- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-111-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06720-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria tenkinti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2- 13845-291/2020 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei J. Ž. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Ž. (toliau – atsakovas), prašydama nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat, pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val., dalyvaujant ieškovei.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovo elgesys mažamečio vaiko atžvilgiu neatitinka vaiko interesų (emociškai traumuojamas mažametis vaikas). Bylos šalių mažamečiui vaikui dėl jo amžiaus reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus. Ieškovės nuomone, ilgalaikis (kelių parų) mažamečio vaiko išsiskyrimas su ieškove vaikui sukelia stresą, paskatina nervingumą, irzlumą, miego sutrikimus, todėl turėtų būti ribojamas maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku (nenustatomas kelių dienų vaiko buvimas su atsakovu (su nakvyne), nes mažametis vaikas realiai nepažįsta atsakovo, vaikas su atsakovu nesijaučia saugus ir ramus, atsakovo su vaiku nesieja emocinis ryšys). Atsakovas neturi žinių ir įgūdžių pasirūpinti mažamečiu vaiku, nes vaiko neaugino ir neprižiūrėjo.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią atsakovo laikinąją bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką tvarką: atsakovas pasiima nepilnametį vaiką kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį 19 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir sekmadienio 19 val. parveža nepilnametį vaiką į mamos gyvenamąją vietą. Atsakovo nuomone, prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeistų ieškovės interesų, nes ieškovė su nepilnamečiu vaiku bendrautų visomis darbo dienomis ir kas antrą savaitgalį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad tarp bylos šalių pirmosios instancijos teisme buvo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Bendra tvarka su nepilnamečiu vaiku teismo sprendimu nustatyta nebuvo. Pažymėjo, kad bylos šalims nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Ieškovė po ieškinio padavimo vengia bendrauti su atsakovu ir nustatinėja bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nors nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo nuomone, ieškovės ribojimas atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku galėtų neigiamai įtakoti jų tarpusavio ryšį ir turėtų rimtų pasekmių ateityje. Atsakovas nepilnametį vaiką savaitgaliais buvo pasiėmęs ne vieną kartą, nepilnamečio vaiko buvimo pas atsakovą metu vaikas buvo tinkamai prižiūrimas ir juo buvo tinkamai rūpinamasi.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad maksimali atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į mažą nepilnamečio vaiko amžių, numatant pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku turėtų vykti ieškovei dalyvaujant bei sudarant sąlygas nepilnamečiui vaikui užmegzti nuolatinį saugų emocinį ryšį su atsakovu. Nagrinėjamu atveju, esant nepastoviam nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimui bei dėl mažo nepilnamečio vaiko amžiaus, nepilnamečio vaiko laikinas išvežimas iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą aplinką (t. y. išsivežant nepilnametį vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą kelioms paroms) – neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. iki teismo galutinio sprendimo bendravimo su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val., dalyvaujant ieškovei.
7. Teismas nustatė, kad bylos šalys gyvena skyrium, šalių santykiai galimai yra konfliktiški. Vertino, jog nagrinėjamu atveju siekiant išsaugoti šalių santykių stabilumą bei užtikrinti šalių mažamečio vaiko interesus ir saugią gyvenamąją aplinką, būtų tikslinga nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galima būtų pažeisti vaiko interesai.
8. Teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgė į byloje pateiktus atsakovą charakterizuojančius duomenis (tarpasmeninio šalių susirašinėjimą), į vaiko teisę turėti šeimą bei bendrauti su ieškove ir atsakovu vaikui priimtinoje aplinkoje, į vaiko amžių, į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove. Be to, teismas siekė netrikdyti nepilnamečio vaiko dienos režimo (suteikiant galimybę vaikui gyventi netrikdančioje dėmesio gyvenamojoje vietoje), teikė prioritetą vaiko interesams, siekė vengti ieškovės ir atsakovo tarpusavio ginčų (ypač vaiko akivaizdoje) bei siekė atsakovui neuždrausti bendrauti su vaiku, siekė sukurti ar išsaugoti atsakovo ir vaiko emocinius ryšius bei leisti atsakovui laisvai matytis ir bendrauti su vaiku.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomas nustatyti bendravimo laikas neapriboja tokio amžiaus vaiko ir atsakovo teisės bendrauti su vaiku. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatliko įrodymų vertinimo, nevertino ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisakė dėl ginčo esmės. Teismas sprendė dėl laikinųjų priemonių taikymo (pakeitimo) reikalingumo nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) A. Ž. prašo pakeisti 2019 m. lapkričio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13845-291/2019 – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai; ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą nėra įtraukta išvadą teikianti institucija pagal atsakovo gyvenamąją vietą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone.
10.2. Teismas turėjo nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam atsakovui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
10.3. Teismas riboja atsakovo bendravimą su vaiku, nes leidžia atsakovui su vaiku praleisti kas antrą šeštadienį po 6 val. per dieną, dalyvaujant ieškovei. Apelianto nuomone, šis bendravimas nėra maksimalus ir suteikia atsakovui bei ieškovei skirtingas teises.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismas sprendė, kad vaikui geriau bendrauti su atsakovu ir ieškove vaikui priimtinoje aplinkoje, kuri remiantis teismo nutartimi yra neaiški.
10.5. Taip pat, teismas nevertino atsakovo pateiktos filmuotos medžiagos ir nuotraukų, kurios patvirtintų, kad nepilnametis vaikas būdamas su atsakovu būna laimingas, vaikas nejaučia baimės ar streso būdamas atsakovo namuose, vaikas būdamas su atsakovu jaučiasi saugus. Teismas nevertino, kad nepilnametis vaikas kelis kartus yra buvęs su atsakovu, jo gyvenamojoje vietoje (t. y. pažįstamoje aplinkoje, kuri nesuteikia papildomo streso ir įtampos).
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. Ž. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės nustatė optimalią atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko amžių, interesus, poreikius, vaiko emocinį ryšį su atsakovu, kurios ieškovės nuomone keisti nebūtų objektyvaus pagrindo.
11.2. Atsakovas su vaiku nebendrauja ilgą laikotarpį, jų socialiniai ryšiai nėra susiformavę, todėl vaiko ir atsakovo bendravimui būtų reikalingas pereinamasis laikotarpis (bendravimo trukmė būtų nuosekliai didinama).
11.3. Bylos šalių vaikui pagal amžių yra reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka. Ieškovės nuomone, ilgalaikis (kelių) parų vaiko išsiskyrimas su ieškove vaikui sukeltų stresą, paskatintų nervingumą, irzlumą, miego sutrikimus.
11.4. Esant nepastoviam mažamečio vaiko ir atsakovo bendravimui, dėl mažo vaiko amžiaus vaiko laikinas išvežimas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą aplinką neatitiktų vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną bendravimo tvarką su mažamečiu vaiku, yra pagrįsta ir teisėta.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
16. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
17. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).
18. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem bylos šalimis. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apelianto prašymą, nustatė jam teisę su vaiku bendrauti vaikui priimtinoje aplinkoje kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val., dalyvaujant ieškovei.
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, prašydamas nustatyti laikinąją atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią apeliantas bendrautų su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį nuo 19 val., pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir iki sekmadienio 19 val. parveždamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamojoje nutartyje nustatytą atsakovo ir vaiko, kuris yra mažametis vaikas, laikiną bendravimo tvarką ir apelianto prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką ir remdamasis tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, pirmosios instancijos teismas nustatė optimalią apelianto su vaiku bendravimo tvarką, kurios keisti iš esmės nėra objektyvaus pagrindo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko ir apelianto socialinis ir emocinis ryšys nėra susiformavęs, todėl atsakovo bendravimas su vaiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (nuo penktadienio iki sekmadienio), nedalyvaujant ieškovei, vaikui neįprastoje aplinkoje, sukeltų vaikui, kuris yra mažametis, neigiamus emocinius išgyvenimus ir sutrikdytų dienos režimą (miego, maitinimosi ir panašiai).
24. Pirmosios instancijos teismo leidimas apeliantui bendrauti įprastoje vaikui aplinkoje nereiškia, kad apeliantui ir šalių vaikui negalima bendrauti lauke, esant palankioms oro sąlygoms ir/ar panašiai. Atkreiptinas dėmesys, jog šalims gera valia susitarus, apelianto ir vaiko susitikimų vietą ir dažnumą būtų galima pakeisti. Vadinasi, šalims susitarus, apeliantas su vaiku galėtų bendrauti ne tik įprastoje vaikui aplinkoje, bet ir kitose vietose, kurios nekelia rizikos vaiko sveikatai.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl apelianto bendravimo su vaiku trukmės, turėtų būti įvertinta, jog apeliantas su vaiku nebendravo ilgą laikotarpį, jų socialiniai ryšiai nėra susiformavę, todėl vaiko ir apelianto bendravimui būtų reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bendravimo trukmė būtų nuosekliai didinama. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes atsižvelgė, leisdamas apeliantui su vaiku bendrauti įprastoje vaikui aplinkoje kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val., dalyvaujant ieškovei.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nustatyta įprasta vaikui aplinka yra nekonkreti ir apsunkinanti apelianto ir vaiko bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje iš viso nėra nurodyta bendravimo su vaiku aplinka, kurioje apeliantas pageidautų matytis su vaiku, todėl tokia nekonkreti bendravimo tvarka negalėtų būti nustatoma. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo sąlygos sudaro apeliantui visas galimybes susitikti su vaiku.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis vaiko interesais, siekiant jo netraumuoti, nesukelti sveikatos problemų, yra tikslinga palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nes nuolatinė vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu apeliantu tvarka bus nustatyta tik teismui iš esmės išnagrinėjus bylą.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė grėsmės, jog, esant galiojančioms ir nepritaikius apelianto prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų nukentėti bylos šalių vaiko interesai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.3 straipsnis, 3.65 straipsnis, 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis; CPK 144 – 152 straipsniai, 178 straipsnis, 338 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.