Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-11-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-19168-600/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-20
Bylos Nr.
e2YT-19168-600/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13905-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
I. D.
Suinteresuotas asmuo
H. D., Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19168-600/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13905-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims H. D. ir Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P. dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja I. D. prašo atnaujinti jai terminą priimti palikimą po S. D. mirties. Pareiškėja nurodo, kad jos motina S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina buvo sudariusi oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai ir jos broliui H. D.. Po pareiškėjos motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, į palikimo atsiradimo vietos notarą jos įpėdiniai nesikreipė. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjos motinos vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji nieko nežinojo apie motinos sudarytą testamentą ir manė, kad atsiradusį palikimą priims pareiškėjos brolis, todėl ji laiku nesikreipė į notarą dėl pareiškėjos motinos palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P. pateiktame atsiliepime nurodė neprieštaraujanti pareiškimo tenkinimui, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas H. D. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai šiam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

6. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

7. Nustatyta, kad pareiškėjos motina S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle (sutuoktinis V. D. mirė (duomenys neskelbtini)), susilaukusi trijų vaikų – J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens H. D. ir pareiškėjos I. D.. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. D. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esantys statiniai, t. y. pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Nustatyta, kad S. D. 2014 m. rugsėjo 17 d. sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui H. D.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Testamentų registro išrašas ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. liudijimas) patvirtina, kad po S. D. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

9. Įvertinęs bylos aplinkybes, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties. Teismo vertinimu, atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, tikėtina, kad pareiškėja galėjo nežinoti apie palikimo priėmimo procedūras, įtvirtintas teisės aktuose. Be to, pareiškėja teigia maniusi, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priims pareiškėjos brolis, todėl ji nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškėja pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė