ir tikrinant. Taigi vizuali apžiūra yra vienas iš būdų nustatyti ar transporto priemonė atitinka jai keliamus techninius reikalavimus. Įvertinus policijos pareigūno 2010 m. birželio 11 d. tarnybinio pranešimo turinį ir jame nuosekliai nurodytą tyrimo eigą, jo paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, nėra teisinio pagrindo abejoti jo parodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas apkalbėti A.K. ir nepagrįstai jo atžvilgiu būtų pradėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl teismas neturi pagrindo liudytojo parodymų ir kitų surinktų įrodymų, kuriais grindžiamas pažeidimo įvykdymas, vertinti kaip įrodymų, kuriais negali būti grindžiama A.K. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo. Vien ta aplinkybė, kad automobilio žibintai nebuvo tikrinti specialiais prietaisais, nepaneigia, kad padarytas pažeidimas. Kaip nurodyta ir 2011 m. spalio 10 d. LVAT nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (žr. Administracinių teismų praktika, Nr. 1, p. 336).
Analizuojant A.K. pateiktą situacijos vertinimą, kad automobilis 2010 m. birželio 21 d. buvo pateiktas techninei apžiūrai ir 2010 m. birželio 21 d. išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtinanti, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b.l.7), būtina pažymėti, kad automobiliui VW GOLF, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 21 d. buvo atlikta ne privalomoji techninė apžiūra, o techninės apžiūros dokumentų keitimas. Techninė apžiūra šiam automobiliui buvo atlikta 2009 m. lapkričio 17 d.. Atliekant dokumentų keitimo procedūrą, kontrolierius išrašė techninės apžiūros kortelės dublikatą, netikrindamas automobilio ar jis atitinka techninius reikalavimus. Kontrolieriaus išrašytame rezultatų kortelės Nr. 200-0025925 dublikate žibintų matavimo rezultatai automatiškai atsikėlė nuo 2009 m. lapkričio 17 d. išduotos rezultatų kortelės Nr. 02-510624. Būtent šios aplinkybės yra nurodytos 2011 m. spalio 27 d. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ rašte Nr. 59 (b.l.51). Šiame rašte taipogi nurodoma, kad neatmestina, kad po techninės apžiūros automobilio valdytojas galėjo susidėti dujų išlydžio lemputes, juo labiau, kad policijos pareigūnas vizualios apžiūros metu nustatė pridėtus ir sujungtus paleidimo blokelius. Šie faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad 2010 m. birželio 21 d. automobilio techninių reikalavimų atitiktis nebuvo tikrinama ir jis nebuvo pateiktas techninei apžiūrai, o tik buvo atlikta dokumentų keitimo procedūra, automatiškai perkeliant iš 2009 m. lapkričio 17 d. išduotos rezultatų kortelės Nr. 02-510624 duomenis (b.l.51). Todėl A.K. teismui teikiama techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 200-025925 (b.l.7) negali patvirtinti ir pagrįsti, kad automobilis 2010 m. birželio 11 d. 22:20 val. atitiko nustatytus techninius reikalavimus.
ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. Taigi nustačius, kad A.K. 2010 m. birželio 11 d., 22.20 val. kelyje Vilniaus - Klaipėda 305 km. 800 m., vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neatitiko Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 201 kodu nustatytų reikalavimų, nes pakeistos priekinių žibintų techninės savybės, t.y. į HCR tipo žibintus, kurie skirti naudoti tik su kaitrinėmis lemputėmis, sudėti dujinio išlydžio šviesos šaltiniai, nėra įrengta žibintų stiklų valdymo, valymo įranga, akivaizdu jog jis pažeidė kelių eismo taisyklių 235 punkto reikalavimus ir įvykdė veiką numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, todėl jo veika yra kvalifikuota tinkamai ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai.
Pasisakant dėl paskirtosios nuobaudos būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjantis administracinę bylą pareigūnas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors iš bylos medžiagos matyti, kad buvo teisinės prielaidos inkriminuoti sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą (b.l.16-23), nes A.K. turėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus. Priimant nutarimą neinkriminavus šios aplinkybės teismas negali nagrinėdamas asmens skundą sunkinti jo padėties, todėl nėra teisinių prielaidų nutarimą dėl paskirtosios nuobaudos šiuo pagrindu keisti ar naikinti.
ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Taigi pagal nuobaudos skyrimo taisykles už įvykdytąjį administracinį teisės pažeidimą turėjo būti skiriamas baudos dydžio vidurkis. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytos veikos įvykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Cituojamoje sankcijoje baudos dydžio vidurkis nustatomas minimalią ir maksimalią baudą sumuojant, po to ją dalinant per pusę (20 + 40 = 60 : ½ = 30 litų (baudos dydžio vidurkis)). Būtent pagal šias taisykles ginčijamu nutarimu ir buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 litų bauda. Įvertinus, kad A.K. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas eilę kartų, teisinių priedų skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą, nebuvo.
Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas teisinių prielaidų ir pagrindų naikinti ginčijamą nutarimą, mažinti paskirtąją baudą ar taikyti švelnesnę nei numatyta sankcijos minimali riba neturi, todėl konstatuoja, kad 2010 m. birželio 11 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiojo patrulio nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, juo paskirtoji nuobauda paskirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
2010 m. birželio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiojo patrulio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 705669 palikti nepakeistu ir A. K. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.