Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Visrupos servisas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Visrupos servisas“ kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2985,54 Eur skolą, 688,70 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai, taip pat skirti atsakovei 1000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos sumos prieisiant ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl pagrindinės skolos dydžio

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 23 d. UAB „Visrupa“ ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MS2013-0146, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovės užsakytą prekę sutartyje ir jos prieduose suderintomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo užsakytą prekę priimti ir atsiskaityti už ją sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka (b. l. 5-7). 2018 m. gegužės 30 d. UAB „Visrupos servisas“ ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VS-AČ2018-0028, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovės užsakytą prekę sutartyje ir jos prieduose suderintomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo užsakytą prekę priimti ir atsiskaityti už ją sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka (b. l. 8-9).

2. Minėtų pirkimo – pardavimo sutarčių Nr. MS2013-0146 ir Nr. VS-AČ2018-0028 2.1 punktais šalys susitarė, kad už prekes atsiskaitoma pagal išrašytas sąskaitas per 60 ir 30 dienų nuo jų išrašymo. Kaip matyti pagal ieškovės atsakovei pateiktą 2018 m. spalio 24 d. skolų suderinimo aktą atsakovė neapmokėjo jai pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 10-22, 24). Vykdant aukščiau minėtą sutartį, atsakovė savo prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, sąskaitų laiku nepamokėjo, ieškovės teigimu kreipimosi į teismą metu atsakovės skola sudarė 2985,54 Eur (b. l. 24).

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

6. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

7. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

8. Sutarties Nr. MS2013-0146 10.1 punkte šalys susitarė, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai atliekami raštu abiem šalims susitarus. 2016 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Visrupa“, UAB „Visrupos servisas“ ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo pasirašytas papildymas prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MS2013-0146, kuria šalys susitarė, kad UAB „Visrupos servisas“ nuo 2016 m. gruodžio 1 d. prisiima visas sutartyje Nr. MS2013-0146 (įskaitant jos priedus, pakeitimus ir papildymus) numatytas pardavėjo teises ir pareigas (toliau sutartis Nr. MS2013-0146, įskaitant jos priedus, pakeitimus ir papildymus bendrai vadinama Sutartimi); šiam susitarimui įsigaliojus, UAB „Visrupa“ įsipareigojimai pagal Sutartį lieka galioti visa apimtimi; Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. tiek UAB „Visrupa“, tiek UAB „Visrupos servisas“ įsipareigoja vykdyti visus tiek nuo 2016 m. gruodžio 1 d. atsiradusius, tiek iki 2016 m. gruodžio 1 d. neįvykdytus (netinkamai įvykdytus) įsipareigojimus pagal Sutartį ir solidariai atsakyti dėl įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo; šį susitarimą pasirašius visoms jo šalims, jis įsigalioja nuo 2016 m. gruodžio 1 d. ir tampa neatskiriama sutarties dalimi. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad vadovaujantis tarp šalių sudarytu 2016 m. gruodžio 1 d. papildomu susitarimu prekes atsakovei tiekė ir PVM sąskaitas-faktūras atsakovei išrašė ieškovė, šalys 2018 m. spalio 24 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, todėl ieškovės atstovo nuomone, tarp šalių ginčo dėl 2985,54 Eur skolos dydžio nėra.

9. Ieškovė į bylą pateikė 2018 m. spalio 24 d. aktą Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame yra parašyta „Prašome per 10 dienų, vieną užpildytą ir pasirašytą egzempliorių, atsiųsti el. paštu apskaita@visrupa.lt arba paštu adresu Vilniaus pl. 8, Klaipėda LT-94105. Negavę atsakymo savo likutį laikysime teisingu“. Susipažinus su akto turiniu nustatyta, kad jame yra nurodomi dokumentai, kurių pagrindu įregistruota skola (PVM sąskaitos-faktūros), skolos mokėjimo dokumentai ir datos, sumos bei susidaręs galutinis skolos likutis – 2985,54 Eur (b. l. 24). Skolų suderinimo aktas yra pasirašytas ieškovės apskaitininkės A. S.. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra pasirašytas atsakovės buhalterės D. Š. Jokių pastabų nėra nurodyta. Pažymėtina, kad dėl tokio pobūdžio dokumentų (aktų), kasacinis teismas laikosi praktikos, kad Tarpusavio skolų suderinimo aktas nors ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus. Tačiau pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebūtina pripažinti negaliojančiu. Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, neatvyko į teismo posėdį duoti paaiškinimų, paneigiančių 2018 m. spalio 24 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte fiksuotą skolos dydį 2985,54 Eur su ieškove, tuo tarpu ieškovė pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras), įrodančias atsakovės skolą bei paaiškinimus dėl skolos susidarymo ir paslaugų teikimo subjektų pasikeitimo.

10. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, bei 2016 m. gruodžio 1 d. pasirašyto papildymo prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MS2013-0146 sąlygas, kurių pagrindu ieškovė prisiėmė visas sutartyje Nr. MS2013-0146 numatytas pardavėjo teises ir pareigas, 2018 m. spalio 24 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte fiksuotą skolos dydį 2985,54 Eur, atsakovės nurodomas aplinkybes, kad sutartis negali būti taikoma ir laikoma reguliuojančia bei nustatančia civilinius komercinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės, atmeta kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Konstatuotina, kad 2016 m. gruodžio 1 d. papildymu prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MS2013-0146 tiek ieškovė, tiek atsakovė prisiėmė teises ir pareigas pagal 2013 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MS2013-0146 sudarytą tarp UAB „Visrupa“ ir atsakovės (CK 6.154, CK 6.156, CK 6.200 straipsniai).

11. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė pagrindė savo skolos reikalavimo teisinį pagrindą ir įrodė skolos faktą bei dydį, o atsakovės atsikirtimai į ieškinyje nurodytą skolos sumą yra nepagrįsti, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2985,54 Eur skola (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl priteistinų delspinigių ir palūkanų dydžio

12. Delspinigių paskirtis yra skatinti skolininką įvykdyti prievolę ir kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas įstatymu ar sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius) (CK 6.70, 6.71 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

13. Kaip nustatyta iš teismui pateikto ieškovės delspinigių paskaičiavimo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigių sumą už pradelstą atsiskaityti laikotarpį už 181 dieną (6 mėnesius) skaičiuojant delspinigius pagal kiekvieną neapmokėtą sąskaitą (b. l. 52). Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. sausio 26 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovė teisės į delspinigius neturi, nes ieškovė ir atsakovė dėl delspinigių susitarusios nebuvo. Reikalavimo teisė į delspinigius nebuvo aptarta nei sutartimi, tokia teisė nebuvo numatyta ir PVM sąskaitose-faktūrose. Atsakovė pateikia savo delspinigių paskaičiavimą, nurodydama, kad atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimo teisė į delspinigius yra 39,40 Eur (b.l. 39).

14. Ieškovė ieškinio patikslinimu prašo priteisti iš atsakovės 496,82 Eur delspinigius, paskaičiuotus po 0,02 procentą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (vadovaujantis 2013 m. balandžio 30 d. sutarties 3.3. punktu ir 2018 m. gegužės 30 d. sutarties 3.3. punktu). Pateikė delspinigių paskaičiavimą (b. l. 52). Teismui konstatavus, kad 2016 m. gruodžio 1 d. papildymu prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MS2013-0146 tiek ieškovė, tiek atsakovė prisiėmė teises ir pareigas pagal 2013 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MS2013-0146 sudarytą tarp UAB „Visrupa“ ir atsakovės, atsakovės argumentai, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. sausio 26 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras neturi teisės į delspinigius, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

15. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi ieškovė prašo priteisti iš atsakovės aštuonių procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo pareigos apmokėti PVM sąskaitas-faktūras pažeidimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Pagal pateiktą palūkanų apskaičiavimo lentelę iš atsakovės ieškovė prašo priteisti 113,99 Eur palūkanų sumą (b.l. 54).

16. Atsakovės nuomone, kadangi ieškovės ieškiniu prašomos priteisti palūkanos pagal savo paskirtį ir ieškovės ieškinyje formuluojamus reikalavimus bei argumentus yra nuostolių kompensavimo arba kompensuojamosios, todėl vadovaujantis teismų praktika, ieškovės reikalavimas priteisti netesybas (delspinigius ir kompensuojamąsias palūkanas) negali būti tenkinamas.

17. Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

18. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytą jų paskirtį. Mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkciją.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. CK normose, reglamentuojančiose pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, nenustatyta draudimo šalims sutartyje susitarti dėl palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją. Visa prekių kaina pardavėjui sumokama ne iš karto, bet dalimis per nustatytus terminus po prekių perdavimo pirkėjui. Dėl to šis tam tikrą laiką naudojasi pinigais, kurie faktiškai priklauso pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

20. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusį nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius.

21. Kadangi sutartimis susitarta dėl netesybų, todėl kitų ieškovės nurodytų 113,99 Eur įstatyminių (kompensuojamųjų) palūkanų skaičiavimas pažeidžia minėtą kasacinio teismo praktiką. Toks palūkanų skaičiavimas reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Įstatyminių procesinių palūkanų skaičiavimas, nagrinėjamu atveju, galimas tik nuo bylos iškėlimo teisme.

22. Atsižvelgiant į 12-21 punktuose nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, jog palūkanos, kaip kompensavimo priemonė, nepriteistinos, nes minimalius kreditoriaus nuostolius šioje byloje užtikrina šalių sutartimis nustatyti delspinigiai nuo negrąžintos sumos. Kadangi netesybos šioje byloje sudaro 496,82 Eur, o įstatyme nustatytos palūkanos 113,99 Eur, todėl priteistina tik didesnioji suma - 496,82 Eur (CK 6.70, 6.210, 6.261 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

23. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

24. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1968-1032/2019 dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Rietavo veterinarinė vaistinė“ kreditorės UAB „Visrupos servisas“ naudai. Atsakovei UAB „Rietavo veterinarinė vaistinė“ pateikus prieštaravimus ieškovė pateikė teismui ieškinį. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo priimtas 2018 m. lapkričio 26 d., todėl ši data laikytina bylos iškėlimo data.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolos išieškojimo išlaidas

26. Pažymėtina, jog Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą (įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 1 dalies 2 punkte numatyta, jog šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti 40 Eur taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Ieškovė kreipdamasi į teismą pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį teikiant ieškinį ir 27 Eur teikdama teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (viso 110 Eur) bei patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 25, 53, 55).

28. Iš dalies tenkinus ieškinį ir ieškovės reikalavimus dėl 3522,36 Eur sumos priteisimo, už ieškino nagrinėjamą yra mokėtinas 106 Eur žyminis mokestis.

29. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies - tenkintų ieškinio reikalavimų suma sudaro – 95,87 procentų, todėl ieškovės naudai priteistinos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų dydžiui patirtos bylinėjimosi išlaidos – 249,81 Eur (106 Eur žyminis mokestis + 143,81 Eur išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos skyrimo

30. Ieškovė prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad šioje civilinėje byloje atsakovės pateiktuose prieštaravimuose dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nurodoma, kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Vadinasi, nors byloje nėra ginčo dėl įsiskolinimo fakto ir jo dydžio, atsakovė visiškai nesąžiningai ir nepagrįstai prieštarauja priimtam teismo įsakymui. Ieškovės vertinimu, tai rodo, kad atsakovė naudojasi procesine teise teikti prieštaravimus ne pagal jos tikslus ir paskirtį, tokiu būdu daro žalą ieškovei ir sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos įstatyme nustatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti - tai šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Vadovaudamasis šia teisės norma, atsakovei sąmoningai pateikiant visiškai nepagrįstus prieštaravimus, sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ieškovė teismo prašo skirti atsakovei CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu 1000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos priteisiant ieškovei.

31. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

32. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui; kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tik tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

33. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nenustatyta. Pažymėtina, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Šalys civiliniame procese turi teisę teikti prieštaravimus, atsiliepimus, prašymus (CPK 12, 42, 142, 439 straipsniai). Atsakovės teisė teikti teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nesutikimas su prašomu priteisti atitinkamu skolos, delspinigių, palūkanų dydžiu ar kitais reikalavimais, negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2985,54 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 54 ct) skolos, 496,82 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 82 ct) delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 3522,36 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du eurus 36 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 249,81 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visrupos servisas“ naudai.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visrupos servisas“ prašymo dėl baudos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ skyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.