- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-1099-436/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10156-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas (pran.), Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- K. K., V. B., T. K., N. K.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Ramūno Mitkaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims V. B., K. K., T. K. ir N. K. dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą priešieškinį dėl iškeldinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ją V. B., a.k(duomenys neskelbtini) šeimos nariu, ir 1999 m. vasario mėn. sudarytą gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį tarp Vilijampolės BŪT, atstovaujamos viršininko I. B., ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl 46,78 kv. m ploto, (duomenys neskelbtini) nuomos, pagrindiniam nuomininkui sutikus, pakeisti, įrašant I. D., a.k. (duomenys neskelbtini)pagrindiniu nuomininku.
Atsakovė Kauno m. savivaldybė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį, kaip nepagrįstą, atmesti. Pareiškė priešieškinį, kurį patikslino ir prašė iškeldinti I. D., K. K., T. K. ir N. K. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Pripažino I. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini) V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos nare, ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę pakeisti 1999-01-14 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį jos vardu. Priteisė iš Kauno miesto savivaldybės I. D. naudai 128,00Lt žyminio mokesčio ir valstybės naudai - ir 175,00Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė, iš tikrųjų nuo 1999 metų kovo mėnesio gyveno kartu su pagrindiniu nuomininku V. B., jo žentu S.V. Z., kuris 1999 metų gruodžio mėnesį tapo jos sutuoktiniu, savo ir S.V. Z. dukromis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad nuo pat buto suteikimo pagrindiniam nuomininkui V. B., t. y. nuo 1993 metų vidurio, ginčo bute apsigyveno ir V. B. dukra su šeima. Po dukters R.M. Z. (Buzaitės) mirties 1998-01-12, ginčo bute liko gyventi V. B. žentas su anūke, kurie išsikėlė iš jo tik 2004-04-13. Taigi, S.V. Z., po pagrindinio nuomininko dukters mirties kartu su uošviu ir dukra – V. B. anūke gyveno dar šešis metus. Gyvendami kartu jie vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, rūpinosi butu. Vien ta aplinkybė, kad V. B. neprieštaravo, kad ginčo bute apsigyventų ieškovė su dukra reiškia, kad V. B. ir S.V. Z. santykiai buvo artimi ir geranoriški. Sutinkamai su tuo metu galiojusio LR CK 329 str. 1d., 330 str. 1 ir 2d. laikytina, kad nuo apsigyvenimo ginčo bute S.V. Z. tapo pagrindinio nuomininko V. B. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
Taip pat nustatė, kad ieškovė I. D., 1999 metais apsigyveno ginčo bute kaip S.V. Z., t.y. V. B. šeimos nario sugyventinė, ir vėliau tapo jo sutuoktine. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad I. D. gyvendama su S.V. Z. – pagrindinio nuomininko šeimos nariu ir V. B. - pagrindiniu nuomininku, bendrai tvarkė namų ūkį, rūpinosi buto išlaikymu, jo šildymu, mokėjo mokesčius daugiau nei vienerius metus. Teismui nustačius tokias faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti ieškovę nuomininko šeimos nariu 1964 m. LR CK 329 str. 3d. pagrindu. Vertintina ir tai, kad ši teisės norma numatė galimybę pripažinti nuomininko šeimos nariu gimines, išlaikytinius ir sugyventinius, tačiau ieškovė labai greitai tapo S.V. Z. sutuoktine ir toliau gyveno ir tebegyvena ginčo patalpose. Ieškovė, gyvendama kartu ne tik su savo sutuoktiniu, bet ir pagrindiniu nuomininku V. B. viename bute iki 2006 metų, būdama jo šeimos nare, ir turėdama tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir pagrindinis nuomininkas pagrįstai galėjo tikėti, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, kas atitinka ir teisėtų lūkesčių principą.
Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-435/2011 nesutinka, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ko pasėkoje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą ir todėl naikintiną sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto (duomenys neskelbtini), pagrindinis nuomininkas buvo V. B.. Su juo 1999 m. vasario mėn. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Šiuo metu bute (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravę I. D., N. K., K. K..
Ieškovė I. D. 2008-10-15 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu pakeisti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį jos vardu, išvykus buto pagrindiniam nuomininkui V. B. gyventi kitur.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius ieškovę 2008-12-17 raštu Nr. 53-5-2444 informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsnio 1 dalies nuostata, nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Minėtu raštu skyrius prašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad ieškovė yra (buvo) V. B. šeimos narė. Ieškovė dokumentų, įrodančių, kad yra (buvo) V. B. šeimos narė nepateikė. Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo įrodyti visas CK 6.588 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas: artimą giminystę, išgyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir bendrą namų ūkio tvarkymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas be pagrindo ieškovę pripažino buvusio nuomininko V. B. šeimos nare, kadangi ji neatitinka LR CK 6.588 straipsnyje keliamų imperatyvių reikalavimų. Minėto straipsnio nuostatos nenumato, kad nuomininko buvusio žento buvusi žmona laikoma ar gali būti pripažinta nuomininko šeimos nare, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.135 straipsniu, buvusio žento buvusi žmona nepriskiriama artimųjų giminaičių ratui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10). Pažymėtina, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas net nepasisakė dėl ieškovo atitikimo privalomajam reikalavimui (artima giminystė), tuo pažeisdamas ne tik materialinės teisės normas, įtvirtintas CK 6.588 str. 4 d., bet ir procesinės teisės normas, įtvirtintas CPK 270 str. 4 d. 3 ir 4 p.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovė kartu su pagrindiniu buto nuomininku V. B., jo žentu S.V. Z. gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi CK 329 str 1 d. (1964 m. redakcija), kurioje nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai). Nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Pažymėtina, kad LR CK 329 str. 3 d. (1964 m.), numatė, kad giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariai. Ieškovė pagal minėtos teisės normos nuostatas nėra laikoma nei pagrindinio nuomininko V. B. giminaite, kadangi jų nesieja kraujo giminystės ryšys, nepateikė įrodymų, jog yra išlaikytinė ar sugyventinė.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei formuluodamas priešieškininius reikalavimus neginčijo aplinkybės jog S.V. Z. susituokus su pagrindinio nuomininko dukra R.M. B., S.V. Z. vedė bendrą ūkį su tuometiniu savo uošviu V. B., teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą pareiškė, kad nėra byloje surinkta įrodymų, patvirtinančių kad S.V. Z. buvo V. B. šeimos narys. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė ir neturėjo pagrindo ginčyti ar ne minėtų aplinkybių, kadangi ieškovė prašė pripažinti ją V. B. šeimos nare, o ne S. V. Z., be to, nebuvo reiškiami jokie reikalavimai dėl V. B. pripažinimo S.V. Z. šeimos nariu ar atvirkščiai. Pažymėtina, kad reikšdamas ieškinį teisme ieškinio dalyką suformuluoti privalo pats ieškovas (Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 4 p.). Juo labiau tais atvejais, kai ieškinį rengti ieškovui padeda ir civilinėje byloje ieškovą atstovauja jam kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiantis advokatas arba advokato padėjėjas.
Pažymi, kad teismas įpareigojo Kauno miesto savivaldybę pakeisti 1999-01-14 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ieškovės vardu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad su V. B. 1999 m. vasario mėn. buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, todėl palikus galioti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, jo savivaldybė įvykdyti negalės, kadangi teismo nurodyta 1999-01-14 sutartis su V. B. sudaryta nebuvo. Pažymėtina, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad pagrindinis buto nuomininkas V. B. nuo 2008-05-13 gyvena Kauno Panemunės senelių namuose ir yra valstybės išlaikomas, V. B. nuo 2006-08-03 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Apgyvendinant V. B. Kauno Panemunės senelių namuose buvo nurodyta, kad juo rūpinasi tik sesuo, o ne ieškovė (II t. b.l. 60-61). Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys bendro ūkio turėjimo faktui konstatuoti būtinas aplinkybes, t.y., kad ieškovės ir V. B. pajamos ir išlaidos buvo bendros, bendrai buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, remontą bei kitos bendro ūkio vedimo aplinkybės, todėl teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės nuo 1999 metų gyvenimą kartu su pagrindiniu nuomininku V. B. faktą bei bendro ūkio tvarkymą.
Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad atsakovas, nekeldino ieškovės iš ginčo buto įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad LR CK 4.95 straipsnis numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Išvykus pagrindiniam buto nuomininkui V. B. iš ginčo gyvenamųjų patalpų ir I. D. nesant nuomininko šeimos nariu, Kauno miesto savivaldybė, kaip ginčo buto savininkė pareiškė nagrinėjamojoje byloje priešieškinį dėl iškeldinimo.
Pažymi, kad nuomos mokestis už buto nuomą I. D. neskaičiuojamas. Kauno miesto savivaldybė 2008-12-17 raštu Nr. 53-5-244 paragino ieškovę patuštinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir buto raktus pateikti Savivaldybės socialinį būstą administruojančiai įmonei „City Service" Socialinio būsto administravimo skyriui. AB „City Service" 2009-12-15 raštu Nr. 1828 informavo, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena I. D., K. K. ir N. K.. Taip pat minėtame bute gyvena K. K. sutuoktinis T. K..
Kauno miesto savivaldybė nei ieškovei nei jos šeimos nariams buto, esančio (duomenys neskelbtini), nėra išnuomavusi, nuomos sutartis su jais nėra sudaryta. Taigi ieškovė, bei jos šeimos nariai ginčo bute gyvena be teisinio pagrindo
Šalies argumentai
Apeliantė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-42-435/2011 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, Kauno miesto savivaldybės patikslintą priešieškinį patenkinti - iškeldinti I. D., K. K., T. K., N. K. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės I. D. atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, atmesti.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (tomas I, b.l. 41). Buto (duomenys neskelbtini), pagrindinis nuomininkas buvo V. B.. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis (tomas I, b.l. 10-13,17,18), patvirtina, kad su V. B. 1999 m. vasario mėn. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią V. B. ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta 46,78 kv.m. gyvenamoji patalpa. Teismui pateikti registracijos dokumentai ir asmens sąskaitos, iš kurių matyti, kad V. B., jo duktė R. M. Z., žentas S. V. Z. ir anūkė R. Z. ginčo bute registruoti nuo 1993-06-01. 1999-11-16 į šį butą atvyko gyventi ieškovė I. D. su dukra K. D. (K.) (tomas II, b.l. 85,86,99). Ieškovė I. D. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1999-11-16 (tomas I, b.l. 16). 1999-12-18 ieškovė susituokė su S. V. Z.. 2008-10-23 jų santuoka buvo nutraukta (tomas I, b.l.). K. D. 2004-11-20 susituokė su T. K. (tomas I, b.l. 21), 2005-02-08 gimė jų sūnus N. K. (tomas I, b.l. 26). K. K. ginčo bute deklaravo savo gyvenamąją vietą 2001-06-04, o jos sūnus N. K. ten deklaruotas nuo 2005-02-17 (tomas I, b.l. 27,28,40).
Šalies argumentai
Ieškovė I. D. 2008-10-15 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį jos vardu, išvykus buto pagrindiniam nuomininkui V. B. gyventi kitur.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius ieškovę 2008-12-17 raštu Nr. 53-5-2444 informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsnio 1 dalies nuostata, nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Minėtu raštu skyrius prašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad ieškovė yra (buvo) V. B. šeimos narė.
Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad nuo pat buto suteikimo pagrindiniam nuomininkui V. B., t. y, nuo 1993 metų vidurio, ginčo bute apsigyveno ir V. B. duktė su šeima. Teismas nustatė, kad gyvendami kartu jie vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, rūpinosi butu, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusio LR CK 329 straipsniu, 330 straipsnio 1 ir 2 dalimis (1964 m. redakcija), pagrįstai laikė, kad nuo apsigyvenimo ginčo bute S. V. Z. tapo pagrindinio nuomininko V. B. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip nuomininkas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamas S. V. Z. V. B. šeimos nariu, nors tokio reikalavimo nebuvo pareikšta, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Su tokia pozicija ieškovė nesutinka, nes ji neprašė pripažinti S. V. Z. V. B. šeimos nariu, o tik įrodinėjo, kad gyvendama su S. V. Z., kuris buvo V. B. šeimos narys, vedė kartu bendrą ūkį ir tai jokiu būdu nėra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą (LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė ją pripažinti V. B. šeimos nare, o ne S. V. Z. šeimos nare, teismas, priimdamas atsakovo ginčijamą sprendimą šioje dalyje patikslintą ieškinį tenkino, todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismas išėjo už patikslinto ieškinio ribų ir pasisakė ne dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių.
Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad I. D., gyvendama su S. V. Z. -pagrindinio nuomininko šeimos nariu V. B. - pagrindiniu nuomininku, bendrai tvarkė namų ūkį, rūpinosi buto išlaikymu, jo šildymu, mokėjo mokesčius daugiau nei vienerius metus. Nors, kaip pažymi atsakovė apeliaciniame skunde, faktinis gyvenamųjų patalpų naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, nesukuria ieškovei teisės į nuomos santykius, tačiau tai įrodo, kad ieškovė, rūpindamasi ir prižiūrėdama patalpas, mokėdama mokesčius, vykdė visas nuomininko šeimos nario teises ir pareigas, atsirandančias iš nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (LR CK 6.589 straipsnis).
Tai, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - Kauno Panemunės senelių namų raštai (tomas II, b. 1.53,69), Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštas (tomas II, b. 1.54), sprendimas dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo (tomas II, b. 1.64), ilgalaikės socialinės globos sutartis (tomas II, b.1.65-67), pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (tomas II, b. 1.55-59), įsakymas ir aiškinamasis raštas (tomas II, b. 1.60-61) -patvirtina tai, kad V. B. nuo 2006-08-03 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2008-05-13 gyvena Kauno Panemunės senelių namuose ir savo gyvenamąją vietą juose deklaravęs nuo 2008-05-20, įrodo, kad pagrindinis buto nuomininkas V. B. nuo 2008-05-13 gyvena Kauno Panemunės senelių namuose ir yra valstybės išlaikomas, t. y. kad jis iš ginčo buto išvyko ir nėra pagrindinis nuomininkas, o tai kad apgyvendinant V. B. Kauno Panemunės senelių namuose buvo nurodyta, kad juo rūpinasi sesuo, o ne ieškovė (tomas II. b.l. 60-61) jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi. Išvykus pagrindiniam nuomininkui, ieškovė I. D. 2008-10-15 kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties pakeitimo jos vardu, o atsakovui atsisakius pakeisti nuomos sutartį - į teismą. Pažymėtina, kad pareiškimas - sutikimas, 2009-02-24 patvirtintas Kauno m. 5-ojo notarų biuro notaro A. R. Palšausko (tomas I, b.l. 15), patvirtina tai, kad V. B. sutinka, jog 1999 vasario mėnesį sudaryta ginčo buto nuomos sutartis būtų pakeista ieškovės vardu.
Teismas, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovė, esant ginčui, pripažintina šeimos nare ir vadovaujantis LR CK 6.602 straipsnio 1 dalimi nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Kaip jau minėta, pareiškimas - sutikimas, 2009-02-24 patvirtintas Kauno m. 5-ojo notarų biuro notaro A. R. Palšausko (tomas I, b. 1.15), patvirtina tai, kad V. B. sutinka, jog 1999 vasario mėnesį sudaryta ginčo buto nuomos sutartis būtų pakeista ieškovės vardu.
Ginčo bute ieškovė apsigyveno pagrindiniam nuomininkui V. B. sutikus, todėl atsakovė Kauno miesto savivaldybė visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovė su savo šeimos nariais gyvenamąsias patalpas užėmė savavališkai.
Ieškovė su atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, paliekant galioti 2011-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi atnaujintas terminas V. B. atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, tretysis asmuo prašo palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą, o Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su ieškove kartu gyveno nuo 1999 metų, vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, remontavo išlaikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantas Kauno miesto savivaldybė apeliacinį skundą pagrindė teiginiu, jog ieškovė neįrodė, kad buvo V. B. šeimos nare, giminaite, kadangi nesiejo kraujo giminystės ryšys, nepateikė įrodymų, kad yra išlaikytinė ar sugyventinė, todėl patalpos nuomos sutartis su ja negali būti sudaryta. Be to, apelianto teigimu, nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys bendro ūkio turėjimo faktui konstatuoti būtinas aplinkybes, t.y., kad ieškovės ir V. B. pajamos ir išlaidos buvo bendros, bendrai buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, remontą bei kitos bendro ūkio vedimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, mano, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso bendro ploto 47,42 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 20/235543 (1 t. b.l. 41). 1999 m. vasario mėn. su V. B. buvo sudaryta buto nuomos sutartis, pagal kurią suteikta V. B. ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 46,78 kv.m. bendro ploto gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 10-13). Šios sutarties 6 p. nustatyta, kad ši sutartis gali būti pakeista tiktai nuomininkui, pilnamečiams jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus. Teismui pateikti registracijos dokumentai ir asmens sąskaitos, iš kurių matyti, kad V. B., jo duktė R. M. Z., žentas S. V. Z. ir anūkė R. Z. ginčo bute registruoti nuo 1993-06-01. Regivita M. Z. mirė 1998-01-13 (1 t. b.l. 22). 1999-11-16 į šį butą atvyko gyventi ieškovė I. D. su dukra K. D. (K.) (2 t., b.l. 85,86,99). Ieškovė I. D. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1999-11-16 (I t., b.l. 16). 1999-12-18 ieškovė susituokė su S. V. Z.. 2008-10-23 jų santuoka buvo nutraukta (I t., b.l. 24). K. D. 2004-11-20 susituokė su T. K. (I t., b.l. 21), 2005-02-08 gimė jų sūnus N. K. (I t., b.l. 26). K. K. ginčo bute deklaravo savo gyvenamąją vietą 2001-06-04, o jos sūnus N. K. ten deklaruotas nuo 2005-02-17 (I t., b.l. 27,28,40).
Pareiškimas – sutikimas, 2009-02-24 patvirtintas Kauno m. 5-ojo notarų biuro notaro A.R. Palšausko (1 t. b.l.15), patvirtina tai, kad V. B. sutinka, jog 1999 vasario mėnesį sudaryta ginčo buto nuomos sutartis būtų pakeista ieškovės vardu.
Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2008-12-17 raštas Nr. 53-5-2444 patvirtina tai, kad ieškovė 2008-10-15 kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties pakeitimo jos vardu, tačiau atsakovas paprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad ji yra pagrindinio nuomininko V. B. šeimos narė, o priešingu atveju, patuštinti ginčo butą. Apelianto argumentus, kad nebuvo įrodyta, jog bendrai buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, remontą bei kitos bendro ūkio vedimo aplinkybės, paneigia byloje pateiktos sąskaitos ir kvitai (1 t. b.l.69-90, 2 t. b.l.97,98). Tai patvirtina, kad ieškovė nuo 2003 metų mokėjo mokesčius už ginčo butui teikiamas paslaugas ir jos vardu buvo išrašinėjamos sąskaitos. Kad buvo vedamas bendras ūkis, apylinkės teisme teismo posėdžio metu paaiškino apklausti liudytojai E. B., A. P. (2 t. b.l. 104-105). Šias aplinkybes patvirtina ir tretysis asmuo V. B..
2009-12-15 City Service raštas patvirtina tai, kad ginčo bute gyvena ieškovė I. D. (gimusi 1962-03-23), jos duktė K. K. (gimusi 1985-04-12) ir anūkas N. K. (gimęs 2005-02-08) (2 t. b.l.62).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė iš tikrųjų nuo 1999 metų kovo mėnesio gyveno kartu su pagrindiniu nuomininku V. B., jo žentu S. V. Z., kuris 1999 metų gruodžio mėnesį tapo jos sutuoktiniu, savo ir S. V. Z. dukromis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, esant vien tai aplinkybei, kad V. B. neprieštaravo, jog ginčo bute apsigyventų ieškovė su dukra rodo artimus ir geranoriškus santykius tarp V. B. ir S. V. Z.. Sutinkamai su tuo metu galiojusio LR CK 329 str. 1d., 330 str. 1 ir 2d. laikytina, kad nuo apsigyvenimo ginčo bute S. V. Z. tapo pagrindinio nuomininko V. B. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad I. D. gyvendama su S. V. Z. – pagrindinio nuomininko šeimos nariu ir V. B. - pagrindiniu nuomininku, bendrai tvarkė namų ūkį, rūpinosi buto išlaikymu, jo šildymu, mokėjo mokesčius daugiau nei vienerius metus. Teismas pagrįstai pripažino ieškovę nuomininko šeimos nariu 1964 m. LR CK 329 str. 3d. pagrindu. Vertintina ir tai, kad ši teisės norma numatė galimybę pripažinti nuomininko šeimos nariu gimines, išlaikytinius ir sugyventinius, tačiau ieškovė labai greitai tapo S. V. Z. sutuoktine ir toliau gyveno ir tebegyvena ginčo patalpose.
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.