Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei ir Vaivai Milkeraitienei, dalyvaujant ieškovui S. B., ieškovo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas H. N., teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ilgiau nei 20 metų. Gyveno kartu su D. P. ir jos sūnumi A. B. kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Butu rūpinosi visi bendrai (84-85 b.l.).

Liudytoja I. Š., teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas gyveno kartu su D. P. ir jos sūnumi. Jis dirbo ir savo atlyginimą skirdavo bendro ūkio reikmėms, pirko malkas. D. P. tapus neįgalia, ja rūpinosi ir prižiūrėjo tiek ją, tiek kartu gyvenusią D. P. motiną A. B.. Mirus D. P. savo lėšomis prisidėjo prie jos laidotuvių, prižiūri jos kapą (85-86 b.l.).

Liudytoja D. Ž., teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nuo 1979 m. su D. P. vedė bendrą ūkį, jai tapus neįgalia, ja rūpinosi ir prižiūrėjo ją. Mirus D. P., liko gyventi su jos sūnumi A. B. ir kartu su juo vedė bendrą ūkį. S. B. ir A. B. kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini), keitė vamzdyną, remontavo kambarį (86-87 b.l.).

L. R. Belekevičiūtė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas su D. P. apsigyveno nuo 1979 m., vedė su ja bendrą ūkį. Po D. P. mirties, liko gyventi su jos sūnumi A. B. ir vedė bendrą ūkį, vienas kitu rūpinosi ir prižiūrėjo. (87 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (55-56 b.l.). Šių patalpų pagrindinė nuomininkė nuo 1968-12-19 buvo D. P. (8 b.l.). 2006-11-07 D. P. mirė (7 b.l.). Po jos mirties 2007-02-19 pagrindiniu nuomininku buvo įrašytas jos sūnus A. B. (8, 12, 52, 58-59 b.l.). A. B. 2011-09-11 mirė (6 b.l.). Ieškovas S. B. buto, adresu (duomenys neskelbtini), kortelėje įrašytas nuo 1994-10-20. Jo santykis su nuomininku nurodytas – „subnuominkas“ (8 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2012-01-11 rašte Nr. 53-5-120 S. B. nurodyta, jog jam nepateikus dokumentų, patvirtinančių, kad jis buvo pagrindinio nuomininko A. B. motinos sugyventinis bei su ja ir A. B. bendrai tvarkė namų ūkį, nėra teisinio pagrindo pakeisti buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį S. B. vardu (11 b.l.). Ieškovas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo (68 b.l.). Jam nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis (64 b.l.). S. B. pajamas sudaro 626,01 Lt jam mokama netekto darbingumo pensija (39-40, 69-70 b.l.). 2012-06-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti taikos sutartį byloje. Kauno miesto savivaldybės meras 2012-07-11 raštu Nr. R15-595-1A271225 ieškovui nurodė, jog atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos rekomendaciją, nusprendė taikos sutarties nesudaryti (71-72 b.l.).

Nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją (CK 6.602 str. 2 d.). Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (CK 6.588 str. 1 d.).

Aplinkybę, kad ieškovas S. B. nuo 1994-10-20 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs bute, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina buto kortelė (8 b.l.) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Petrašiūnų seniūnijos išduotos 2005-01-07 pažyma Apie gyvenamąją vietą Nr. 13-7-43 (10 b.l.) ir 2011-10-24 pažyma Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. 934 (9 b.l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus pažyma (54 b.l.).

Atsakovo atstovė sutiko, kad 1994 m. į Kauno komunalinio butų ūkio išduotą registracijos kortelę ieškovas negalėjo būti įrašytas kaip pagrindinės nuomininkės sugyventinis, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo, t.y. nebuvo teisinio reguliavimo partnerystės įregistravimui. Sutiko, jog galimai dėl šios priežasties ieškovas buvo įrašytas kaip pagrindinės nuomininkės subnuomininkas, o ne kaip sugyventinis ( 83 b.l.).

Šiame kontekste paminėtina, kad tiek 1964 m. Civilinio kodekso 336 straipsnio 1 dalyje, tiek Civilinio kodekso 6.595 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas, turi teisę subnuomoti gyvenamąją patalpą tik gavęs kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo sutikimą. Pagal galiojančio Civilinio kodekso 6.595 straipsnio 1 dalį nuomotojo sutikimas turi būti rašytinis. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl, atsakovas, teigdamas, kad tarp pagrindinės nuomininkės D. P. ir S. B. buvo susiklostę gyvenamųjų patalpų subnuomos santykiai, privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius buvus Kauno miesto savivaldybės, kaip nuomotojo, sutikimą, kad D. P. sunuomotų butą S. B.. Tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

Tiek ieškovas duodamas teisme paaiškinimus, tiek ir keturi teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtino, jog ieškovas ir buvusi gyvenamųjų patalpų pagrindinė nuomininkė D. P. daugiau kaip 20 metų gyveno kaip sugyventiniai ir tvarkė bendrą ūkį. Nors ieškovas nebuvo įsivaikinęs D. P. sūnaus A. B., tačiau juo rūpinosi ir prižiūrėjo kaip sūnų, o suaugęs A. B. rūpinosi ir prižiūrėjo S. B. kaip tėvą. Mirus D. P., S. B. liko gyventi nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir kartu su A. B., tapusiu pagrindiniu nuomininku, iki jo mirties tvarkė bendrą ūkį (80-82, 84-87 b.l.).

Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad kartu gyvenantis sugyventinis turi šeimos nario statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006, 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012). Ieškovo apsigyvenimo ginčo patalpose D. P. sugyventinio statusu metu galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso redakcijos 329 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, jog sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Aiškinant šį reguliavimą, spręstina, kad įstatymų leidėjas nuomininko sugyventiniui, išgyvenusiam su nuomininko šeimos nariu ne mažiau kaip vienerius metus ir su juo tvarkiusiam bendrą ūkį, numatė galimybę būti pripažintu nuomininko šeimos nariu. Dėl to, kad A. B. buvo D. P. šeimos nariu ginčo nėra. Nustatyta, jog ieškovas nenutrūkstamai gyvena ginčo patalpose nuo 1994-10-20, tvarkė bendrą ūkį su D. P., o A. B. tapus pilnamečiu, visi trys tvarkė bendrą ūkį. Po D. P. mirties, S. B. šešerius metus gyveno su D. P. šeimos nariu A. B., tapusiu pagrindiniu nuomininku, ir tvarkė su juo bendrą ūkį. Vien ta aplinkybė, kad A. B. neprieštaravo, jog po D. P. mirties ieškovas toliau liktų gyventi ginčo bute, reiškia artimus ir geranoriškus A. B. ir S. B. santykius. Spręstina, kad ieškovas, kaip D. P. šeimos narys, po jos mirties likęs gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį su nuomininku tapusiu A. B., Civilinio kodekso 6.588 straipsnio prasme tapo pagrindinio nuomininko A. B. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1099-436/2011).

Ieškovui įgijus teisę būti pripažintam nuomininko šeimos nariu pagal 1964 m. Civilinio kodekso 329 straipsnį, ši teisė išliko ir įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui (1964 m. CK 329 str., 2000 m. CK 6.588 str.1 d.). Kaip šeimos narys, ieškovas, nuomininkui mirus, įgijo teisę būti pripažintu nuomininku (CK 6.602 straipsnis).

Pažymėtina, kad net laikantis pozicijos, jog ieškovas buvo tik D. P. šeimos nariu, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai, jam pripažintina teisė į nuomos sutarties pakeitimą jo vardu.

Į bylą pateikta VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovas neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto (68 b.l.). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovui S. B. yra nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis (64 b.l.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad S. B. yra mokama 626,01 Lt netekto darbingumo pensija (69-70 b.l.). Iš šių dokumentų darytina išvada, jog vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ieškovas turi teisę į savivaldybės socialinį būstą. Aplinkybę, jog ieškovas patenka į asmenų, turinčių teisę į savivaldybės socialinį būstą, sąrašą, teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo atstovė (83 b.l.).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2012 m. birželį už ginčo buto nuomą įmokėta 150 Lt. Įsiskolinimas už buto nuomą yra 598,98 Lt (83 b.l.). Ieškovas nurodė, kad nuo 2011 m. sausio nemokėjo nuomotojui už nuomą, kadangi nebuvo paskirta butą administruojanti bendrovė (82 b.l.). Teismo vertinimu, esamas įsiskolinimas už buto nuomą pats savaime negali būti pagrindu ieškinio, dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir atsakovo įpareigojimo sudaryti su ieškovu buto nuomos sutartį, netenkinimui. Be to, pateikti bankinio mokėjimo patvirtinimai įrodo, jog S. B. už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą 2012-01-17 sumokėjo 150,00 Lt, o 2012-02-20 sumokėjo 100,00 Lt (20 b.l.). Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad po A. B. mirties, už ginčo butą buvo mokami nuomininkui priklausantys mokėti komunaliniai mokesčiai (19-26, 28-33 b.l.). Darytina išvada, kad ieškovas, nors ir nepilnai, bet nuomininko pareigas vykdo. Kartu pažymėtina, jog Kauno miesto savivaldybė priešieškinio dėl S. B. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), byloje nereiškė.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu reikšmingų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad nuo 1994-10-20 ieškovas S. B. ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė nuomininkė D. P. šiame bute gyveno kaip sugyventiniai ir iki D. P. mirties (2006-11-07) jie bei su jais gyvenęs D. P. sūnus A. B. kartu tvarkė bendrą ūkį. Mirus ieškovo sugyventinei, S. B. toliau liko gyventi nuomojamoje patalpoje. Nuomos sutartį perrašius mirusiosios sūnaus A. B. vardu, ieškovas liko gyventi kartu su juo, tvarkė bendrą ūkį, tame tarpe, įgyvendino visas nuomininko teises ir pareigas. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti ginčo buto nuomos sutartį su ieškovu. Kadangi buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra sudaryta (58-59 b.l.), šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą pakeisti buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuomininku įrašant S. B.. Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

Ieškovas yra sumokėjęs 75,00 Lt žyminį mokestį (38 b.l.). Iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovui priteistinos šios jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 1 d.). 2012-03-19 teismo nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (42 b.l.). Už pirmąjį ieškinio reikalavimą mokėtinas 143 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Už antrąjį reikalavimą – 200 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, t.y. 268,00 Lt (143+200)–75)).

Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybės patirtos 5,64 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovą S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2006-11-07, ir to paties buto nuomininko A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-09-11, šeimos nariu.

Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę, į.k.111106319, pakeisti buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuomininku įrašant S. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Lt (septyniasdešimt penki litai) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, 268,00 Lt (du šimtai šešiasdešimt aštuoni litai) žyminio mokesčio valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.