Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui O. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inpsekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Soveltas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito dalintino turto. Vaikų gyvendami santuokoje nesusilaukė. Turimus kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo ieškovė prašo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir jo poveikyje pastovaus ieškovės įžeidinėjimo, grasinimų, smurtavimo prieš ieškovę, šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, todėl ieškovė išsikraustė iš šalių gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas už smurto panaudojimą prieš ieškovę. 2019 m. kovo 27 d. atsakovas ir vėl apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš ieškovę, dėl ko jis buvo sulaikytas, o vėliau nuteistas (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl ieškovė prašo santuoką nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltę ieškovė grindė tuo, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Atsakovas šioms ieškovės nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, atsiliepimo nepateikė, tačiau vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Neesant priešingų įrodymų, teismas laiko, kad pridedami teismo baudžiamieji įsakymai patvirtina, kad atsakovas yra ne kartą nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą ieškovei. Taip pat, šiuose nuosprendžiuose yra užfiksuotos ir kitos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, jog šalių gyvenimas kartu yra neįmanomas. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Apsvaigęs nuo alkoholio įžeidinėja ieškovę bei smurtauja prieš ją, todėl santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Ieškinyje nurodyta, kad šalys santuokoje neįgijo jokių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. Ieškovė pagal pateiktą į bylą informaciją nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi. Ieškovė nurodė atsakovo turimus kreditorius ir prašė jo turimus kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Sergel“, UAB „Soveltas“, UAB „Kauno autobusai“ pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis. Šis ieškovės reikalavimas tenkinamas pilnai.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Konstatuota, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau reikalavimas dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo nėra pareikštas, todėl nėra sprendžiamas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tikslindama ieškinio reikalavimus prašė palikti jai santuokinę „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, atsakovas atsiliepimo dėl šio reikalavimo nepateikė. Todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui – prigimtinė pavardė (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, kuris ieškinį tenkinus priteistinas iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 14,77 Eur. Ieškinį tenkinus pilnai šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui O. G. – prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Kreditorinius įsipareigojimus: uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, uždarajai akcinei bendrovei „Soveltas“ pripažinti asmeninėmis atsakovo O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 89,77 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 77 ct) išlaidas, 75,00 Eur žyminį mokestį ir 14,77 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.