Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-03-25 · Civilinė byla Nr. e2-689-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
e2-689-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
J. D.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro
Advokatai
Eglė Valiulienė
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-689-585/2019Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.1; 36.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Viliui Masiuliui,atsakovo J. D. atstovei advokatei Eglei Valiulienei,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei Dovilei Bižokienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal VšĮ Sandėlis ieškinį atsakovui J. D. dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, nurodydamas, kad dabartiniu pavadinimu yra įregistruotas nuo 2013-12-04, o jo pavadinimas VšĮ Sandėlis yra siejamas su jo buveinės vieta – Muziejaus g. 8, Kaune esančiu valstybės saugomu kultūros objektu, 1854 m. pastatytu sandėlio paskirties pastatu, kuriam, saugant miesto istoriją, suteiktas pavadinimas Sandėlis.

2. Ieškovas nurodė, kad jo veikla siejama su kultūros projektais, jaunimo užimtumo skatinimu, visuomenine ir socialine veikla.

3. Ieškovas, vystydamas savo veiklą, yra užregistravęs interneto domeną sandelis.eu bei atitinkamą profilį Facebook socialiniame tinkle. Todėl, nurodė ieškovas, visą savo veiklos laiką jis dėjo pastangas ir išteklius.

4. 2016-04-07 ieškovas savo patalpas Sandėlio pastate išnuomojo UAB „Kultūros sandėlis“, kurio akcininkas yra atsakovas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas, ieškovo teigimu siekdamas pakenkti ieškovui, žinodamas pavadinimo Sandėlis žinomumą, įregistravo nacionalinį žodinį prekių ženklą Sandėlis (reg. Nr. 76877) 43 paslaugų pagal Nicos klasifikaciją klasei - maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas.

6. Ieškiniu ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančia atsakovo prekių ženklo Sandėlis (reg.Nr. 76877) registraciją negaliojančia iki 2018-12-31 galiojusios redakcijos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto pagrindais.

7. Nurodo, kad atsakovo prekių ženklas yra tapatus ieškovo pavadinimui. Taip pat nurodo, kad atsakovo prekių ženklas neturi skiriamojo požymio ir dabartinėje kalboje yra bendrinis.

Atsiliepimas

8. Atsakovas J. D. su ieškiniu nesutiko. Atsikirto, kad ieškovas neįrodė savo ieškinyje nurodomų prekių ženklo registracijos panaikinimo pagrindų.

9. Ieškinyje Valstybinis patentų biuras ieškovo buvo nurodytas atsakovu, tačiau šiam prieštaraujant dėl jo pareigos atsakyti pagal ieškinį, ieškovas sutiko su tokiais argumentais ir teismo posėdžio metu atsiėmė savo ieškinį šiam atsakovui, o Valstybinis patentų biuras su tokiu atsiėmimu sutiko. Todėl ieškinio dalis, pareikšta šiam atsakovui, paliekama nenagrinėta CPK 139 straipsnio pagrindu. Valstybinis patentų biuras byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis).

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu, palaikė savo argumentus, nurodytus 2018-03-15 apeliacinio skyriaus sprendime, kuriuo buvo atmestas ieškovo protestas.

Teismo, posėdyje išklausius dalyvaujančių byloje asmenų ir ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos aplinkybės ir sprendimo motyvai

11. Ieškovas yra viešoji įstaiga, nuo 2013m. gruodžio 4 d. Juridinių asmenų registre registruota pavadinimu Sandėlis.

12. Atsakovo vardu registruotas žodinis nacionalinis prekių ženklas Sandėlis (reg. Nr. 76877). Atsakovo prekių ženklas registruotas 43 paslaugų klasei pagal Nicos klasifikaciją - maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugoms; laikinam apgyvendinimui.

13. Atsakovas paraišką ženklui registruoti pateikė 2017m. balandžio 12 d. Taigi, atsakovo teisė naudoti žodinį žymenį SANDĖLIS komercinei veiklai yra vėlesnė, negu ieškovo ir dėl to tarp šalių ginčas nekilo.

14. Ieškovas savo ieškinį grindė iki 2018-12-31 galiojusio PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais. Paduodamas protestą Valstybiniam patentų biurui, protestą grindė iki 2018-12-31 galiojusio PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktais , taip pat 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

15. Kadangi ieškinys nėra grindžiamas iki 2018-12-31 galiojusio PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, šiais pagrindais, išnagrinėtais protesto procedūros metu, teismas ieškinio nagrinėti neturi pagrindo ir nenagrinėja.

16. Atsižvelgdamas į ieškinio padavimo metu galiojusios redakcijos PŽĮ 46 straipsnio 1 dalį, numatančią bet kurio suinteresuoto asmens teisę be išankstinio kreipimosi į Valstybinio patentų biuro Apeliacinį skyrių kreiptis tiesiogiai prašymu į teismą, kad teismas, remdamasis tuo, kad ženklas neatitinka šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių nuostatų, pripažintų ženklo registraciją negaliojančia, teismas nagrinėja ir ieškinio dalį, pareikštą iki 2018-12-31 galiojusio PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nors toks pagrindas nebuvo nurodytas ieškovo proteste trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens Apeliacinio skyriaus 2018m. kovo 15d. sprendime dėl ieškovo protesto.

17. Viešoji įstaiga ? tai pagal Viešųjų įstaigų įstatymą ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovo steigimo ir veiklos tikslas, apibrėžtas įstatymu pagal jo teisinio statuso prasmę, nėra susijęs su pelno gavimu ir tiesiogiai nėra orientuotas į komercinę veiklą, todėl jo nurodomos konkrečios komercinės veiklos vykdymas nėra preziumuojamas netgi tuomet, kai toks yra numatytas įstatuose, bet turi būti kiekvienu konkrečiu atveju ieškovo įrodinėjamas.

Dėl ženklo registracijos ginčijimo PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunkčio (ankstesnės redakcijos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto) pagrindu

18. Iki 2018-12-31 galiojusio PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo numatyta, kad ženklo registracija suinteresuoto asmens reikalavimu gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ženklas tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos.

19. Galiojančio PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunktyje nustatyta, kad suinteresuotajam asmeniui ginčijant, ženklas neregistruojamas arba ženklo registracija pripažinta negaliojančia, jeigu ženklas pažeidžia to suinteresuotojo asmens ankstesnes pramoninės nuosavybės teises.

20. Nors galiojanti įstatymo redakcija numato platesnes suinteresuotojo asmens teises, ieškovas rėmėsi vien ieškinio padavimo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje nustatytu gynybos būdu, nurodydamas, kad teisę į pavadinimą (žymenį Sandėlis) įgijo iki atsakovo paraiškos įregistruoti ginčo prekių ženklą padavimo. Be to, teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad iki atsakovo paraiškos padavimo pats pastatas, kuriame registruotas ieškovas ir savo veiklą vykdo atsakovo kontroliuojama įmonė, Kauno miesto gyventojams buvo gerai žinomas pavadinimu Sandėlis, todėl atsakovas siekė pasinaudoti tokiu žinomumu.

21. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo teisių pažeidimą iki 2018-12-31 galiojusio PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kurį, kaip minėta, apima galiojančio PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunktis), privalo įrodyti, kad ieškovas iki atsakovo paraiškos dėl ženklo registracijos padavimo vykdė arba turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos.

22. Pastebėtina, kad nors ieškovo protestas dėl PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto trečiojo asmens buvo atmestas, nurodžius, kad ieškovas neįrodė būtinosios šio registracijos panaikinimo pagrindo taikymo sąlygos – kad ieškovas iki atsakovo paraiškos dėl ženklo registracijos padavimo vykdė arba turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos, ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nesirėmė ta aplinkybe, kad turi teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai registruotas ginčo prekių ženklas, t.y. nenurodė šios aplinkybės ir jos neįrodinėjo, nors šia atsisakymo registruoti ženklą pagrindo taikymo sąlygą privalėjo įrodyti.

23. Atsakovo prekių ženklas registruotas 43 paslaugų klasei pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją - maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas.

24. Įstatyme nurodyta sąlyga, pagal kurią suinteresuoto asmens reikalavimu ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos, yra numatyta atsižvelgiant į tai, kad turi būti nustatyta sąsaja tarp prekių, kurioms žymėti įregistruotas prekių ženklas, ir juridinio asmens veiklos, nes turi būti nustatyta visuomenės suklaidinimo galimybė.

Šalies argumentai

25. Ieškovas tik teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal įstatus turi teisę verstis gėrimų ir maisto prekyba, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad tokią teisę turi, ją įgijo ir realizavo. Ieškovo atstovas teismo posėdyje atsakydamas į teismo klausimą pripažino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo vertimąsi gėrimų ir maisto prekybos paslaugomis (teismo posėdžio garso įrašas nuo 8 minutės). Kaip minėta, ieškovo veiklos tikslas nėra pelnas, todėl ieškovas privalo įrodyti savo nurodomų prekybos paslaugų realų teikimą. Atsakovas pagrįstai atsikirto, kad ieškovas net nėra kreipęsis ir gavęs licencijos alkoholio prekybai ir būtinų leidimų maisto prekybai, o tai parodo tikrus ieškovo veiklos ketinimus, be to, tai patvirtina, kad ieškovas neturi teisės vykdyti atitinkamos prekybos. Ieškovo 2017 metų veiklos aiškinamajame rašte, kuris viešai prieinamas Juridinių asmenų registre, matyti, kad ieškovas 2018-03-31 taip aprašo savo veiklą: „VŠĮ „Sandėlis“ veiklos tikslai - koncertų, kūrybinių projektų rengimas, jų įgyvendinimas, jaunųjų menininkų telkimas, jų idėjų realizavimas viešosiose bei uždarose Kauno miesto vietose. 2018 m. planuojame tęsti pradėtus darbus bei ieškosime naujų perspektyvų“. Iš finansinės ataskaitos matyti, kad ieškovas turi vieną darbuotoją, jokio neturi materialaus ar nematerialaus turto, licencijų, atsargų, nuosavo kapitalo. Nors nurodoma, kad gauta 11 965 EUR pajamų už suteiktas paslaugas arba parduotas prekes, nenurodoma, kokios tai prekės ir/arba paslaugos, o jų pardavimo savikaina (11 965 EUR) visiškai atitinka gautas pajamas.

26. Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovas kaip fakto klausimo neįrodė įstatyme numatytos ženklo registracijos panaikinimo sąlygos – savo teisės verstis maisto ir gėrimų prekyba turėjimą arba tokios prekybos vykdymą iki atsakovo prekių ženklo paraiškos padavimo 2017-04-12 (CPK 178 straipsnis) ir ieškinį šiuo pagrindu atmeta.

27. Papildomai ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006, kadangi kasacinis teismas toje byloje suformavo precedentą esant ginčui tarp dviejų juridinių asmenų, o nagrinėjamoje byloje atsakovas yra fizinis asmuo, kuris pats nevykdo jokios veiklos, kurios rezultatui – prekėms ir/arba paslaugoms registruotas ginčo prekių ženklas. Teismas nesutinka su tokiu ieškovo argumentu, kadangi nepriklausomai nuo to, kurio asmens vardu registruotas prekių ženklas, ženklo paskirtis yra žymėti tas prekes ir paslaugas, kurioms jis yra registruotas, taip nurodyti tokių prekių ir paslaugų kilmę, kuri nebūtinai turi būti pats ženklo savininkas, todėl ženklo savininko asmuo nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra nereikšmingas. Ieškovas pats nurodo, kad prekių ženklas naudojamas atsakovo valdomos įmonės veikloje, žymint šios įmonės teikiamas paslaugas, kurioms ženklas registruotas.

28. Kiti ieškovo nurodomi argumentai dėl registracijos panaikinimo PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunkčio (ankstesnės redakcijos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto) pagrindu teisiškai nereikšmingi.

Dėl ženklo registracijos ginčijimo PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų (ankstesnės redakcijos PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų) pagrindu

Šalies argumentai

29. Ieškovas nurodė, kad atsakovo prekių ženklas neturi esminės savybės – neatlieka prekių ir paslaugų atskyrimo funkcijos, nes neturi skiriamojo požymio ir ženklą sudarantis žymuo Sandėlis yra bendrinis.

30. Pagal Prekių ženklų įstatymo 5 straipsnį prekių ženklas yra bet koks žymuo, jeigu jis gali atskirti (jo pagalba galima atskirti) vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų ir jeigu jį (žymenį) galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre taip, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektą.

31. Taigi, prekių ženklo paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Todėl viena iš pagrindinių prekių ženklo apsaugos sąlygų – jo skiriamasis požymis, kuris vertinamas tik santykyje su prekėmis ar paslaugomis, kurioms jis registruojamas. Skiriamąją prekių ženklo savybę sudaro gebėjimas atpažinti šį prekių ženklą, atskirti jį nuo kitų prekių ženklų, naudojamų vienarūšiams gaminiams žymėti, o tai suteikia vartotojui galimybę kartu atpažinti ir ženklu pažymėtą prekę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. balandžio 11d. nutartis Nr. 3K-3-198/2014).

32. Teismas nesutinka, kad žodinis žymuo „Sandėlis“ maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugoms ir apgyvendinimo paslaugoms neturi skiriamojo požymio.

33. Norint įvertinti, ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, reikia atsižvelgti į bendrą jo daromą įspūdį (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-136/02). Žymuo sandėlis nėra įprastas maitinimo ir pagyvendinimo paslaugoms žymėti, nekelia asociacijų su tokiomis paslaugomis, jų neaprašo. Kaip tik priešingai, žodinis žymuo Sandėlis kelia asociacijas, susijusias su gyvenimui ir maitinimui nepritaikytu, galimai pramoninės paskirties statiniu ir jame esančia patalpa, todėl sudaro ryškų kontrastą, netikėtą įspūdį ir dėl to neabejotinai yra įsimenamas, pastebimas bei turi skiriamąjį požymį maitinimo, gėrimų parūpinimo ir apgyvendinimo paslaugų žymėjimui.

Šalies argumentai

34. Ieškovas nurodė, kad žodis Sandėlis savaime yra bendrinis lietuvių kalbos žodis, todėl negali būti registruojamas kaip prekių ženklas.

35. Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais.

36. Tačiau ši taisyklė taikoma atsižvelgiant į prekių ženklo paskirtį – žymėti tam tikras prekes ir paslaugas. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į žemiau nurodomą kasacinio teismo praktiką.

37. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad prekių ženklo funkcija atskirti prekes reiškiasi trimis pagrindiniais aspektais: prekių ženklas skirtas ir nurodo konkrečias prekes ar paslaugas pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją; prekių ženklas identifikuoja prekių kilmės šaltinį; prekių ženklas atskiria vieno konkretaus gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Prekių ženklo esminės savybės lemia jo vertinimo taisykles, inter alia – principinę nuostatą, kad vertinimas negali būti abstraktus, o būtinai turi būti atliekamas konkrečiai situacijai. Atliekant tokį vertinimą, turi būti atsižvelgiama į visus susijusius faktus ir aplinkybes (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Libertel Groep BV v. Benelux-Merkenbureau, Nr. C-104/01; 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Koninklijke KPN Nederland NV v. Benelux-Merkenbureau, Nr. C-363/99; kt.). Prekių ženklo atitiktis įstatyme įtvirtintiems reikalavimams turi būti vertinama konkrečių prekių ir konkretaus gamintojo požiūriu. Tai reiškia, kad turi būti nustatinėjama tai, ar suinteresuoti vartotojai konkretaus gamintojo konkrečias prekes atskiria pagal joms žymėti naudojamą prekių ženklą.

38. Ieškovas, pareiškęs ieškinį PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad atsakovo prekių ženklui naudojamas žymuo yra bendrinis, t.y. nepadeda ir neleidžia vartotojams atskirti konkretaus gamintojo ar paslaugų tiekėjo prekių ar paslaugų ženklą sudarančio žymens pagalba.

39. Kaip jau minėta, žymuo Sandėlis nėra asociatyvus maitinimo ir gėrimų parūpinimo bei apgyvendinimo paslaugoms. Nėra įrodymų, kad toks žymuo dėl bet kokių (kultūrinių, kalbinių, paprotinių, populiarumo, atsitiktinai susiklosčiusių ar kitų) priežasčių įprastai tokias paslaugas teikiančių verslininkų naudojamas šias paslaugas žymėti. Todėl žymuo, turintis skiriamąjį požymį ir nesantis įprastas naudojant paslaugoms, kurias teikia ir atsakovas, ir kurioms žymėti registruotas ginčo prekių ženklas, negali būti pripažinti bendriniu vien dėl ieškovo nurodomos priežasties - žodžiui Sandėlis esant bendriniu lietuvių kalbos žodžiu. Toks, ieškovo siūlomas, įstatymo aiškinimas paneigtų galimybę naudoti daugelį bendrinių žymenų (ne tik žodžių, bet ir grafinių, o taip pat - kitų žymenų) prekėms ir paslaugoms žymėti. Tačiau toks draudimas būtų beprasmis, nes daugelis bendrinę reikšmę bendrinėje kalboje turinčių žodžių gali gerai atlikti prekių ženklo funkciją – padėti identifikuoti ir atskirti nuo kitų gamintojų ar tiekėjų konkretaus gamintojo ar tiekėjo prekes ar paslaugas. Tuo tarpu prie žymenų, dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje tapusių bendriniais, priskiriami pvz., žodžiai, kurie vartotojo suprantami kaip kilmės arba rūšies pavadinimai, nes ilgą laiką buvo naudojami tam tikrai prekių rūšiai žymėti ir dėl to yra praradę skiriamąsias savybes (pvz., „nailonas“, „vazelinas“, „kseroksas“, „validolis“, „linoleumas“ ir kt.).

40. Dėl nurodomų motyvų, ieškinys atmetamas.

41. Ieškinį atmetus, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 93str.). Atsakovui iš ieškovo priteisiama 2156,83 EUR apmokėtos advokato pagalbos išlaidos už procesinių dokumentų rengimą (CPK 98str.).

42. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str. - 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš VšĮ „Sandėlis‘ 2156,83 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovui J. D..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Vytautas Zelianka