Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal S. V. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto V. M. 2014-01-24 sprendimo nutraukti tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-07 S. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.43 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsisukinėdamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-08-30 už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. S. V. skyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams. 2012-10-31 Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-30 nutarimą, savo nutartyje konstatavo, kad S. V. padarytas administracinis pažeidimas visiškai įrodytas, bylos tyrimas atliktas objektyviai ir visapusiškai. S. V. savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė, tačiau nepripažino, kad sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau Vilniaus apygardos teismas ištyręs įrodymus, nutarė, kad S. V. versija, kad jis nejuto kontakto tarp transporto priemonių ir nesuprato sukėlęs eismo įvykio dėl automobilyje grojančios muzikos, yra neįtikėtina.

2014-02-04 S. V. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti Vilniaus rajono PK 2014-01-24 sprendimą ir įpareigoti Vilniaus rajono PK kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde S. V. nurodė, kad po to, kai Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi įpareigojo pradėti tyrimą Vilniaus rajono PK vyresnysis specialistas, praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams, 2014 m. sausio 24 d. sprendimu nutarė nutraukti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog jį priėmęs pareigūnas iš viso neatliko jokių tyrimo veiksmų ir net netyrė specialisto išvados, konstatuota, jog nėra pagrindo, numatyto ATPK 302¹⁷ str. atnaujinti administracinės bylos teiseną. Pareiškėjo teiginius, kad buvo užfiksuotos klaidingos eismo įvykio, iš kurio pareiškėjas tariamai pasišalino, aplinkybės, o kontaktui tarp automobilių įvykus, pareiškėjas negalėjo jo pajusti ir identifikuoti, patvirtino specialisto išvada, kad galimai nesuvoktas ir nepajustas automobilių kontaktas, tačiau ir tai, kad to kontakto tikėtinai apskritai nebuvo. Analizuodamas specialisto išvadą, vyresnysis specialistas replikavo, jog pareiškėjo automobilį policija apžiūrėjo po dviejų dienų, o ekspertas beveik po penkių mėnesių ir neva pareiškėjas turėjo pakankamai laiko automobilio pažeidimus sutvarkyti. Tokia vyresniojo specialisto pozicija tėra prielaida, kuria remiantis jokios išvados daryti negalima. Likusioje sprendimo dalyje specialisto išvada apskritai nebuvo vertinama, į patį ekspertą nesikreipta, neatlikta jokių tiriamųjų veiksmų. Skundžiamame Sprendime buvo visiškai neaptarta bei neatsižvelgta į kitas trasologo nustatytas bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje akcentuotas aplinkybes, būtent kuriomis remiantis buvo įpareigota pradėti tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Tai, jog pareiškėjas kreipėsi į ekspertą jau po Vilniaus rajono ir apygardos teismų nutarimų, kuriais jam paskirtos nuobaudos, nekeičia fakto, jog nustačius bylai svarbias aplinkybes iškilo pagrįsta prielaida, jog iš tiesų jam paskirtos nuobaudos yra galimai neteisėtos, o administracinės teisės pažeidimo byloje konstatuotos aplinkybės yra klaidingos.

Teismo posėdyje S. V. atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais argumentais.

Institucijos, priėmusios ginčijamą sprendimą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė S. V. skundo netenkinti, nurodė, kad palaiko Vilniaus rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimus. Specialisto išvadoje konkrečiai nieko nenurodoma, yra tik spėliojimai. Specialisto išvada nieko naujo neįrodo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjo skundas nagrinėjamas ATPK 302²⁰str. teismui nustatytų ribų ir kompetencijos apimtyje, t. y., teismas nepradeda tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tik patikrina priimto procesinio sprendimo, dėl kurio paduotas skundas, pagrįstumą ir teisėtumą.

ATPK 302¹⁷ str. nustato, kad: „Administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu yra šie pagrindai:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nutarimas ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, teisėjai ar pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas;

4) paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas;

5) padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui;

6) Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ATPK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant baigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P502 – 148/2010, Nr. P62 – 73/2011). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.

Įvertinus nurodytą teismų praktiką, pareiškėjo skundo dėl proceso atnaujinimo kontekste, pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo pateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą S. V. nurodytais motyvais. Teismas šiuo atveju sutinka su Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

Kaip jau minėta, pareiškėjas nurodo, kad policijos įstaigai buvo pateikta trasologinės ekspertizės išvada, kuri aiškiai įrodo naujai paaiškėjusių svarbių teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių buvimą. Trasologinę ekspertizę ir tyrimą atliko specialistas — technikos mokslų daktaras V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologo eksperto kvalifikaciją ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 m. Be to, specialistas buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. Tačiau šios trasologinės ekspertizės išvados Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai tinkamai neįvertinto ir netyrė. Pareiškėjas detaliai nurodė, kokios specialisto išvados prieštarauja skundžiamam Vilniaus rajono PK sprendimui nutraukti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, tačiau sprendime dėl jų nebuvo pasisakyta ir jos nebuvo tirtos.

Kai matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1731-860/2012 eismo įvykis įvyko 2012-08-05 22.43 val. (b. l. 1), Pareiškėjo ir nukentėjusiojo transporto priemonių apžiūra policijos komisariate buvo atlikta 2012-08-07 (b. l. 7-8), t. y. praėjus daugiau negu parai po eismo įvykio. Ant abiejų automobilių rasti techniniai defektai buvo užfiksuoti tik transporto priemonių techninės apžiūros aktuose ir nuotraukose (b. l. 10-11).

Pareiškėjo iniciatyva buvo atlikta Trasologinė ekspertizė ir jos išvados akivaizdžiai prieštarauja transporto priemonių techninės apžiūros aktuose ir nuotraukose nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Specialistas, apžiūrėjęs Pareiškėjo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, konstatavo, kad fotolentelėse prie protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti du ploni įbrėžimai automobilio priekinio bamperio paviršiuje, kurių susidarymas būdingas nestipriam liestiniam kontaktui, galimai susidarė ne vieno slystančio kontakto metu.

Savo išvadoje specialistas nurodė, kad analizuojant automobilių ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ sugretinimą spręstina, kad įbrėžimų juostos ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaires pusės durelių žymėjimas kryptimi link šio automobilio galo leidžia spręsti, kad daugiausia tikėtina, jog slystantis poveikis veikė kryptimi link šio automobilio galo, kas įmanoma, šiam automobiliui važiuojant pirmyn ir kontaktuojant su kitu objektu, arba jei kitas objektas judėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nuo jo priekio link galo ir slystamai kontaktavo su „(duomenys neskelbtini)“ kairės pusės durelėmis. Ši aplinkybė neabejotinai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms aplinkybėms, kad tariamo automobilių kontakto metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo vietoje, o pareiškėjo automobilis tuo metu judėjo nuo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio galo link jo priekio.

Kylanti įbrėžimų juosta kryptimi nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galo link jo priekio galėjo susidaryti dėl slystamo kontakto su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio bamperio briauna (Šiam automobiliui važiuojant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nuo galo link jo priekio) tiktai tuo atveju, jei ši priekinio bamperio plastikinė apdaila kontakto metu būtų ženkliai deformuota arba nutrauktas jos tvirtinimas. Tokių pareiškėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio bamperio pažeidimų apžiūros metu neužfiksuota. Taigi, tikėtina, kad kontakto tarp automobilių apskritai nebuvo, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai galėjo susidaryti kontakto ne su pareiškėjo automobiliu metu.

Nesutampa tariamo kontakto metu susidariusių atitinkamų automobilių apgadinimų pėdsakų aukščiai ir pločiai. Ši aplinkybė taip pat verčia abejoti, ar automobilių apgadinimai susidarė jų betarpiško kontakto vienas su kitu metu.

Pagal automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sugadinimų pobūdį techniniu požiūriu spręstina, kad galimo jų sąlyčio metu automobilį „(duomenys neskelbtini)“ neveikė ryškus smūginis poveikis, o kadangi kontaktas galėjo įvykti iš esmės susiliečiant su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ plastikinei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio bamperio apdailai, tai ženklesnis garsas nebuvo skleidžiamas. Dėl šios priežasties techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo automobilio galimai buvusio sąlyčio su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ metu pareiškėjas galėjo identifikuoti, kad įvyko jo vairuojamo automobilio kontaktas su stovėjusiu automobiliu.

Taigi, trasologinės ekspertizės metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad užfiksuotų abiejų automobilių apgadinimų susidarymas vien dėl šių automobilių betarpiško kontakto, yra negalimas.

Apibendrinus visas paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad iš karto po eismo įvykio neatlikus būtinos tokiais atvejais automobilių apgadinimų trasologinės ekspertizės, kuri vėliau buvo atlikta pareiškėjo iniciatyva ir sąskaita, ir policijos specialistams nesutinkant su pareiškėjo pateikta specialisto išvada, administracinės teisės pažeidimo byla turi būti atnaujinta, siekiant visapusiškai išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.) (žr. Klaipėdos apygardos tesimo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP601-462/2012).

Todėl, esant šiam teisiniam reglamentavimui bei S. V. prašymui, skundo reikalavimas atnaujinti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio teisės pažeidimo bylą ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnui, kurio sprendimu buvo baigta administracinio teisės pažeidimo byla, tenkintinas. Specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės turėtų būti išsamiai ištirtos ir tuomet svarstytinas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl tyrimo atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²⁰ str.,

nutarė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto V. M. 2014 m. sausio 24 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo ir pradėti tyrimą pagal S. V. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Tyrimą pavesti atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą