- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-583-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01173-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- UAB „Plungės žinios“
- Advokatai
- Marius Gricius
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-583-253/2012
2012 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) M. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei UAB „Plungės žinios“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl informacijos skelbimo informavimo priemonėse uždraudimo ir prašė uždrausti UAB „Plungės žinios“ skelbti bet kokią informaciją, susijusią su baudžiamosios bylos Nr. 53-1-00224-10 nagrinėjimu, kurioje M. K. yra kaltinamas dėl sukčiavimo, iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad ieškovui yra surašytas kaltinamasis aktas, baudžiamojoje byloje Nr.53-1-0024-10, dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d. Po 2011-08-03 vykusio viešo teismo posėdžio, kurio metu kaip žiūrovai dalyvavo UAB „Plungės žinios“, 2011-08-05 Plungės rajono vietiniame laikraštyje „Plungės žinios“ Nr. 60(926) pasirodė straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini) M. K.: sukčius ar konsultantas įdarbinimo klausimais?“. Straipsnis buvo paviešintas ir tinklalapyje www.pzinios.lt. Minėtame straipsnyje ieškovas yra lyginamas su Ostapu Benderiu, netiesiogiai vadinamas sukčiumi, gražiai prisistatantis ir gerą iškalbą turintis asmuo, ant kurio „kabliuko kartais užkimba patiklūs žmonės“, be to, straipsnyje aprašomi nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių matyti, kad ieškovas įvardijamas kaip nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tai yra apgavęs nukentėjusiuosius ir tokiu būdu neteisėtai užvaldęs jų pinigus. Anksčiau laikraštyje buvo išspausdintas ir J. V. laiškas, kuriame ieškovas įvardijamas kaip „blefoinžinierius“. Ieškovas nurodo, kad straipsniuose yra pateikiama jo asmenį žeminanti informacija, jis yra šmeižiamas, įžeidžiamas jo orumas. Straipsnyje taip pat yra minima ir UAB „Moras“, kurios direktorius yra ieškovas, kuri yra sėkmingai veiklą vystanti įmonė ir tokios informacijos pateikimas neigiamai veikia jos reputaciją, įmonė prarado dalį klientų ir patyrė nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-11-03 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodoma baudžiamoji byla yra nagrinėjama viešame teismo posėdyje, atsižvelgiant į visuomenės teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti, atsakovė turi teisę domėtis su ieškovo veika susijusiais klausimais ir apie tai informuoti visuomenę. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra reali grėsmė, jog ateityje atsakovė atliks veiksmus dėl kurių gali būti padaryta žalos ieškovui, taip pat nepagrindė įrodymais teiginių, kad neetiškai skleisdamas iškraipytą informaciją apie ieškovą atsakovė siekia suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę ir daro jam žalą. Teismas konstatavo, kad nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas ir ieškovas nenurodė svarbių ir pakankamų motyvų spaudos teisei į saviraiškos laisvę riboti ir laikė jo reikalaujamas taikyti priemones neproporcingomis siekiamiems tikslams. Nustatyta, kad ieškovas nereiškė materialinio teisinio reikalavimo dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės bei žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą.
Šalies argumentai
Ieškovas M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – prevencinį ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad draudžiama skelbti žinias apie žmogaus privatų gyvenimą, jeigu paskelbimas daro žalą. 2011-08-05 Plungės rajono vietiniame laikraštyje „Plungės žinios“ Nr. 60(926) pasirodžiusiame straipsnyje pavadinimu „(duomenys neskelbtini) M. K.: sukčius ar konsultantas įdarbinimo klausimais?“ atsakovė pažeidė žinių teisingumo, tikslumo ir nešališkumo principus, kadangi šiame straipsnyje M. K. susiejamas su kino herojumi Ostapu Benderiu, kuris buvo nužudytas, be to, atsakovė netiesiogiai apeliantą įvardijo sukčiumi, taip pažeisdama nekaltumo prezumpciją. Nurodo, kad iš šio straipsnio komentarų matyti, kad žala yra padaryta ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad žala ateityje bus padaryta jo sveikatai ar gyvybei. Kadangi interneto portalas www.pzinios.lt yra tvarkomas atsakovės, atsakovė ne tik skatina vykdyti galimas nusikalstamas veikas, bet ir tai toleruoja. Komentatoriai nedviprasmiškai apeliantą vadina „žuliku“, „ožiu“, skelbia, kad „jam patinka vyrai“, „tokiam veikėjui reikėtų sulaužyti kaulus“ – atsakovė galėtų pašalinti tokių komentatorių įžeidimus, tačiau to nedaro – toleruoja ir skatina nekorektiškus pasisakymus prieš apeliantą, siekimą sutrikdyti sveikatą. Minėtu straipsniu siekiama ne informuoti visuomenę apie konkrečios baudžiamosios bylos eigą, o sąmoningai siekiama apeliantą pavaizduoti neigiamai. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi šių išlaidų atsakovė realiai nepatyrė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Plungės žinios“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginiai, jog atsakovė neetiškai skleisdama iškraipytą informaciją apie ieškovą siekia suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie M. K., daro jam žalą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes – komentarus atsakovės tinklapyje – atsakovė nėra atsakinga. Nesutinka su skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atsakovei UAB „Plungės žinios“ skelbti bet kokią informaciją, susijusią su baudžiamosios bylos, kurioje M. K. yra kaltinamas dėl sukčiavimo, nagrinėjimu, iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ieškovas M. K. pasirinko civilinių teisių gynimo būdą, pareikšdamas prevencinį ieškinį (LR CK 1.138 str.). Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos (LR CK 6.255 str. 1 d.). Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti atsakovės veiksmai. Neteisėti veiksmai, kaip prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga, suprantami, kaip teisinę pareigą pažeidžiantys atsakovės veiksmai, t. y. pažeidžiantys įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti, kurių pasekmė būtų žalos padarymas (LR CK 6.246 str. 1 d.). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju pagal konkrečioje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą ar nebuvimą.
Apeliantas nurodo, kad atsakovė UAB „Plungės žinios“, skelbdama informaciją apie teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje ieškovas M. K. yra kaltinamas sukčiavimu, pažeidė LR Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d., draudžiančią skelbti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, kai tai daro žalą asmeniui, bei 3 str. 3 d. ir 41 str. 2 d. numatytą pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, taip sąmoningai formuojant neigiamą visuomenės nuomonę apie apeliantą ir sukeliant visuomenės pasipiktinimą, galintį sukelti žalą ateityje.
Teisė į privatumą tam tikrais atvejais gali būti teisėtu teisės skleisti informaciją ribojimo tikslu, tačiau privatumas taip pat gali būti ribojamas atsižvelgiant į saviraiškos laisvę. Dėl to, sprendžiant, kuri iš šių vienodai įstatymo ginamų vertybių konkrečiu atveju turi būti ginama, svarbu surasti kuo teisingesnę šių konkuruojančių teisinių gėrių pusiausvyrą, nė vienam iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, kad nebūtų iškreipta kurio nors iš jų esmė. Vienas iš svarbiausių kriterijų vertinant, kuriai iš nurodytų vertybių teiktinas prioritetas, yra viešasis interesas, kuris nagrinėjamos bylos kontekste apibūdintinas kaip teisėtas realus visuomenės interesas gauti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, jeigu tai informacijai pripažintina visuomeninė svarba. LR Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. reglamentuoja privataus gyvenimo apsaugą ir numato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 41 str. 2 d. numato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad vertinant, ar paskelbta informacija diskredituoja apeliantą, svarbu atsižvelgti į publikacijų paskelbimo tikslą ir viešosios informacijos rengėjų elgesį.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje ieškovas yra kaltinamas sukčiavimu. Įvertinus atsakovės spaudos leidinio publikacijos pavadinimu „(duomenys neskelbtini) M. K.: sukčius ar konsultantas įdarbinimo klausimais?“ turinį, negalima sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovė skleidė iškraipytą informaciją apie apeliantą ar siekė apie jį suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę. Iš straipsnio turinio matyti, kad žurnalistės pateikiama nuoroda į kino filmų herojų Ostapą Benderį yra pateikiama abstrakčių bendro pobūdžio pastebėjimų apie visuomenėje pasitaikančius sukčiavimo atvejus kontekste. Šis palyginimas nėra tiesiogiai taikomas apeliantui. Straipsnyje pateikiama informacija gauta viešai nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje pareikšti kaltinimai sukčiavimu, atitinka viešosios informacijos rengėjo esminę funkciją – informuoti visuomenę apie tam tikrą (visuomeninės svarbos) įvykį. Šiam tikslui neprieštarauja bendro įspėjamojo ir prevencinio pobūdžio teiginiai apie įvairias panašias ir baudžiamosios bylos faktines aplinkybes atitinkančias gyvenimiškas situacijas, kurie tiesiogiai nenukreipti prieš apeliantą. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, jog atsakovės veiksmai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Apeliantas nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų – bet kokios informacijos, susijusios su konkrečia baudžiamąja byla skleidimo – gali susiformuoti neigiama visuomenės nuomonė ir gali kilti žala jo sveikatai ir gyvybei. Šį teiginį apeliantas grindžia nurodytą publikaciją skaičiusių atsakovės internetinio tinklapio skaitytojų neigiamais ir grasinančiais komentarais. Iš byloje pateiktų duomenų teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto teiginiu. Nors atsakovė atlieka tinklapio, kuriame paviešinta apelianto nurodoma publikacija ir skaitytojų komentarai, administratorės funkcijas, tačiau tai nesietina su jos tiesiogine atsakomybe už skaitytojų pateikiamos medžiagos turinį ar paskleidimą. Apeliantui neįrodžius dėl atsakovės veiksmų galinčios kilti žalos grėsmės realumo, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.). Apeliantas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos apeliantės tinklapyje publikuojamais skaitytojų komentarais, savo teises gali ginti pasirinkdamas atitinkamą kitą savo civilinių teisių gynimo būdą.
Apeliantas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu uždrausti atsakovei skleisti bet kokią informaciją apie apeliantui iškeltą baudžiamąją bylą, todėl turėjo nurodyti ir įrodyti aplinkybes, pateisinančias tokio absoliutaus draudimo skleisti bet kokią informaciją apie apeliantą, taikymą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d. įtvirtina asmenų teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra suformulavęs nuostatą, kad įsikišimas į saviraiškos laisvę nėra minėtos nuostatos pažeidimas, jeigu jis buvo numatytas įstatymo; turėjo tikslą apsaugoti vertybes, numatytas šios nuostatos 2 dalyje; buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant 10 str. 2 d. nurodytų tikslų. Tik esant šių aplinkybių visumai galimas įsikišimas į saviraiškos laisvę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, pateisinančių absoliutų draudimą atsakovei skleisti bet kokią informaciją apie apelianto baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atstovavimo sutartis tarp atsakovės UAB „Plungės žinios“ ir advokato Mariaus Griciaus sudaryta 2011-10-03. Bylos medžiaga patvirtina, kad rengdamasi bylos nagrinėjimui teisme atsakovė konsultavosi su advokatu (b. l. 41). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė nepažeisdamas LR CPK 98 str. reikalavimų.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimą palikti nepakeistą.