Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. I. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-476/2016 pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl dalį pagrindinio skolininko prievolės kreditoriui įvykdžiusio laiduotojo reikalavimo teisių į skolininką perėjimo bei šio laiduotojo pripažinimo skolininko kreditoriumi.Ieškovė D. I. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. D. 11 380,11 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji, kaip laiduotoja, padengė dalį atsakovo V. D. skolos trečiajam asmeniui AB SEB bankas, todėl atgręžtinio reikalavimo būdu prašė priteisti iš atsakovo jos sumokėtą sumą.Atsakovas V. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo ir ieškovės D. I. atsakomybė AB SEB bankui yra solidari, o jų solidari prievolė AB SEB bankui nėra visiškai įvykdyta, todėl tik visiškai įvykdžius prievolę, ieškovei pereis visos kreditoriaus AB SEB banko teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į laidavimo paskirtį ir tikslus, į faktines šios bylos aplinkybes bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos, kadangi ieškovės D. I. ir atsakovo V. D. prievolė AB SEB bankui yra solidari, o jie yra solidarūs bendraskoliai, todėl D. I. vykdo savo kaip bendraskolio prievolę ir negali būti traktuojama kaip trečiasis asmuo įvykdęs dalį skolininko prievolės.Teismas pažymėjo, kad toks CK nuostatų aiškinimas, jog reikalavimo teisės į skolininką laiduotojui pereina tik po visiško pagrindinio skolininko, šioje byloje V. D., prievolių įvykdymo yra sąžiningas ir neatima iš ieškovės paprastai laidavimo sutarties suteikiamų teisių ir galimybių, kadangi ieškovė kaip laiduotoja nėra pagrindinis kreditorius V. D. atžvilgiu, ir ji negali realizuoti savo teisių iš užtikrinimo priemonių iki nebus visa apimtimi įvykdyta skolininko V. D. prievolė kreditoriui AB SEB bankui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė D. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovo V. D. 11 380,11 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas byloje neteisingai aiškina ir taiko teisės normas dėl laidavimo sutarties ir laiduotojo solidariosios pareigos.Esant byloje įrodymams, kad gautą iš AB SEB bankas kreditą atsakovas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ieškovei padengus iš savo asmeninių lėšų atsakovo skolą, ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo savo sumokėtų pagal kredito sutartį pinigų.CK normos nedraudžia reikalauti iš skolininko savo sumokėtų pagal kredito sutartį pinigų tuo atveju, kai prievolė kreditoriui įvykdyta iš dalies.Atsiliepimu į ieškovės D. I. apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovė D. I. yra solidariosios prievolės bendraskolė ir kartu su atsakovu privalo visiškai įvykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankui. Ieškovės ir atsakovo solidari prievolė iki šiol nėra įvykdyta.Tik solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turės teisę regreso tvarka reikalauti to, ką jis įvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 25 d. atsakovas V. D. su trečiuoju asmeniu AB SEB bankas sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 68 000 Lt (19 694,16 Eur) kreditas. Užtikrinti kredito gavėjo prisiimtus įsipareigojimus bankui buvo įkeistas ieškovės D. I. nekilnojamasis turtas bei sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakyti trečiajam asmeniui kaip solidarus skolininkas visu savo turtu už netinkamą atsakovo V. D. įsipareigojimų vykdymą (Laidavimo sutarties 1, 8.2 p). Laidavimo sutartyje taip pat suformuluota sąlyga, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo (Laidavimo sutarties 6 p.). Ieškovė 2012 m. rugsėjo 6 d. AB SEB banko raštu buvo informuota apie kredito sutarties su V. D. nutraukimą, taip pat, kad ji, kaip solidarią prievolę turinti bendraskolė, atsako kreditoriui AB SEB bankas visu savo turtu. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras 2013 m. sausio 15 d. raštu informavo ieškovę apie priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovė 2013 m. vasario 19 d. antstolio raštu dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo buvo raginama sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas. Antstolio A. S. 2013 m. vasario 19 d. patvarkymu priimtas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš V. D. ir įkeisto ieškovei D. I. priklausančio turto pardavimo iš varžytinių. Kreditoriui AB SEB bankui iš ieškovės parduoto turto yra padengta didžioji dalis paskolos, tai yra 11380,11 Eur . Po D. I. turto pardavimo iš varžytinių, skolos likutis AB SEB bankui yra 11063,23 Eur bei 5 procentų metinės palūkaos.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad reikalavimo teisės į skolininką laiduotojui pereina tik po visiško pagrindinio skolininko, šioje byloje V. D., prievolių įvykdymo, motyvuodama tuo, jog CK normos nedraudžia reikalauti iš skolininko savo sumokėtų pagal kredito sutartį pinigų tuo atveju, kai prievolė kreditoriui įvykdyta iš dalies ir tai nesusiję su kreditoriaus teisių perleidimu, o yra skolos priteisimas regreso tvarka.Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais. CK 6.123 straipsnyje įtvirtintas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – įvykdymas. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintas nuostatas prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu arba kreditoriui vietoj reikiamo įvykdymo priėmus kitos rūšies įvykdymą; kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui; kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį (šiuo atveju – kreditavimo sutartis) tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises, tai reiškia, kad kreditorius priėmęs įvykdymą, privalo laiduotojui perduoti skolos dokumentą ar išduoti pakvitavimą, kurie patvirtins faktą, kad laiduotojas įvykdė prievolę ir įgijo regreso teisę.Atlikus tarp ieškovės ir kreditoriaus sudarytos laidavimo sutarties analizę matyti, kad sutartyje nėra numatyta jokių išlygų laiduotojo atžvilgiu – apeliantė yra įsipareigojusi atsakyti pagrindiniam kreditoriui kaip solidarus skolininkas visu savo turtu už netinkamą atsakovo V. D. įsipareigojimų vykdymą, be to, apeliantė ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Laidavimo, kaip ir bet kurios kitos užtikrinimo priemonės, paskirtis užtikrinti kreditoriaus galimybę išsiieškoti visą skolą tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš prievolės įvykdymą užtikrinusių asmenų, todėl visiškai logiškas ir leistinas yra susitarimas, kad prievolę užtikrinusieji asmenys įgytų galimybę išsiieškoti skolą tik po to, kai savo reikalavimą visa apimtimi pasidengia pirminis kreditorius, nes priešingu atveju būtų neproporcingai suvaržytos šio pirminio kreditoriaus teisės išsiieškoti skolą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, apie tai, jog prievolė kreditoriui būtų pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu, laikytina, kad teisiniai santykiai tarp apeliantės, kaip solidarios bendraskolės, ir pagrindinio kreditoriaus nėra pasibaigę, todėl šiuo atveju, kreditoriaus teisių perkėlimas laiduotojui, įvykdžiusiam tik dalį prievolės, negalimas, nes paneigtų prievolės solidarumą ir nepagrįstai ribotų pagrindinio kreditoriaus teisę į visišką prievolės įvykdymą. Nors įstatyme nėra aiškiai išreikštos nuostatos, kad pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės, susijusios su skolininku, prievolę įvykdžiusiam laiduotojui pereina tik tuo atveju, kai prievolė įvykdyta visiškai, tačiau sistemiškai analizuojant aktualias CK normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą bei reikalavimo teisės perleidimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog reikalavimo teisės į skolininką laiduotojui pereina tik po visiško pagrindinio skolininko, šioje byloje V. D., prievolių įvykdymo, kadangi ieškovė kaip laiduotoja nėra pagrindinis kreditorius V. D. atžvilgiu, ir ji negali realizuoti savo teisių iš užtikrinimo priemonių iki nebus visa apimtimi įvykdyta skolininko V. D. prievolė kreditoriui AB SEB bankui. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.