Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8972-772/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Mokilizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo; suinteresuoti asmenys byloje: skolininkė G. J., skolininkės sutuoktinis A. J., antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Mokilizingas“ prašė teismo nustatyti, kad skolininkei G. J. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio A. J. gaunamų pajamų iš darbo santykių. Nurodė, kad skolininkės sutuoktinis dirba, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – nustatė, kad skolininkės G. J. turto dalis, esanti skolininko sutuoktinio A. J. gaunamose pajamose yra lygi 50 proc. (arba 1/2).Teismas nurodė, kad neturi duomenų, jog bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais, kad sutuoktinių santuoka būtų pasibaigusi ir nutraukta, jie nėra pasirinkę gyvenimo skyriumi (separacija), todėl konstatavo, kad skolininkės G. J. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktiniu A. J. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio gaunamų pajamų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, kad Šiaulių apylinkės teismui 2016 m. rugsėjo mėn. yra paduotas skundas dėl antstolio A. B. patvarkymo, kuriuo antstolis areštavo apelianto gaunamas pajamas darbovietėje bei pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas nėra solidarus skolininkas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolos išieškojimas iš skolininkės yra vykdomas devynerius metus, kas rodo, kad antstolis nesirūpino tinkamu skolos išieškojimu kreditoriui.Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas su skolininke kartu nebegyvena ne vienerius metus.Skolninkė laukia, kol apeliantas, teisiniu aspektu būdamas jos sutuoktinis, sumokės visas jos turimas skolas, todėl nesutinka skirtis.Skolininkė turi asmeninio turto, į kurį galimas išieškojimo nukreipimas.Teismas neįvertino, jog buvo pateiktas skundas dėl antstolių V. Š. ir A. B. patvarkymų, kuriais buvo siūloma atidalinti apelianto gaunamas pajamas ir areštuojama darbo užmokesčio dalis.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Sutartimi, iš kurios kildinamas įsiskolinimas, įsigytos buitinės prekės akivaizdžiai yra skirtos šeimos poreikiams tenkinti.Skolininkė daugiau neturi jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas.Santuoka tarp skolininkės ir apelianto nėra nutraukta, vedybų sutarties sutuoktiniai nėra sudarę, todėl gaunamos pajamos yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Šiuo atveju skola išieškoma ne iš asmeninio apelianto turto, o iš turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti pareiškėjos (kreditorės) prašymą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės skolininko turto dalies nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus 32 – ojo notarų biuro 2007 m. rugsėjo 12 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 545,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. J. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. Antstolis, nustatęs, kad G. J. sutuoktinis A. J. dirba, 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas ir pasiūlė išieškotojui bei skolininkei ir jos sutuoktiniui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų asmeninį turtą, į skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnyje išvardyta, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas, arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.).Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, atskirajį skundą grįsdamas tuo, jog pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ naudai išieškoma skola yra asmeninė.Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininkės asmeninio turto, o iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinio kaip bendraskolio solidariosios atsakomybės, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininkės prievolės pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog skolininkė yra G. J., nėra.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis su skolininke kartu nebegyvena jau ne vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pagal CK 3.100 straipsnio 5 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (separacija). Remiantis CK III knygos V skyriaus nuostatomis, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) nustatomas teismo sprendimu. Taigi, ne faktinis sutuoktinių gyvenimas skyriumi, o tik teismo sprendimu konstatuota separacija yra jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas pagal CK 3.100 straipsnio 5 punktą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkės ir apelianto santuoka būtų nutraukta. Vien aplinkybė, jog apeliantas ir jo sutuoktinė, kaip jis nurodo jau ne vienerius metus negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nesudaro pagrindo teigti, kad apelianto ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priverstinio išieškojimo senatis taikoma tik keliais išimtiniais atvejai: išieškant valstybei nesumokėtus mokesčius ir baudas. Kitoms skoloms išieškojimo senaties pagal įstatymus nėra, tai reiškia, kad jeigu vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo yra pateiktas antstoliui, senaties terminas nėra skaičiuojamas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo antstolio A. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė antstoliui skundo, atitinkančio bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Ši nutartis nėra apskųsta. Kitų duomenų, kad apeliantas būtų skundęs antstolio A. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, jog Šiaulių apylinkės teismui 2016 m. rugsėjo mėn. yra paduotas skundas dėl antstolio A. B. patvarkymo, kuriuo antstolis areštavo apelianto gaunamas pajamas darbovietėje bei pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kaip nepagrįstą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį nepakeistą.