Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-12-348/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-12-29
Bylos Nr.: 1-12-348/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-01024-2011-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis: V. A.

Kategorijos

2.3.6Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-12-348/2016;Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01024-2011-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6; 2.3.6.4.5; 1.2.14.6.2; 1.2.18.11 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, Aušrinei Kudžmienei,

dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui ir Svetlanai Zabielinienei,kaltinamajam V. A., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Kybartų darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent : būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, visiškai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės lėšas, laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-03-09 kasos išlaidų orderiais : 2010-02-05 KIO Nr. 00166, 2010-03-05 KIO Nr. 00170 ir 2010-03-09 Nr. KIO 00171 iš įmonės kasos paėmė jo žinioje buvusias pinigines lėšas – 43 364,55 Eur (kas atitinka 149 729,11 Lt), kurių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė bei nepagrindė piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančiais dokumentais, tokiu būdu V. A. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 43 364,55 Eur (kas atitinka 149 729,11 Lt).

Tokiais veiksmais V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d.

Taip pat jis aplaidžiai tvarkė apskaitą, o būtent : laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2012-11-16 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...1. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2 ...už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas minėto įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentu, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka" 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą", minėto straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų", nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-04-01 iki 2012-11-16 visiškai negalima, o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 (kadangi išsaugotas tik kasos žurnalas ir sąskaitų judėjimo registras) iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis V. A. dėl turto pasisavinimo kaltu neprisipažino, dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo kaltu prisipažino ir parodė, kad tuos dokumentus, perimtus priėmimo-perdavimo aktais 2009-10-19 iš buvusio akcininko E. G. ir 2010-04-26 iš buvusios buhalterės V. Š., jis neišsaugojo. Dalį perimtų dokumentų jis buvo nuvežęs pas savo žmonos motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir kurį laiką ten juos saugojo. Po to jis atliko laisvės atėmimo bausmę ir mano, kad tuos dokumentus sudegino žmonos motina, arba jie prapuolė, nes jų dabar ten nėra. Kiti dokumentai taip pat prapuolė, kur juos saugojo, nepamena. Dėl tos priežasties jokių dokumentų negalėjo perduoti ir bankroto administratoriui. Bendrovės administratoriui perdavė bendrovės spaudą ir keletą kažkokių nereikšmingų dokumentų, kokių tiksliai – nepamena. Po to, kai iš darbo išėjo buhalterė V. Š., jis jokių ataskaitų apie bendrovės veiklą jokioms institucijoms, nei VSDFV, nei VMI, nei Registrų centrui niekada nepateikinėjo, ir bendrovės apskaitos tvarkymu nesirūpino ir jo neorganizavo. Kai buhalterė V. Š. jau nedirbo bendrovėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar kurį laiką vykdė tą pačią automobilių remonto veiklą. Iki kurio tiksliai laiko bendrovė vykdė veiklą - neatsimena. Tą veiklos vykdymą organizavo jis, kaip bendrovės direktorius. Jis taip pat buvo ir bendrovės kasininkas, o buhalterės nebuvo, buhalterinės apskaitos niekas netvarkė. Jis mokėjo atlyginimus, pirkdavo veiklai reikalingų detalių. Jokių apskaitos dokumentų už tą laikotarpį pateikti negali, nes jų neišsaugojo.

Kaltinamasis pripažino, kad tiek ant 2009-10-19 priėmimo perdavimo akto, pasirašyto su buvusiu akcininku E. G., tiek ir ant 2010-04-26 priėmimo perdavimo akto, pasirašyto su buvusia buhaltere V. Š., taip pat ir ant pačios 2010-05-14 akcijų pirkimo sutarties yra jo parašai, nes tuos dokumentus jis pasirašė. Fiziškai grynųjų pinigų nei iš buvusio bendrovės akcininko, nei iš bendrovės negavo. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių ar kitokių dokumentų jis neturi.

Kaltinamasis neigia pasisavinęs 149 729,11 Lt, jų neperėmė nei iš buvusio akcininko E. G., nei iš buhalterės V. Š.. Ant dokumentų pasirašė formaliai, apie pinigų 59 272 Lt. perėmimą nieko nežino. Pripažino, kad buvo bendrovės direktorius, kuris atsako už bendrovės veiklą, jos rezultatus, ataskaitų pateikimą mokesčių inspekcijai, kitoms institucijoms, įsiskolinimus kreditoriams. Jis neteikė ataskaitų VMI, registrų centrui ar kitom institucijoms. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą sužinojo tik iš darbo biržos darbuotojos, kai nuėjo ten užsiregistruoti. Susisiekęs su bankroto administratoriumi, paprašė, kad jį atleistų iš direktoriaus pareigų. Kai jis buvo atleistas, užsiregistravo darbo biržoje. Kas inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą, kas yra jos kreditoriai, nežino. Kaltinamasis parodė, kad jis buvo formalus bendrovės direktorius, E. G. jam duodavo kažkiek tai pinigų už tai, kad jis formaliai vadovautų, o faktiškai vadovavo pats E. G.. Iš E. G. už visą laikotarpį iš viso gavo apie 2000Lt. Kadangi dirbo formaliai, pasirašydavo ant įvairių dokumentų jų neskaitęs. Buvo įsitikinęs, kad nieko neteisėto nedaro. Įmonės veikloje nedalyvavo, jos veikla nesidomėjo. Į darbą ateidavo vieną ar du kartus per savaitę ir tuoj pat išeidavo.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. A. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Liudytojas E. G. parodė, kad iki V. A. perleidžiant akcijas jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. 2009-10-19 priėmimo - perdavimo aktu jis perdavė naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui visus tame akte surašytus šios įmonės buhalterinius dokumentus ir kitus akte surašytus daiktus, bei grynuosius pinigus buvusius įmonės kasoje - 59 272,97 Lt., ir kasos aparate buvusius – 150,08 Lt. , tai pat įmonės spaudą. Tame perdavimo akte yra jo parašas, nes jis buvo ankstesnis direktorius. Jo ir kito akcininko T. J. J. akivaizdoje tame akte pasirašė ir V. A.. Dokumentai buvo perduodami įmonės ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini). Jie ten iki perdavimo visą laiką buvo saugomi, o po perdavimo V. A. susidėjo juos į dėžę ir savo automobiliu išsivežė. Kur išsivežė jis nežino. Po to kai jis perdavė tuos dokumentus ir buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturėjo. Nežino, ar įmonė vykdė kokią nors veiklą, kas joje dirbo, ar pateikinėjo ataskaitas VMI, Registrų centrui, „Sodrai“. Jam perdavinėjant dokumentus, buhalterė V. Š. įmonėje dar dirbo, todėl ji galėjo turėti įmonės dokumentus arba tie dokumentai jai buvo pateikti vėliau. Apie V. A., kaip atskaitingo asmens skolą įmonei jis nieko nežino. Patvirtino, kad kaltinamajam perdavė grynųjų pinigų sumą - 59 272, 97 Lt., kaip likutį įmonės kasoje, taip pat 150, 08 Lt., grynųjų pinigų kasos aparate. V. A. jo ir T. J. akivaizdoje perskaičiavo pinigus ir juos pasiėmė. Kur V. A. padėjo ar panaudojo perimtus grynuosius pinigus jis nežino.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju. Kai bendrovės direktoriumi ir kasininku tapo V. A. jis iš bendrovės išėjo, todėl, kad prasidėjo betvarkė, pradėjo stigti pinigų detalių pirkimui, ar degalams. Matydavo, kad direktorius V. A. būdavo prisijungęs prie apskaitos programos, dingdavo inkasuoti pinigai, išsiaiškino, kad juos pasiskolindavo direktorius V. A., todėl tekdavo juos nuo jo slėpti pinigus.

Liudytoja V. Š. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kad sutinkamai 2010-04-26 dokumentų priėmimo perdavimo aktu, ji įmonės direktoriui V. A. perdavė akte išvardintus dokumentus. Šie dokumentai buvo įmonės veiklos patalpose, adresu Kaunakiemio g. 5, Kaune. Ofise buvo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik buhalteriniai dokumentai, kitokių įmonių dokumentų ten nebuvo. Ar perduodant dokumentus V. A. juos skaičiavo, ji neatsimena, bet ji buvo suskaičiavusi segtuvus, lapus, padariusi aprašus, ir perdavė viską kas surašyta 2010-04-26 perdavimo akte. V. A. jos akivaizdoje pasirašė perdavimo aktą. Dėl V. A. kaip atskaitingo asmens skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintos 2010-04-26 perdavimu aktu, ji patvirtino, kad buhalteriškai tokia atskaitingo asmens direktoriaus V. A. skola buvo 2010-03-31. V. A. niekaip nepagrindė tos savo skolos, nepristatė jokių atskaitingo asmens išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Kai ji vedė apskaitą įmonėje, visi dokumentai buvo tvarkoje, apskaita buvo vedama tinkamai laikantis LR įmonių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų, kasos darbo organizavimo taisyklių. Visi apskaitos dokumentai, kuriuos ji įtraukdavo į įmonės apskaitą, tame tarpe sąskaitos, kasos dokumentai (išlaidų, pajamų orderiai) buvo su reikalaujamais rekvizitais, su parašais. Kitaip jų nebūtų įtraukusi į įmonės apskaitą. Ar įmonė po jos išėjimo iš darbo pateikinėjo ataskaitas VMI, Registrų centrui, „Sodrai“, ir aplamai ar vykdė kokią nors veiklą, ji nežino. Perduodant grynuosius pinigus kasoje, ji fiziškai jų neskaičiavo, nes nebuvo įmonės kasininkė, bet perdavė pagal buhalterinius apskaitos dokumentus, viso 477,77 Lt. Kas liečia grynųjų pinigų judėjimą įmonės kasoje laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31, ir patvirtina, kad grafoje „Buhalteris“ yra jos parašas, šis kasos žurnalo išrašas buvo pateiktas „SODROS“ darbuotojų pareikalavimu, kadangi įmonė turėjo nepriemoką „Sodrai“. Iš šio išrašo matyti, ir ji patvirtina, kad buvo didelis grynųjų pinigų judėjimas per kasą. Jeigu šiame išraše užfiksuota taip, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 per kasą buvo gauta 173 414,6 Lt., išleista 235 770,42 Lt., likutis 2010-03-31 buvo 477,77 Lt., tai taip ir buvo.

Ji įmonėje dirbo apie du metus. Tai buvo mano antraeilis darbas, ateidavau tik vakarais. Darbuotojams atlyginimai buvo mokami grynaisiais. Pinigus mokėdavo kasininkas, o kasininkas buvo direktorius. Grynais pinigais disponavo tik kasininkas. Įmonėje dirbo su dviem direktoriais. Iš pradžių direktoriavo E. G., po to – V. A.. Su V. A. susitikdavo retai, nes dirbo tik vakarais. Su juo dirbo tik tris - keturis mėnesius.

Liudytojas T. J. J. parodė, kad jis kartu su E. G. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, po to perleido akcijas E. G. surastam naujajam akcininkui V. A., kuris iš jo nupirko akcijas ir po to jis jokių reikalų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.

FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-01-21 specialisto išvada Nr. 5-2/13 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų iš kurios matyti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalyje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes:

pagal įrašus kasos žurnale nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 iš kasos atskaitingam asmeniui V. A. per penkis kartus išmokėjo 220262,70 Lt. (2010-01-14 KIO 000159 - 65733,59 Lt, 2010-01-14 KIO 000164 – 4800,00 Lt, 2010-02-05 KIO 000166 – 76523,11 Lt, 2010-03-05 KIO 000170 – 10449,00 Lt ir 2010-03-09 KIO 000171 – 62757,00 Lt), tačiau ūkinės finansinės veiklos tyrimui bendrovė nepateikė šių pinigų išmokėjimą pateisinančių kasos išlaidų orderių ir atskaitingo asmens V. A. avanso apyskaitų apie šių pinigų panaudojimą.

Pagal įrašus apskaitos registre nustatyta, kad atskaitingo asmens V. A. įsiskolinimas 2010-01-01 sudarė 90,00 Lt, per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 atskaitingas asmuo V. A. į kasą per du kartus grąžino nepanaudotą avansą 70533,59 Lt (2010-01-14 pagal KPO TODA Nr.000445 - 350,00 Lt ir 2010-01-29 pagal KPO TODA Nr.000457 – 70183,59 Lt). Atskaitingo asmens V. A. skola bendrovei 2010-03-31 sudarė 149819,11 Lt.

Įrašus kasos žurnale parašu patvirtino kasininkas ir buhalteris, tačiau pasirašiusių asmenų pavardės nenurodytos. Kasininko pareigos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vykdė direktorius V. A., o buhalterės V. Š. (t.1, b. l. 62 .).

Dėl nesivadovavimo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4, 12, 13 ir straipsnių reikalavimais, tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-04-01 iki 2012-11-16 visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-04-01 iki 2012-11-16 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nepateikti.

Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 bendrovė tyrimui pateikė kasos žurnalą ir sąskaitų judėjimo registrą, tačiau įrašai nepagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

- laikotarpiu nuo 2010-01-01-01 iki 2010-03-31 bendrijos kasos žurnale įrašytos kasos pajamos ir išlaidos nepagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Tyrimui nepateikti EKA žurnalai, todėl nėra galimybės nustatyti inkasuotų sumų teisingumo, t. y. iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo.

- atsiskaitymai už paslaugas užfiksuoti bendrovės kasos knygoje (nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31) nepagrįsti kasos pajamų orderiais, todėl nėra galimybės nustatyti pajamų teisingumo ir pagrįstumo, t. y. iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto.

- tyrimui nepateiktos atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, pagal įrašus kasos žurnale nustatyta atskaitingo asmens V. A. skola bendrovei 2010-03-31 sudarė - 149819,11 Lt. Tyrimui nepateikti atskaitingų asmenų R. B. (už 9219,60 Lt) ir V. Š. (už 220,00 Lt) išlaidas pateisinantys dokumentai įrašyti sąskaitų registre 2435 (atskaitingi asmenys). Todėl nėra galimybės nustatyti jų atsiskaitymų teisingumo ir pagrįstumo. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2010-01-01-01 iki 2010-03-31 nėra galimybės iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 d. nurodyta, kad „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2012-11-16 bendrovėje direktoriaus pareigas ėjo V. A. (t. 1, b. l. 61).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Kauno skyriaus direktoriaus 2010-05-11 raštu Nr. (10.1)10.V-6402 pateiktais duomenimis, kad VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus aktu dėl UAB „(duomenys neskelbtini) „ patikrinimo (2010-05-04 Nr. 6.47-165), VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus aktu dėl UAB „(duomenys neskelbtini) „ patikrinimo (2010-04-27 Nr. 6.47-154) apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujama direktoriaus V. A. patikrinimo laikotarpiu dirbo 6 darbuotojai, bendrovės kasoje buvo, 2010 m. I ketvirtį užfiksuotas grynųjų pinigų judėjimas, per kasą buvo gauta 173 414,6 Lt., įsiskolinimas VSDFV 2010-04-01 sudarė 12 215,33 Lt., po pateiktų raginimų sumokėti skolą, įmokos nebuvo gautos ( t.1, b. l. 17 ).

2011-06-01 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kurio pagrindu iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko T. J. J. išreikalauta 2010-05-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sutinkamai kuria V. A. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (t. 1, b. l. 105-111).

2011-06-10 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kurio pagrindu iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko E. G. išreikalauta 2010-05-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sutinkamai kuria V. A. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir 2009-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktu su priedais, kurio pagrindu V. A. iš buvusio akcininko ir direktoriaus E. G. perėmė išvardintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir materialines vertybes, tame tarpe grynuosius pinigus kasoje – 59 272,97 Lt. (t. 1, b. l.105 – 121, 115 ).

2011-11-22 kratos, atliktos V. A. nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kurioje jis nurodė saugojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, protokolu ir jo pagrindu paimtais dokumentais, tame tarpe antru 2009-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo – perdavimo akto su priedais, kurio pagrindu V. A. iš buvusio akcininko ir direktoriaus E. G. perėmė išvardintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir materialines vertybes, tame tarpe grynuosius pinigus kasoje – 59 272,97 Lt. egzemplioriumi, bei 2010-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktu, kurio pagrindu buvusi buhalterė V. Š. direktoriui V. A. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus ir grynųjų pinigų likutį kasoje - sumoje 477,77 Lt., taip pat V. A. kaip atskaitingo asmens skolą bendrovei (2010-03-31 dienai) sumoje 149 819,11 Lt. ( t.1, b. l. 141, t. 2, b. l. 25, t. 2, b. l. 17-18 ).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. S. 2012-11-25 pranešimu su priedais apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2012-08-20, bet direktorių V. A. pavyko surasti tik 2012-11-15, tada jam buvo pasirašytinai įteiktas reikalavimas perduoti visus bedrovės buhalterinius dokumentus. Jis iki 2012-11-25 nebuvo perdavęs jokių dokumentų ( t. 2, b. l. 26 - 27 ).

Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDFV) Kauno skyriaus 2012-19-30 raštu Nr. (7.29)S-74639 su priedais apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytos formos pranešimus apie apdraustuosius teikė tik 2009-2010 metais ( t. 2, b. l. 38 - 39 ).

VĮ Registrų centras Kauno filialo 2012-12-05 atsakymu į paklausimą apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgiau, kaip 24 mėnesius nėra pateikęs metinės atskaitomybės (t. 2, b. l. 61 - 62 ).

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prie LR FM 2012-11-22 raštu Nr. (27.4-30)-RD - 8200 pateiktais duomenimis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų formų Pelno mokesčio deklaracijų už 2010-2011 mokestinius laikotarpius, metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų už 2010-2011 m. mokestinius laikotarpius, Pridėdinės vertės mokesčio deklaracijų už mokestinius laikotarpius nuo 2010-04-01 iki 2012-10-31, Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų už mokestinius laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31, nuo 2010-04-01 iki 2012-10-31 laikotarpius VMI nepateikė ( t. 2, b. l. 64 – 65).

Motyvai

Didelės vertės svetimo turto pasisavinimas (BK 183 str. 2d.)

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. A. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino aplaidžiai tvarkęs buhalterinę apskaitą ir nepripažino, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Pripažino, kad pasisavino apie 2000 Lt. Tokia jo versija dėl didelės pinigų nepasisavinimo vertinama kaip gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmė yra tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra, ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas (turtinė teisė), bet tik kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje. Remiantis teismų praktika patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. O esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas ar buvęs jo žinioje svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Taigi ištyrus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad V. A. pasisavino svetimus pinigus.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis vykdė ir kasininko pareigas. Jam buvo sutiekta teisė veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis. Jis buvo atsakingas už įmonės veiklos organizavimą.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalyje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes pagal įrašus kasos žurnale nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 iš kasos atskaitingam asmeniui V. A. per penkis kartus išmokėjo 220262,70 Lt. (2010-01-14 KIO 000159 - 65733,59 Lt, 2010-01-14 KIO 000164 – 4800,00 Lt, 2010-02-05 KIO 000166 – 76523,11 Lt, 2010-03-05 KIO 000170 – 10449,00 Lt ir 2010-03-09 KIO 000171 – 62757,00 Lt), tačiau ūkinės finansinės veiklos tyrimui bendrovė nepateikė šių pinigų išmokėjimą pateisinančių kasos išlaidų orderių ir atskaitingo asmens V. A. avanso apyskaitų apie šių pinigų panaudojimą.

Įrašus kasos žurnale parašu patvirtino kasininkas ir buhalteris, tačiau pasirašiusių asmenų pavardės nenurodytos. Kasininko pareigas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vykdė direktorius V. A., o buhalterės - V. Š..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus raštu pateiktais duomenimis nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus aktu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo, VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus aktu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama direktoriaus V. A. patikrinimo laikotarpiu dirbo 6 darbuotojai, bendrovės kasoje buvo 2010 m. I ketvirtį užfiksuotas grynųjų pinigų judėjimas, per kasą buvo gauta 173 414,6 Lt., įsiskolinimas VSDFV 2010-04-01 sudarė 12 215,33 Lt., po pateiktų raginimų sumokėti skolą, įmokos nebuvo gautos.

Akcijų pirkimo - pardavimo sutartimis nustatyta, kad V. A. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš akcininkų T. J. J. ir E. G.. V. A. iš buvusio direktoriaus E. G. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir materialines vertybes, tame tarpe ir pinigines lėšas 59 272,97Lt. sumai, ką patvirtina 2009-10-19 dokumentų priėmimo – perdavimo aktas.

Liudytojo E. G. parodymais nustatyta, kad jis naujajam direktoriui V. A. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus buhalterinius dokumentus, grynuosius pinigus, įmonės spaudą. Apie tai, kad gavo visus dokumentus ir pinigus, V. A. patvirtino parašu. Po to jis daugiau jokios veiklos įmonėje nevykdė. Ar įmonė vykdė kokią nors veiklą, jis nesidomėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta akistata tarp kaltinamojo ir liudytojo E. G.. Liudytojas E. G. kategoriškai atmetė kaltinamojo versiją apie tai, kad priėmimo perdavimo aktas buvo surašytas formaliai, o faktiniu direktoriumi liko jis, kuris ir toliau vykdė įmonės veiklą. Liudytojo E. G. parodymus patvirtino ir liudytojai T. J. J. ir R. B.. Liudytojas T. J. J. patvirtino, kad jis kartu su E. G. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Kadangi įmonės veikla nebuvo pelninga, todėl nutarė akcijas parduoti. Akcijų pirkėją surado E. G.. Liudytojo R. B. parodymais nustatyta, kad V. A. tapus įmonės direktoriumi, įmonėje betvarkė tęsėsi toliau. Matė, kad V. A. buvo prisijungęs prie apskaitos programos, dingdavo inkasuoti pinigai. Iš to seka, kad netikėti liudytojo E. G. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka kitų liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Tuo tarpu kaltinamojo versija atmetama kaip prieštaraujanti objektyviai bylos medžiagai.

Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad V. A. kaip bendrovės direktorius disponavo piniginėmis lėšomis ir kitu turtu, nuo 2010-02-05 iki 2010-03-09 pagal kasos išlaidų orderius iš įmonės kasos paėmė jo žinioje buvusias pinigines lėšas – 43 364,55 Eur (kas atitinka 149 729,11 Lt), kurių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė bei nepagrindė piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančiais dokumentais, tokiu būdu V. A. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 43 364,55 Eur (kas atitinka 149 729,11 Lt).

Remiantis BK 190 str. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. A. pasisavino 43 36455 Eur (kas atitinka 149 729,11 Lt). Taigi akivaizdu, kad jo pasisavintas turtas buvo didelės vertės. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo V. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 2 d.

Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str. 1 d.)

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

Tik įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Pažymima ir tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, jog įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2012-11-16 bendrovėje direktoriaus pareigas ėjo V. A.. Kaltinamasis savo kaltės neginčija, pripažįsta aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jo kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktu nustatyta, kad buhalterė V. Š. direktoriui V. A. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus ir grynųjų pinigų likutį kasoje - sumoje 477,77 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. S. 2012-11-25 pranešimu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2012-08-20, bet direktorių V. A. pavyko surasti tik 2012-11-15, tada jam buvo pasirašytinai įteiktas reikalavimas perduoti visus bedrovės buhalterinius dokumentus. Jis iki 2012-11-25 nebuvo perdavęs jokių dokumentų. Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDFV) Kauno skyriaus rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytos formos pranešimus apie apdraustuosius teikė tik 2009-2010 metais. VĮ Registrų centras Kauno filialo rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgiau kaip 24 mėnesius nėra pateikęs metinės atskaitomybės. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų formų Pelno mokesčio deklaracijų už 2010-2011 mokestinius laikotarpius, metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų už 2010-2011 m. mokestinius laikotarpius, Pridėdinės vertės mokesčio deklaracijų už mokestinius laikotarpius nuo 2010-04-01 iki 2012-10-31, Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų už mokestinius laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31, nuo 2010-04-01 iki 2012-10-31 laikotarpius VMI nepateikė. Liudytojos V. Š. parodymais nustatyta, kad ji įmonės direktoriui V. A. perdavė dokumentus, išvardytus dokumentų priėmimo – perdavimo akte. Ji buhalterinius dokumentus buvo susegusi į segtuvus, padariusi aprašus. Perduodant jam dokumentus jo jokiais dokumentais nepateisinta skola paimta grynais iš įmonės kasos buvo 149 819,11 Lt. Perduodant grynuosius pinigus, nors pinigų neskaičiavo, bet perdavė pagal buhalterinius apskaitos dokumentus, viso 477,77Lt.

Taigi byloje surinkta pakankamai duomenų apie kaltinamojo V. A. aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl jo veika atitinka LR BK 223 str. 1d.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. A. padarė du tyčinius nusikaltimus: vieną sunkų, kitą – nesunkų. Nedirbo, eilę kartų teistas. Eilę kartų baustas administracine tvarka. Asmenybė neigiama.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. A. pripažino vieno nusikaltimo padarymo aplinkybes, o kito - iš dalies.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, pasisavinto turto dydį, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei jos vidurkis.

Dėl ekstradicijos išlaidų

Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos prašo priteisti 2088,39 Eur už ekstradicijos išlaidas. Šias išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai, iš kurių matyti, kad minėtos išlaidos susidarė dėl policijos pareigūnų komandiruočių, bilietų kainos skrendant iš Vilniaus į Londoną ir iš Londono į Vilnių, pragyvenimo viešbutyje, delspinigių. Kadangi V. A. žinojo, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis buvo apklaustas įtariamuoju, baudžiamoji byla buvo perduota į teismą, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje, jis pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas ir jam paskirta kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą, buvo paskelbta paieška, vėliau išduotas Europos arešto orderis, todėl daroma išvada, kad ekstradicijos išlaidos susidarė dėl jo kaltės, kurias jis privalo atlyginti.

Kauno tardymo izoliatorius rašte 2016-08-10 Nr. 11-4204, nurodo, kad iš suimtojo V. A. asmens kratos metu buvo išimta 15 svarų ir 54 pensai. Teismas sprendžia šie pinigai nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti perduoti ekstradicijos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 308 str. str.

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams;

pagal BK 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 ( keturiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vienerius ) metus.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir V. A. paskirti galutinę, subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2016 m. gruodžio 29 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į paskirtą bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: 2015 m. sausio 14 d. (viena diena), nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią.

Priteisti iš V. A. 2088,39 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, išlaidas sumokant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas

Asmens kratos metu paimtus iš V. A. 15 svarų ir 54 pensus nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti ekstradicijos išlaidoms padengti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje :

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, paimtus 2011-06-01 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 107 ); 2011-06-10 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 108 ); 2011-11-22 kratos protokolu ( t.1, b. l. 149 - 150); 2010-05-11 VSDFV raštu Nr. (10.1)10.V-6402 (t.1, b. l. 17 ) ir 2012-11-30 raštu Nr. (7.29)S-74639 ( t. 2, b. l. 39 ); 2012-11-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. S. pranešimu (t. 2, b. l. 27 ) palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė .