Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Šilutės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas pareiškėjai pateikė 2023-05-22 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl pastatų, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija pažymi, jog A. A. šiuo metu adresu: (duomenys neskelbtini) pagal 1991m. ūkinę knygą nuo 1991 m. valdė gyvenamąjį namą, o pagal 1998 m. Ūkinę knygą nuo 1998 metų valdė gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę. Pagrindas (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyviniai duomenys: 1991 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinė knyga Nr. 14, psl. 23 ir 1998 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinė knyga Nr. 15, psl. 48.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. A. palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė jį patenkinti. Paaiškino, jog sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyveno su tėvais, tvarkėsi. Minėtą sodybą nusipirko 1987 m. Ją pirko kartu su tėvais, planavo ūkininkauti, įsigyti žemės, todėl trūko pagalbinių statinių. Nuosavybės teise valdo penkis statinius: garažą, daržinę, pusrūsį ir du tvartus. Nežino, kaip atsitiko, bet dingo namų knyga. Namas buvo dviejų dalių, prie jo buvo ūkinis pastatas ir daržinė. Su vyru išsiskyrė, todėl dabar gyvenamąjį namą, pastatą ir daržinę nuosavybės teise valdo ji. 1988 m. ūkiui vystyti papildomai buvo pristatyti du tvartai ir viena malkinė. Pastatų statyba, leidimais rūpinosi tėvai. Ar buvo išduoti leidimai statybai, nepamena. Abu tėvai jau yra mirę. 1988 m. ar 1889 m. buvo pastatytas nedidelis pusrūsis, kadangi ūkininkaujant reikėjo didesnio. 1987 m. balandžio 17 d. plane garažas buvo, bet nebuvo įtrauktas į apskaitą, nes tai buvo laikinas statinys. Garažas šiuo metu padarytas didesnis. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą suruošė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas, Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems tinkamai pranešta apie posėdį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, teismas juridinę reikšmę turinčius faktus nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Toks teismo tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taikant CPK įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, 0,2529 ha žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., pareiškėja nuosavybės teise valdo 97,09 kv. m. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti, 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyrius 2023-04-28 pareiškėjos prašymą įrašyti nekilnojamuosius daiktus – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registrą, atmetė. Sprendime nurodė, kad pateikta Deklaracija nėra tinkamas juridinis pagrindas įregistruoti ūkinius pastatus Nekilnojamojo turto registre; matininko V. S. parengtos 2023 m. vasario 1 d. elektroninės kadastro duomenų bylos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, kadangi garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsio, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., tvartų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1989 m., o daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1987 m.; statinių išdėstymo plane nenurodyta statinių, kurių kadastriniai matavimai neatliekami, neteisingai nustatyta statinio daržinės 3I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyrius sprendime pažymėjo, jog pareiškėja dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylose nustatytų trūkumų pašalinimo turi kreiptis į bylas parengusi matininką, kvalifikacinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. gegužės 22 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastatų matyti, kad pareiškėja sklype, šiuo metu turinčiame adresą (duomenys neskelbtini), pagal 1991 m. ūkinę knygą nuo 1991 m. valdė gyvenamąjį namą, o pagal 1998 m. ūkinę knygą nuo 1998 m. valdė gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę (valdymo pagrindas: (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyviniai duomenys: 1991 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinė knyga Nr. 14, psl. 23, ir 1998 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinė knyga Nr. l 5, psl. 48).

Iš byloje pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad minėtos bendrovės matininkas V. S. pastatų IA l/p, 411/ž ir 51 l/p ir kiemo statinių kadastro duomenims nustatyti vadovavosi 1987-04-17 kadastrinių matavimų byloje parengtu statinių išdėstymo planu ir 2023-02-01 atliko statinių: 1) garažo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) daržinės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pusrūsio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 4) tvarto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 5) tvarto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Garažo ir pusrūsio statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m., tvartų – 1989 m., o daržinės – 1987 m.

Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 10 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktų 1991 m. ir 1998 m. (duomenys neskelbtini) ūkinės kaimo knygų Nr. 14 ir Nr. 15, pareiškėja ūkininkavo.

Iš 1987 m. balandžio 17 d. Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai: garažas, malkinė, daržinė ir tvartas bei įvairūs statiniai: išvietė ir šulinys.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, daiktinių teisių registravimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisė, kad nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamojo turto objektus: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pusrūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys statiniai (garažas, daržinė, pusrūsis ir du tvartai) priklauso pačiai pareiškėjai, tačiau nėra išlikusių dokumentų, pagrindžiančių pastarosios nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą ir pareiškėja šių dokumentų neteismine tvarka negali gauti. Nustatant pareiškėjos nuosavybės teisę į šiuos statinius, svarbu nustatyti, ar pagal statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą ji turėjo teisę statyti minėtus statinius. Neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių į jį. Prie pareiškimo nėra pateiktų statinių (kiekvieno iš jų) statybą leidžiančių dokumentų (atitinkamų leidimų), taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių statybos, atliktos laikantis teisės aktų reikalavimus, tinkamą užbaigimą.

Pareiškėja paaiškino, kad sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 1987 m. kartu su tėvais. 1988 m. ūkiui vystyti papildomai buvo pristatyti du tvartai ir viena malkinė. 1988 m. ar 1889 m. buvo pastatytas nedidelis pusrūsis. 1987 m. balandžio 17 d. plane garažas buvo, tačiau šiuo metu jis yra padidintas. Pastatų statyba, leidimais rūpinosi tėvai, kurie jau yra mirę. Ar buvo išduoti leidimai statybai, nepamena.

Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, du tvartai, malkinė ir pusrūsis buvo pastatyti 1988-1989 m. Garažas jau buvo įtrauktas į 1987 m. balandžio 17 d. planą, tačiau vėliau buvo padidintas. Pareiškėjos nurodytu statybų laikotarpiu galiojo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 228, kuriuo buvo patvirtinti Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai (toliau ir – Nuostatai). Nuostatų 15 punkte numatyta, kad gyventojas, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo arba šiurkščiai nukrypdamas nuo patvirtintojo projekto, traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Šiurkščiais nukrypimais nuo patvirtintųjų projektų laikomi: savavališkas namo gabaritų (ilgio, pločio, aukščio), vidaus išplanavimo principų, laikančiųjų konstrukcijų, architektūrinio sprendimo ir pastatų vietos keitimas, priestatų bei anstatų statymas. Individualinius gyvenamuosius namus ir ūkinius pastatus priima naudoti rajono vykdomojo komiteto skirta valstybinė komisija, kuriai pirmininkauja rajono architektas inspektorius (Nuostatų 23 punktas). Šiuo atveju, pareiškėja byloje jokių įrodymų (dokumentų), pagrindžiančių, kad buvo išduotas leidimas statyti ginčo statinius (garažą, daržinę, pusrūsį ir du tvartus) ar jų priėmimą minėtų Nuostatų 23 punkte nustatyta tvarka, nepateikė.

Pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto dokumentų teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo nustatyta tvarka. Šio sąrašo 2, 3, 5, 6 punktuose nustatyta, kad pastatyti ar įsigyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami pateikus prašymą ir dokumentus, nurodytus šio sąrašo 5.1.-5.11., 6.1.-6.9. punktuose, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai įsigyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., o pastatytus – to paties įstatymo 2.3. punktas. Seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 2-6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (Sąrašo 9 punktas). Tai reiškia, kad vadovaujantis minėtu norminiu teisės aktu, norint Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statinius, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateiktas vienas iš 2-6 punktuose minimų dokumentų.

Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad statinių (garažo, daržinės, pusrūsio ir dviejų tvartų) statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tai nesudaro pagrindo konstatuoti ir daryti prielaidą, jog statiniai yra teisėti, t. y. jog minėti statiniai buvo pastatyti teisėtai 1988-1989 metais, o ir nepavykus atkurti dokumentų, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., kad statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Statinys gali būti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jis pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka, nes neteisėtas daikto sukūrimas negali lemti nuosavybės teisių. Pareiškėjai neįrodžius statinių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pusrūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.