- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- I-904-386/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00718-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus
- Advokatai
- Miranda Kunickienė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S. , 2010-12-21 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėjai Kristinai Gureckienei dėl 2010-09-23 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1450-10 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-10-22 teisme iškelta administracinė byla (b.l. 3) pagal pareiškėjo J. S. skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-23 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1450-10 (toliau - ir Sprendimas) (kalba netaisyta) taip:
teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. privataus kaltinimo tvarka iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant pareiškėją teisme iki pilno bylos išnagrinėjimo, įskaitant vykdymo procesą bei bylinėjimosi išlaidas;sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą;antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu neginčijamai nustatoma, kad asmuo,... (toliau kaip sprendime);tais atvejais, kai valstybė garantuoja ir apmoka dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei ... (toliau kaip sprendime) pašalinti iš sprendimo;
5) kiti sprendimo punktai paliekami nepakeisti.
Taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-5). Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo išspręstas teismo 2010-10-22 nutartimi - pareiškėjas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas.
Pareiškėjas skundą grindžia šiomis aplinkybėmis ir motyvais:
2010-09-20 kreipėsi su prašymu į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - ir VGTPĮ) 12 str. 1 d. 2 p. Prašyme pažymėjo, jog prašo suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, atstovauti jį byloje iki pilno bylos išnagrinėjimo, įskaitant vykdymo procesą bei apmokant bylinėjimosi išlaidas;
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau - ir atsakovė, Tarnyba, KVGTPT) 2010-09-23 Nr. (1.31)-TPA-1450-10 sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskirdama teikti antrinę teisinę pagalbą advokatę Mirandą Kunickienę. Su šia sprendimo dalimi sutinka, bet kita sprendimo dalis keistina, o sprendimo 3 punktas reikalauja išaiškinimo, sprendimo 6.6 punktas naikintinas. Prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvavo VGTPĮ 12 str. 1 d. 2 p. Ši įstatymo norma suteikia asmenims teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas.
Teigia, kad atsakovė Sprendime nepagrįstai vadovavosi VGTPĮ 14 str. 4 d. 1 p. norma, taip suvaržydama pareiškėjo teises gauti antrinę teisinę pagalbą kituose teisminiuose ginčuose be to, tokios pozicijos Sprendime nemotyvavo. Atsakovė Sprendimu suteikė teikti antrinę teisinę pagalbą atstovaujant pareiškėjo teises ir interesus tik pirmos instancijos teisme. Tokia atsakovės pozicija, taip pat suvaržo jo teises, gali sukelti negatyvias pasekmes, iškilus būtinumui ginti savo teises ir interesus apeliaciniame procese. Todėl ši Sprendimo dalis taip pat keistina.
Abejoja ar Sprendimo 3 punktas, kuriame atsakovė paveda advokatei teikti antrinę teisinę pagalbą ir suteikia advokatui įgaliojimus atstovauti pareiškėją byloje. Sprendime nenumatomas pareiškėjo sutikimas, kitos jo teisės atstovavimo aplinkybėse.
Nesutinka su Sprendimo 6.6 punktu, kuriame įteisinama bešališka teisė dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo. Šis punktas suteikia atsakovei ne ginčo tvarka reikalauti išlaidų apmokėjimo. Atsakovė neturi pasitikėjimo, todėl daro išvadą kad paminėtas punktas sudaro prielaidą o kitais atvejais negatyvias pasekmes antrinės teisinės pagalbos gavėjui, todėl toks punktas šalintinas (b.l. 4-5).
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra parengtas remiantis Teisingumo ministro 2010-05-28 įsakymu Nr. 1R-121 patvirtinta rekomenduojama Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo forma (Žin., 2010, Nr. 64-3166). Pareiškėjas prašo pakeisti sprendimo 1 punktą sekančiai: „ 1. Teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. privataus kaltinimo tvarka iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmosios instancijos teisme iki pilno bylos išnagrinėjimo, įskaitant vykdymo procesą bei bylinėjimosi išlaidas." Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai antrinę teisinę pagalbą suteikė tik pirmosios instancijos teisme, tokia Tarnybos pozicija neva suvaržo jo teises, turės negatyvias pasekmes iškilus būtinumui ginti savo teises ir interesus apeliaciniame procese. Pareiškėjas iš tiesų 2010-09-20 prašymu prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo byloje iki visiško bylos išnagrinėjimo, įskaitant vykdymo procesą, tačiau Tarnyba 2010-09-23 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1450-10 antrinę teisim pagalbą suteikė tik vienai bylos stadijai. Tokį sprendimą Tarnyba priėmė remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos (toliau - ir Kolegija) 2010-05-24 posėdžio metu priimti sprendimu Nr. 5, kuriuo nuspręsta: „Nuo 2010-07-01 priimti sprendimus dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo atskiromis bylos stadijomis: procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui pirmosios instancijos teisme; procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui apeliacinės instancijos teisme; procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui kasacinės instancijos teisme; procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui vykdymo procese ir t. t.“
Vykdydama Kolegijos rekomendacinį sprendimą nuo 2010-07-01 Tarnyba priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, teisinę pagalbą suteikia tik vienoje bylos proceso stadijoje. Pažymi, kad nuo 2010-07-01 tokią pat praktiką vieningai taiko visos penkios Lietuvoje veikiančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, o Vilniaus valstybės garantuojame teisinės pagalbos tarnyba tokią praktiką taikė ir anksčiau. Paaiškina, kad Kolegija yra kolegiali valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų patariamoji institucija, padedanti užtikrinti tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą skatinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų bei tarnybų bendradarbiavimą (VGTPĮ 9 str. d.). Sprendimą suskaidyti antrinės teisinės pagalbos teikimą stadijomis Kolegija priėmė vykdydama savo funkcijas svarstyti tarnybų veikloje kilusius antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo bendros praktikos organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą formavimo klausimus, teikia pasiūlymus tarnyboms, sprendžiant šiuos klausimus (VGTPĮ 9 str. 7 d. 1 ir 3 p.). Kolegija sprendimo suskaidyti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal bylos proceso stadijas priėmimą paskatino ilgametis tarnybų poreikis užtikrinti teisinį tikrumą ir stabilumą valstybės garantuojame teisinės pagalbos teikimo teisiniuose santykiuose, nes praktikoje tiek pareiškėjams, tie advokatams, tiek teismams kildavo neaiškumų dėl sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimties ir galiojimo trukmės. Kadangi VGTPĮ iki šiol nenumato nei antrinės teisinės pagalbos teikimo trukmės, nei jos pabaigos (šiuo atveju neturimas omenyje teisinės pagalbos nutraukimą VGPTĮ 23 str. numatytais atvejais), „amžinai" ir neterminuotai galiojantis sprendimas dėl antrinė teisinės pagalbos praktikoje nuolat kėlė teisinio netikrumo jausmą. Be to, sprendimu suskaidyti antrinės teisinės pagalbos teikimą buvo siekiama pagerinti antrinės teisinės pagalbos teikim apskaitą ir kontrolę, kad tarnybos optimaliomis žmogiškųjų išteklių sąnaudomis galėtų efektyviai valdyti aktualią informaciją apie tai, kokiose bylos proceso stadijose ir institucijose antrinė teisinė pagalba yra teikiama pagal atskirus jos sprendimus, ir ar jos teikimas nėra pasibaigęs savaime. Iki tol, bent jau Tarnyba, vykdydama VGTPĮ 9 str. 2 d. 6 p. įtvirtintą funkciją kontroliuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą, daug laiko sąnaudų skirdavo siekdama atsekti antrinės teisinės pagalbos keliavimą per skirtingas proceso stadijas ir institucijas bei nustatyti, ar antrinė teisinė pagalbos asmeniui tebeteikiama, ar jau nebe, nors šios laiko sąnaudos galėdavo būti panaudotos kur kas prasmingiau. Antrinės teisinės pagalbos teikimo suskaidymas pagal bylos proceso stadijas padeda užtikrinti antrinės teisinės pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą nes skatina pareiškėjus aktyviau bendradarbiauti su tarnyba bei antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatai, teikti jiems teisingą ir išsamią informaciją siekiant antrinės teisinės pagalbos paskesnėje proceso stadijoje. Nurodo, kad gavusi naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą paskesnėje stadijoje bei jį pagrindžiančius dokumentus (pvz. priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą), Tarnyba įgyja realią galimybę įvertinti antrinės teisinės pagalbos teikimo ankstesnėje proceso stadijoje rezultatus bei tolimesnės antrinės teisinės pagalbos poreikį ir pagrįstumą o nustačiusi įstatymo numatytus pagrindus, atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą paskesnėje proceso stadijoje, savalaikiai užkirsdama kelią neefektyviam valstybės biudžeto lėšų panaudojimui. Tokiu būdu ne tik skatinamas pareiškėjų sąžiningas naudojimasis antrine teisine pagalba bei materialiomis ir procesinėmis teisėmis, bet ir gerinamas kokybiškos ir efektyvios antrinės teisinės pagalbos prieinamumas tiems asmenims, kuriems ši pagalba yra reikalingiausia ir prasmingiausia.
Be to, antrinės teisinės pagalbos suteikimas konkrečiai bylos stadijai suteikia Tarnybai galimybę tiksliai nustatyti keliose bylose antrinė teisinė pagalba pareiškėjui yra realiai teikiama. Tai ypač svarbu siekiant tinkamai ir pagrįstai taikyti kitas VGTPĮ nuostatas, pvz. VGTPĮ 11 str. 7 d.
Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad antrinės teisinės pagalbos suteikimas Sprendimu tik pirmosios instancijos teisme turės negatyvias pasekmes iškilus būtinumui ginti jam savo teises ir interesus apeliaciniame procese, kadangi toks sprendimas neatima iš pareiškėjo teisės, pasibaigus vienai proceso stadijai, dar kartą kreiptis į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kitoje proceso stadijoje. Nors toks antrinės teisinės pagalbos suteikimas vienai proceso stadijai aiškiai VGTPĮ ir nėra įvardintas, jis įstatymui neprieštarauja bei nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gauti kokybišką ir efektyvią antrinę teisinę pagalbą. Priešingai, toks sprendimas gina jo paties bei visų kitų pareiškėjų interesus, nes padeda užtikrinti VGTPĮ 3 str. įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principų įgyvendinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, Sprendimo 1 punktą papildyti pagrindo nėra, nes teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra aptarta Sprendimo 4 punkte. Pareiškėjas reikalauja ir Sprendimo 3 punktą pakeisti: „ 3. Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas." Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl teksto dalies „ir yra jo įgaliojimus aptvirtinantis dokumentas“ išbraukimo Tarnybai nesuprantami, nes neaišku, kaip ši sakinio dalis pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Tarnybos nuomone, ši teksto dalis niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjas šią teksto dalį aiškina klaidingai, be pagrindo įžvelgdamas kokias tai grėsmes, kurių skunde taip ir neįvardija. Ši sprendimo 3 punkto formuluotė yra visiškai teisinga, atitinkanti tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, tiek Lietuvos advokatūros įstatymo nuostatas. VGTPĮ 18 str. 6 d. numato identišką sąvoką: „6. Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas." Advokatūros įstatymo 49 straipsnio „Advokato įgaliojimų įforminimas" 1 dalis numato: „1. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo." Taigi, Advokatūros įstatymas taip pat įtvirtina, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Be to, šis Sprendimo punktas yra identiškas rekomenduojamoje sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formoje numatytam 3 punktui.
Pareiškėjas reikalauja pakeisti Sprendimo 6.2. punktą : „Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja neginčijamai nustatoma, kad asmuo, kuriam [...]". Pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kodėl sprendimo rezoliucinės dalies 6.2. punktą reiktų keisti sekančiai. Pareiškėjo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, esama 6.2. punkto redakcija niekaip nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų. Tarnybos nuomone, tiek frazė „paaiškėja", tiek frazė „neginčijamai nustatoma" neturi esminės reikšmės, nes jos abi reikštų tą patį. Žodžiai „paaiškėja" ir „nustatoma" laikytini sinoniminę (tą pačią) reikšmę turinčiais žodžiais (Tarnyba nustato, Tarnybai paaiškėja, Tarnyba sužino). Žodis „neginčijamai" yra perteklinis, be to, dėl savo daugiaprasmiškumo (kieno požiūriu neginčijamai? ar tai reiškia, kad kažko nebus galima ginčyti?) netgi klaidinantis. Be to, Sprendimo 6.2. punkto formuluotė identiškai atitinka VGTPĮ 23 str. 1 d. 1 p. numatytą antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindą bei identiškas rekomenduojamoje sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formoje numatytam 6.2. punktui.
Dėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 6.6 punkto pakeitimo: „6.6. Tais atvejais, kai valstybė garantuoja ir apmoka dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei kai antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra išieškomos sprendimo 6.2 punkte numatytu atveju, pareiškėjas privalo sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su gynyba ir atstovavimu bylose, į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kitų bylinėjimosi išlaidų (susijusių su bylos nagrinėjimu) dalį pareiškėjas privalo sumokėti laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos. " Pareiškėjas reikalauja šį punktą pašalinti iš Sprendimo. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo punktu Tarnyba neva įteisina bešališką teisę dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ne ginčo tvarka. Tokia išvada visiškai nepagrįsta, nes kokių nors sumų išieškojimas ne ginčo tvarka yra įmanoma tik įstatymų (pvz. Mokesčių administravimo įstatymas) ar sutarčių (pvz. sutartinė hipoteka) pagrindu. VGTPĮ nenumato antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ne ginčo tvarka, ir niekaip nesuprantama, kodėl pareiškėjas sprendimo 6.6 punkto tekste išskaitė tokią neva įteisintą Tarnybos teisę. Sprendimo 6.6. punkte pareiškėjui yra suteikta informacija apie Tarnybos teises ir pareiškėjo pareigas antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo atveju. Šis Sprendimo punktas atitinka tiek VGTPĮ įtvirtintas nuostatas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo (VGTPĮ 19, 24 str.), tiek teisingumo ministro patvirtintos rekomenduojamos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formos 6.6. punktą (b.1. 11-15).
Atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėjai Kristinai Gureckienei apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, šie bylos proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas Jonas Sinkevičius teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės skunde išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-23 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1450-10 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės ginčija Sprendimo rezoliucinės dalies 1, 3, 6.2. ir 6.6. punktų teisėtumą ir pagrįstumą, siekia šių punktų pakeitimo skunde nurodytu būdu.
Nustatyta, kad Sprendimas priimtas KVGTPT Teisės skyriaus vedėjos Kristinos Gureckienės (b.l. 26). Sprendime nurodyta, kad Tarnyba spręsdama pareiškėjo 2010-09-20 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo tvarka iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo, antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų nenustatė, vadovaudamasi VGTPĮ 14 str. 4 d. 1 p. apmoka pareiškėjui 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaudamasi VGTPĮ 11 str. 2 d. 1 p., 14 str. 4 d. 1 p., 18 str. nusprendė (paminėtini ginčytini punktai): 1. Teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. privataus kaltinimo tvarka iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmos instancijos teisme; 3. Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas; 6.2. Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinė teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais. Jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas dėl šių priežasčių, teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama; 6.6. Tais atvejais, kai valstybė garantuoja ir apmoka dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei kai antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra išieškomos sprendimo 6.2. punkte numatytu atveju pareiškėjas privalo sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su gynyba ir atstovai bylose, į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą bet ne vėliau kaip per 30 d nuo pranešimo gavimo dienos. Kitų bylinėjimosi išlaidų (susijusių su bylos nagrinėjimu) pareiškėjas privalo sumokėti laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos. Sprendimo 7 p. nurodyta jo apskundimo tvarka.
Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą ir skatinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir tarnybų bendradarbiavimą, sudaroma kolegiali tarnybų patariamoji institucija – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija (VGTPĮ 9 str. 5 p.). Kolegija: 1) svarsto tarnybų veikloje kilusius antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo ir bendros praktikos organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą formavimo klausimus; 2) svarsto klausimus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos sutarčių tinkamo vykdymo užtikrinimu; 3) teikia pasiūlymus tarnyboms, sprendžiant šios dalies 1 ir 2 punkte nurodytus klausimus; 4) teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl rekomendacijų, siekiant užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, priėmimo; 5) teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimą ir pavyzdinių antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių sąlygas, tobulinimo (VGTPĮ 9 str. 7 p.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija 2010-05-24 protokolu Nr. 3 nusprendė nuo 2010-07-01 priimti sprendimus dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo atskiromis bylos stadijomis: 1) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui pirmosios instancijos teisme; 2) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui apeliacinės instancijos teisme; 3) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui kasacinės instancijos teisme; 4) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui vykdymo procese ir t. t. (b.l. 29-30).
Akcentuotina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (VGTPĮ 3 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad įstatymų leidėjas antrinės teisinės pagalbos teikimą VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams asmenims sieja su Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai teikti pagal šį įstatymą, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytas išimtis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas.
Pažymėtina, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodyta: 1) sprendimo priėmimo data ir vieta; 2) sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė; 3) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas; 4) pareiškėjo vardas, pavardė; 5) teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma; 6) antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai; 7) nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 6 punkte nurodytiems pareiškėjams; 8) valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis; 9) teikti antrinę teisinę pagalbą skiriamo advokato, jei priimamas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, priėmimo laikas; 10) sprendimo apskundimo tvarka ir terminas; 11) kita, tarnybos nuomone, reikšminga informacija (VGTPĮ 18 str. 4 d.).
Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas (VGTPĮ 18 str. 6 d.).
Antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas (VGTPĮ 18 str. 7 d.).
Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 23 str. 1 d. 1 p.).
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta VGTPĮ 19 str. („Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai apmokant 50 procentų išlaidų“) bei 24 str. Jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių (paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą; asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas; pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais), šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama (VGTPĮ 24 str. 1 d.). Šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju (pagal Baudžiamojo proceso kodekso 388 straipsnio 3 dalį trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti skiriamas ir antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, mutatis mutandis taikant šio skirsnio nuostatas, reguliuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimą) išlaidos, susijusios su trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovavimu, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos į valstybės biudžetą iš atstovaujamo juridinio asmens (VGTPĮ 24 str. 5 d.).
Analizuojant išdėstytas VGTPĮ nuostatas, vertinant Sprendimo 1, 3, 6.2, 6.6. punktuose nurodytas formuluotes, nustatytus faktinius bylos duomenis, darytina išvada, jog Sprendimo 1, 3, 6.2. ir 6.6. punktų turiniai juridiškai teisingi, pagrįsti ir teisėti, nes atitinka VGTPĮ nuostatas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką.
Pareiškėjo skundo argumentai dėl Spendimo 1, 3, 6.2., 6.6. punktų formuluočių pakeitimo ir (ar) jų neteisėtumo, nepagrįstumo ir kt., atmestini kaip juridiškai nepagrįsti. Tokie skundo argumentai vertintini, kaip pareiškėjo subjektyvi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatų interpretacija, kuri nesudaro juridinių pagrindų Sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, visi pareiškėjo skundo argumentai dėl Sprendimo ginčo punktų neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo atmestini kaip juridiškai nepagrįsti.
Analizuojant ir vertinant faktines bylos aplinkybes, teisinius ginčo situacijos aspektus, darytinos išvados, kad Sprendimas priimtas kompetentingos institucijos, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis VGTPĮ nuostatomis reglamentuojančiomis antrinės teisinės pagalbos teikimą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjus pareiškėjo 2010-09-20 prašymo faktines aplinkybes, bei iš esmės pagrįstai laikantis ir (ar) atsižvelgiant į Kolegijos 2010-05-24 protokolo nuostatas.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-23 sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1450-10 pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes teismas nenustatė skundžiamo akto (ar jo dalių) panaikinimo pagrindų, kuriais Sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo J. S. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-23 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1450-10 pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.