- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 2-144-476/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00017-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- D. I.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Advokatai
- Galina Morozova, Stanislovas Jankauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui V. D., tretysis asmuo AB SEB bankas dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė prašė iš atsakovo V. D. priteisti 11380,11 Eur skolą, penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė Galina Morozova paaiškino, kad atsakovas V. D. 2006 m. balandžio 25 dieną paėmė 68000,00 litų kreditą iš AB SEB bankas žemės sklypo pirkimui. Kredito laikotarpis - 30 metų, iki 2036-04-25. Tą pačią dieną sieškovė sudarė laidavimo sutartį Nr. 0450618070685/52, kuria užtikrino V. D. kredito sutarties sąlygų įvykdymą. Kurį laiką atsakovas vykdė savo skolinius įsipareigojimus. Tačiau atsakovui netekus darbo, įpareigojimų nevykdė. D. I. kaip laiduotoja, 2012-09-06 gavo pranešimą, kad pagrindinė kredito sutartis su V. D. yra nutraukta ir jei V. D. toliau nevykdys savo prievolės, tuomet ji, kaip laiduotoja, atsakys visu savo turtu. Atsakovas ir toliau savo įsipareigojimų nevykdė. Ieškovė gavo pranešimą iš notaro biuro, vėliau procesą vykdė antstolis pranešdamas, kad vykdo 2013 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį rašą dėl 75330,17 Lt, bei 5 procentų palūkanų ir įkeisto turto pardavimo iš varžytinių. 2014 m. vasario 5 d. ieškovės butas buvo parduotas iš varžytinių už 42850,00 Lt. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes pardavė transport priemonę, bet pinigų bankui nepervedė. Taip pat V.daukintis needa pastangų skolai sugrąžinti. Kreditoriui AB SEB bankui iš ieškovės parduoto turto yra padengta didžioji dalis paskolos, tai yra 11380,11 Eur. lš antstolio rašto matyti, kad bendra išieškoma skola yra 21817,13 Eur. Šiuo metu padengta skola yra 11380,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi dalį skolos, ji, kaip laiduotoja, prašė atgręžtinio reikalavimo būdu priteisti iš atsakovo savo sumokėtą sumą, tai yra 11380,11 Eur.
A. V. D. paaiškino, kad 2006-04-25 Kredito sutartimi Nr.0450618070685/52 AB SEB bankas suteikė jam 68000,00 Lt kreditą žemės sklypo pirkimui. 2006-04-25 laidavimo sutartimi Nr. 04/06096 D. I. užtikrino 2006-04-25 kredito sutarties Nr.0450618070685/52 įvykdymą. Kartu su D. I. tapo solidariąją prievolę AB SEB bankui turintys bendraskoliai. Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas D. I. priklausantis dviejų kambarių butas. Dėl netinkamai vykdytų prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų kredito sutartis buvo nutraukta. D. I. priklausantis butas 2014-01-31 buvo parduotas iš varžytinių, o gautos lėšos skirtos kredito padengimui. 2013-08-12 D. I. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. AB SEB bankas šioje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį dėl skolos pagal 2006-04-25 laidavimo sutartį Nr. 04/06096 priteisimo iš D. I.. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-11-21 sprendimu civilinėje byloje D. I. ieškinį atmetė. Teismas iš dalies patenkino AB SEB banko priešieškinį ir priteisė iš D. I. 7276,56 Eur nesugrąžinto kredito ir 1773,24 Eur palūkanų, iš viso 9049,80 Eur skolą ir nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76,69 Eur vykdomojo įrašo ir su juo susijusių veiksmų atlikimo išlaidų ir 231,70 Eur už advokato teisinę pagalbą atsakovui AB SEB bankui. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-16 nutartimi civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimą paliko nepakeistą, o D. I. apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. I. atsakomybė su pagrindiniu skolininku yra solidari. Taip pat nustatyta, kad vykdomas išieškojimas ir iš pagrindinio skolininko, tai yra iš atsakovo, todėl D. I., įvykdžiusi reikalavimą bankui, turės regreso teisę į jį.
Ieškovė savo ieškinyje teigia, kad ji kaip laiduotoja įvykdė visas kaip laiduotojas pareigas kreditoriui AB SEB bankas, todėl ieškovei turi pereiti visos kreditoriaus teisės, t.y. teisė reikalauti padengti visas su šios prievolės įvykdymu turėtas išlaidas, bei teisė į palūkanas. Šis D. I. teiginys neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstasis. Iš antstolio 2015-08-18 rašto matyti, kad likusi skolos dalis išieškotojo AB SEB banko naudai sudaro 10437,02 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų. Jo ir ieškovės atsakomybė AB SEB bankui yra solidarioji, o jų solidari prievolė AB SEB bankui nėra visiškai įvykdyta, todėl mano, kad tik visiškai įvykdžius prievolę, ieškovei pereis visos kreditoriaus teisės. Prašė ieškinį atmesti
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato; jeigu laidavimas atsirado be skolininko žinios, laiduotojas turi teisę reikalauti tik to, ką skolininkas būtų privalėjęs sumokėti be laidavimo, įskaitant nuostolius (CK 6.83 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip galima siekti normalios tokio asmens, už kurį laiduojama, ūkinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R., L. R., bylos Nr. 3K-3-285/2012).
Byloje nustatyta, kad atsakovas V. D. 2006-04-25 sudarė kredito sutartį Nr. 0450618070685/52 (b. l. 8-17), iš kurios matyti, kad prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas užtikrintas ieškovės D. I. nekilnojamojo turto hipoteka (bankui įkeistas dviejų kambarių butas, unikalus Nr. 5592-9000-3013:0003, esantis (duomenys neskelbtini) bei laidavimu pagal 2006-04-25 laidavimo sutartį Nr. 0450618070685/52 (b. l. 17-18), kurioje suformuluota sąlyga, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Ieškovė 2012-09-06 AB SEB banko raštu buvo informuota apie kredito sutarties su V. D. nutraukimą, taip pat, kad ji kaip solidarią prievolę turinti bendraskolė atsako kreditoriui AB SEB bankas visu savo turtu. Rašte nurodyta, kad 2012-09-06 skola pagal kredito sutartį AB SEB bankui yra 64627,97 Lt, priskaičiuotos 6122,63 Lt palūkanos ir 4314,77 Lt delspinigiai (b. l. 19). Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras 2013-01-15 raštu informavo ieškovę apie priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 20). Ieškovė 2013-02-19 antstolio raštu dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo buvo raginama sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas (b. l. 21). 2013-02-19 antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymu priimtas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš V. D. ir įkeisto ieškovei D. I. priklausančio turto pardavimo iš varžytinių (b. l. 22). Iš 2013-04-30 turto arešto akto Nr. S1-201268 matyti, kad areštuotas D. I. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27). Minėtas butas 2014-01-31 buvo parduotas iš varžytinių (b. l. 28, 29). Po D. I. turto pardavimo iš varžytinių, skolos likutis AB SEB bankui 11063,23 Eur bei 5 procentų metinių palūkanų (b. l. 30). Ieškovė kreipėsi Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau 2014-11-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu D. I. ieškinys buvo atmestas (b. l. 46-48). 2015-04-16 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu 2014-11-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 49-50). Kaip matyti iš į bylą pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-1-00670-12 (b. l. 72-144), 2013-03-21 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d. D. I. pareiškimo pagrindu nutrauktas, nes V. D. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 131-136).
Ieškovė nepagrįstai ieškinį grindžia vadovaudamasi CK 6.50 str. 1 d. nurodydama, kad jai kaip trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę pereina kreditoriaus teisės susijusios su skolininku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartyje 3K-7-267-469/2015 yra pažymėjęs, kad laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad kai soliadariąją prievolę vykdo solidarusis skolininkas, jis įvykdo prievolę ir už kitus bendraskolius, tačiau tokiu atveju jis vykdo savo prievolę, o ne prievolę už kitą asmenį. Atsižvelgiant į CK nuostatas, darytina išvada, kad ieškovės D. I. ir atsakovo V. D. prievolė AB SEB bankui yra solidari, o jie yra solidarūs bendraskoliai, todėl D. I. vykdo savo kaip bendraskoloio prievolę ir negali būti traktuojama kaip tretysis asmuo įvykdęs dalį skolininko prievolės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės cituojamos CK 6.50 str. 1 d. nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos.
Teismas konstatuoja, kad byloje neginčijamai yra nustatyta, jog šalių sudarytos 2006-04-25 laidavimo sutarties Nr. 0450618070685/52 pagrindu, šalys susitarė, kad ieškovė D. I. įsipareigoja užtikrinti 2006-04-25 kredito sutarties Nr. 0450618070685/52 pagal kurią V. D. gavo iš banko 68000,00 Lt kreditą, sąlygų įvykdymą ir atsako bankui visu savo turtu. Nors ieškovė ieškinyje teigia, kad jai kaip laiduotojai pereina visos kreditoriaus teisės dėl įvykdytos prievolės dalies vadovaujantis CK 6.83 straipsnio nuostatomis. Tačiau CK numato, kad reikalavimo teisė gali pereiti kitam asmeniui dviem būdais – sutartimi perleidžiant reikalavimą arba pagal įstatymą (CK 6.101 str.). Vienas iš reikalavimo teisės perėjimo pagal įstatymą būdų – kai skolininko laiduotojas, kuris nėra užtikrintos prievolės šalimi, prievolę įvykdo už skolininką (CK 6.101 str. 4 d. 3 p.). Būtent tokį reikalavimo teisės perėjimo būdą įtvirtina ir CK 6.83 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. CK 6.83 str. 4 d. nustato, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises. Pastarasis teisinis reglamentavimas yra skirtas tam, kad už skolininką prievolę įvykdęs laiduotojas subrogacijos pagrindu galėtų perimti ir įgyvendinti kreditoriaus teises į skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. S. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Tačiau nagrinėjamoje byloje matyti, kad dokumentų, patvirtinančių reikalavimo į skolininką V. D. ieškovė D. I. į bylą nėra pateikusi. Taip pat teismas pažymi ir tai, kad minėta norma tiesiogiai neapibrėžia prievolės įvykdymo sąvokos, todėl ši sąvoka turi būti aiškinama, atsižvelgiant į kitas CK nuostatas, apibrėžiančias prievolės įvykdymą. Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal 6.123 str. 1 d. prievolė laikoma pasibaigusia, kai ji tinkamai įvykdoma. Pagal CK 6.63 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas skolininkas laikoma pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, taip pat kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Taigi, sistemiškai įvertinus minėtas nuostatas, prievolė laikytina įvykdyta, kai ji įvykdoma visa apimtimi pagal įstatymo ar sutarties nurodymus. Todėl laikytina, kad CK 6.83 str. nustato kreditoriaus pareigą perduoti laiduotojui reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus ir šį reikalavimą užtikrinančias teises po visiško prievolės įvykdymo.
CK 6.101 str. ir 6.104 str. nustato reikalavimo teisės perleidimą sutartimi. Reikalvimo teisės perleidimo sutartimi atveju pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui reikalavimo teisę ir ją užtikrinančias teises sutartimi, kurioje šalys susitaria dėl visų reikalavimo perleidimo sąlygų. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta. Teismo nuomone nuomone, CK 6.104 str. nuostatos, atsižvelgiant į minėtos normos turinį ir paskirtį, į minėtą dispozityvumo pricipą, nėra imperatyvios teisės normos, šalys gali susitarti tarpusavyje ir dėl kitokių nei CK 6.104 str. numatytų reikalavimo perleidimo sąlygų. Vadovaujantis minėtu dispozityvumo principu, kadangi CK 6.83 str. 1 ir 4 d. iš esmės savo turiniu nesiskiria nuo CK 6.104 str. nuostatų, taip pat laikytinos dispozityviomis normomis, leidžiančiomis kreditoriui ir laiduotojui susitarti dėl kitokių atgręžtinio reikalavimo teisės perėjimo laiduotojui sąlygų nei nurodytos CK 6.83 str. Toks aiškinimas atitinka ir laidavimo sutarties paskirtį, esmę ir laidavimo tikslus. Laidavimo, kaip ir bet kurios kitos užtikrinimo priemonės, paskirtis užtikrinti kreditoriaus galimybę išsiieškoti visą skolą tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš prievolės įvykdymą užtikrinusių asmenų, todėl visiškai logiškas CK nuostatų aiškinimas, kad prievolę užtikrinusieji asmenys įgytų galimybę išsiieškoti skolą tik po to, kai savo reikalavimą visa apimtimi pasidengia pirminis kreditorius, nes priešingu atveju būtų neproporcingai suvaržytos šio pirminio kreditoriaus teisės išsiieškoti skolą.
A. V. D. kredito grąžinimas AB SEB bankui buvo užtikrintas CK įtvirtintomis užtikrinimo priemonėmis – ieškovės laidavimu ir jai priklausančio turto hipoteka. Toks CK nuostatų aiškinimas, kad reikalavimo teises į skolininką laiduotojui pereina tik po visiško pagrindinio skolininko, šioje byloje V. D., prievolių įvykdymo yra sąžiningas ir neatima iš ieškovės paprastai laidavimo sutarties suteikiamų teisių ir galimybių, kadangi ieškovė kaip laiduotoja nėra pagrindinis kreditorius V. D. atžvilgiu, ir ji negali realizuoti savo teisių iš užtikrinimo priemonių iki nebus visa apimtimi įvykdyta skolininko V. D. prievolė kreditoriui AB SEB bankui. Toks CK nuostatų aiškinimas dėl aukščiau minėtų motyvų nepažeidžia šalių lygybės ir interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į laidavimo paskirtį ir tikslus, į faktines šios bylos aplinkybes bei CK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-02-26 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-369-2818 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 64-65) ieškovei D. I. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, o Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-01-27 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-186-1000 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsakovui V. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl iš šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 str., 6.83 str., ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., 279 str. teismas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.