Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-10 · Byla Nr. N-575-2053-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N-575-2053-11Nutartis · 2011-10-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. II-130-583/2011Nutartis · 2011-11-11Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
N-575-2053-11
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00273-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2053/2011Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00273-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 11 d. nutarimu A. K. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 30 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. birželio 11 d., 22.20 val., kelio Vilniaus-Klaipėda 305,8 kilometre, vairavo automobilį VW Golf, neatitinkantį Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 201 kodu nustatytų reikalavimų, nes pakeistos priekinių žibintų techninės savybės, t. y. į HCR tipo žibintus sudėti dujinio išlydžio šaltiniai, neįrengta žibintų stiklų valdymo, valymo įranga, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 235 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. K. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimt naują sprendimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik A. K. pateikta UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ techninės apžiūros rezultatų kortele, nes tokią kortelę asmuo galėjo gauti pristatęs automobilį su pakeistais žibintų šviesos šaltiniais į tinkamus. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pareigūno tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog prie kiekvieno žibinto buvo pridėti ir sujungti papildomi paleidimo blokeliai. Tokie blokeliai būtent ir naudojami dujinio išlydžio šviesos šaltiniui įjungti. Teismas nepašalino abejonių, neapklausė pažeidimą nustačiusio pareigūno, techninių apžiūrų darbuotojo, todėl nutarimas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo vairuotos transporto priemonės priekiniai žibintai neatitiko Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 201 kodu nustatytų reikalavimų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti.

Iš pareigūno J. D. tarnybinio pranešimo (b. l. 15) matyti, kad A. K. vairuoto automobilio priekinių žibintų šviesos akino, todėl pareigūnas, naudodamasis padidinamuoju stiklu, nustatė, kad žibintuose sudėti dujinio išlydžio šviesos šaltiniai – prie kiekvieno žibinto buvo sujungti ir pridėti paleidimo blokeliai. Pažymėtina, kad šios aplinkybės buvo nustatytos ir užfiksuotos 2010 m. birželio 11 d., tuo tarpu pareiškėjo pateikta techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) atspindi 2010 m. birželio 21 d. atliktos patikros rezultatus (b. l. 7), todėl vien remiantis šiuo dokumentu, negalima spręsti apie pareigūnų tikrinimo metu buvusią padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu neapklausė nei automobilį apžiūrėjusio pareigūno, nei techninę apžiūrą atlikusio specialisto. Vien ta aplinkybė, kad automobilio žibintai nebuvo tikrinti specialiais prietaisais, nepaneigia, kad galėjo būti padarytas pažeidimas – pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (žr. Administracinių teismų praktika, Nr. 1, p. 336).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, bylą nutraukė neišnaudojęs visų galimybių abejonėms pašalinti, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Dėl šių priežasčių apygardos administracinio teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimą A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas