Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Girista“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas įmonės bankroto administratoriaus prašymas dėl likvidavimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi iškelta UAB ,,Girista“ bankroto byla, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutuojančia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti likvidavimo terminą 12 mėn. Prašymą motyvavo tuo, jog rengiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo ir akcininkų, be to, 2016 m. spalio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-2148-232/2016 priimtas teismo sprendimas, kuris gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi įmonės bankroto administratoriaus prašymo dėl likvidavimo termino pratęsimo netenkino. Teismas nustatė, kad įstatymo nustatytas terminas likvidavimo procedūroms atlikti yra suėjęs, o likvidavimo procedūrų pratęsimas galimas tik išimtiniais atvejais. Nurodė, jog duomenų, kad įmonė būtų pareiškusi ieškinius buvusiems įmonės vadovui ir akcininkams nėra, o 2016 m. spalio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-2148-232/2016 priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pagrindo pratęsti įmonės likvidavimo terminą nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

Įmonės bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti terminą BUAB ,,Girista“ likvidavimo procedūros terminą 12 mėn. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas turi atsižvelgti į BUAB ,,Girista“ 2016 m. gruodžio 5 d. vykusio kreditorių susirinkimo balsų dauguma išreikštą kreditorių valią pratęsti likvidavimo procedūros terminą 12 mėnesių, vadovaujantis jiems ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyta teise. Teismas negali formaliai taikyti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 24 mėnesių įmonės likvidavimo termino ir ignoruoti bankroto proceso metu paaiškėjusias aplinkybes apie padarytą žalą įmonei ir jos kreditoriams dėl įmonės vadovų ir savininkų neteisėtų veiksmų. Šiuo metu nėra išnaudotos visos galimybės patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, dėl įmonės vadovo ir akcininkų nusikalstamų veiksmų, kuriais padaryta žala ne tik pačiai įmonei, bet ir kreditoriams, visuomenei ir pačiai valstybei.Teismas negali aukščiau iškelti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 24 mėnesių termino likvidavimo procedūroms atlikti, kuris nėra naikinamasis, ir ignoruoti esminį bankroto bylose esantį viešąjį interesą. Teismas akcentuoja bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, tačiau jo užtikrinimą šioje byloje sieja tik su kuo greitesniu proceso užbaigimu. Bankroto byloje yra nepatenkinta 265 147,03 Eur finansinių reikalavimų sumos, kuriai patenkinti kreditorių susirinkimas mato galimybę išieškant iš vadovo ir akcininkų padarytą žalą, tačiau teismui už visa tai svarbiau kuo greičiau užbaigti procesą ir tariamai apginti viešąjį interesą. Teismas tik formaliai atsižvelgė į 2016 m. spalio 14 d. teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2148-232/2016, kurioje buvo pripažinta negaliojanti nuo sudarymo momento tarp A. B. ir UAB „Girista“ 2013 m. balandžio 29 d. sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis. Šis sprendimas įsigaliojo, todėl tai reiškia, kad buvęs įmonės vadovas sudarė dar vieną jau faktiškai įrodytą negaliojantį sandorį. BUAB „Girista“ pateikė 2016 m. lapkričio 2 d. advokatės E. D. pranešimą apie bylos eigą, kuriame nurodyta, kad išanalizavus ir surinkus visus dokumentus bus rengiamas ieškinys į teismą dėl žalos priteisimo iš buvusių įmonės vadovų ir kreditorių.Likvidavimo procedūros termino pratęsimas yra būtinas, kadangi nėra pasinaudota galimybe reikšti actio Pauliana ieškinį. Įmonės bankroto administratorius perėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus tik 2015 m. lapkričio 25 d., preliminariai tikėtina padaryta žala įmonei siekia 212 000 Eur, terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį teisme terminas dar nėra suėjęs, todėl teismas negali užkirsti kelio bankroto administratoriui atstovaujant kreditorius kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš buvusio vadovo ir akcininkų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Prašymas 12 mėn. pratęsti BUAB ,,Girista“ likvidavimo procedūros terminą grindžiamas išimtine aplinkybe – kad šiuo metu nėra išnaudotos visos galimybės patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus dėl įmonės vadovo ir akcininkų nusikalstamų veiksmų, kuriais padaryta žala ne tik pačiai įmonei, bet ir kreditoriams, visuomenei ir pačiai valstybei. Toks argumentas yra svarbus, kadangi pati bankroto procedūra skirta kuo labiau patenkinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių kreditorinius reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad prašymą pratęsti bendrovės likvidavimo procedūros terminą palaiko ir įmonės kreditoriai. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, likvidavimo procedūrų pratęsimas galimas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamoje byloje bankroto procedūros vyksta daugiau kaip 2 metus laiko. Apeliantas nurodo, kad perėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus tik 2015 m. lapkričio 25 d., tačiau nuo šio termino praėjo daugiau kaip metai laiko ir kas esmingo nespėta padaryti per šį terminą ir dėl to būtų tikslinga pratęsti bankroto procedūrų terminą nenurodoma.Viena iš priežasčių, kuria grindžiamas prašymas pratęsti bankroto procedūrų terminą, yra ta, kad rengiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo ir akcininkų, ką patvirtina 2016 m. lapkričio 2 d. advokatės E. D. raštas (1 t., b. l. 174). Nuo šio rašto pateikimo jau praėjo 4,5 mėn., vertinant termino prasme, toks laiko tarpas yra pakankamas ieškiniui parengti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad toks ieškinys būtų parengtas ir pateiktas teismui. Pažymėtina, kad jeigu bankrutuojanti bendrovė turi reikalavimo teises dėl žalos atlyginimo, tai tokios teisės yra turtinės teisės. Likviduojant bendrovę jos turi būti parduotos ir gautos lėšos paskirstytos ĮBĮ nustatyta tvarka, arba pačios reikalavimo teisės perduotos kreditoriams tiek jau užvestoje byloje, tiek prieš ją užvedant. Priešingai nei nurodo apeliantas, Vilnius apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-2148-232/2016 priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3 d.). Apeliantas nurodo, kad teismas turi atsižvelgti į BUAB ,,Girista“ 2016 m. gruodžio 5 d. vykusio kreditorių susirinkimo balsų dauguma išreikštą kreditorių valią pratęsti likvidavimo procedūros terminą 12 mėnesių, vadovaujantis jiems ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyta teise. Dėl šio argumento pažymėtina, kad minėta ĮBĮ norma skirta reguliuoti bankrutavusios įmonės turto likimą tuo atveju, kai lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto. Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio turto ir su tuo susijusių argumentų nepateikta. Kadangi apeliantas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl likvidavimo termino pratęsimo, atskirasis skundas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.