Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Mokilizingas“, prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkė G. J., skolininkės sutuoktinis A. J., antstolis Arturas Bložė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu), tačiau jie per teismo nustatytą terminą savo nuomonės į bylą dėl pareiškėjo prašymo nepateikė. Tokiu atveju teismas laiko, kad suinteresuoti asmenys su pareiškėjo prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0041/07/02779 pagal 2007-09-12 Vilniaus 32- ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RJ-8873 dėl 545,37 Eur, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. J., ieškotojui UAB „Mokilizingas“. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkės G. J. sutuoktinis gauna nuolatines pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016-08-18 antstolis priėmė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pateikė išieškotojui (pareiškėjui) siūlymą kreiptis dėl skolininkės G. J. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu A. J. dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinio A. J. gaunamas pajamas.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. Teismas neturi ir duomenų, kad sutuoktinių santuoka būtų pasibaigusi ar nutraukta, jie nėra pasirinkę gyvenimo skyrium (separacijos). Todėl UAB „Mokilizingas“ prašymas dėl skolininkės G. J. turto, kuris yra bendra su jos sutuoktiniu A. J. nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas ir nustatytina, jog skolininkės G. J. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktiniu A. J. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio gaunamų pajamų (CPK 3 str. 1 d., 667 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Mokilizingas“, kodas 124926897, prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti skolininko sutuoktiniu A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamose pajamose yra lygi 50 procentų (arba 1/2 dalis), su minėtu bendraturčiu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.