Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. B. (V. B.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi pripažinta, kad V. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamu ir jam nuspręsta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2016 m. vasario 23 d., 2016 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęsiamas.

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d., 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. rugsėjo 11 d., 2021 m. balandžio 7 d. nutartimis šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęsiamas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. spalio 15 d. gauta VšĮ Šeškinės poliklinikos gydytojų komisijos išvada, kurioje rekomenduojama pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi pratęsė V. B. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą. Nutartyje konstatuota, kad V. B. psichikos sveikatos būklė nepagerėjo ir pagal dabartinę psichikos būklę jam reikalingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis dėl išliekančio socialinio pavojingumo, nepakankamai stabilios psichikos būklės.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

6. Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priverčiamosios medicinos priemonės jam nebetaikyti. Skunde V. B. tvirtina esantis atsakingas, jo tėvai ir artimieji – rūpestingi, todėl priverčiamoji medicinos priemonė yra nereikalinga, perteklinė, traumuoja ir žlugdo jį kaip jautrios psichikos asmenį. Dėl beveik 7 metus taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių jis jaučiasi nuolat varžomas, neramus, tai destabilizuoja jo dvasinę sveikatą. Nurodo, kad su tėvais ketina persikelti į Antakalnį, gydysis pas gydytoją A. A. ir su tėvų pagalba bei pakoreguotu gydymu turėtų įveikti savo psichinę negalią.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-167-312/2021).

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje įvertino visas tinkamam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą pratęsti V. B. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

10. Paskutinį kartą priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi. Pateiktoje VšĮ Šeškinės poliklinikos gydytojų komisijos išvadoje yra išsamiai aprašyta V. B. gydymo eiga, sveikatos būklė, taip pat ir po to, kai paskutinį kartą buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas. Šioje išvadoje nurodoma, kad V. B. pakartotinai su greitosios medicinos pagalba, palydint policijos pareigūnams, 2021 m. balandžio 11 d. atvyko į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą ir buvo gydomas iki 2021 m. balandžio 30 d. Iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gautos epikrizės Nr. P21/489 žinoma, kad V. B. pats išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, reikalavo suleisti vaistus, buvo agresyvus, impulsyvus, grasino peiliu, kažkuo papurškė iš už durų į greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. 2021 m. gegužės 5 d. su greitosios medicinos pagalbos ir policijos palyda pakartotinai atvežtas į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą dėl kilusio agresijos priepuolio, apžiūros metu alkotesteriu nustatyta 0,14 promilių alkoholio koncentracija. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas iki 2021 m. gegužės 20 d. Iš gautos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizės Nr. P21/732 žinoma, kad 2021 m. gegužės 22 d. V. B. su greitąja medicinos pagalba atvežtas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Greitosios medicinos pagalbos medikai perdavė policijos pareigūnų iš pastarojo atimtą peilį. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas iki 2021 m. birželio 21 d. V. B. 2021 m. liepos 1 d. atvežtas policijos, palydint greitajai medicinos pagalbai, į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Gautoje epikrizėje nurodoma, kad V. B. grasino aplinkiniams prie savo namų susprogdinti savadarbę „bombą“. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. Nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. spalio 13 d. išvados apie sveikatos būklę surašymo reguliariai lankėsi ir gydėsi VšĮ Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre, reguliariai, savo noru atvykdavo paskirtu laiku pas gydantį gydytoją psichiatrą ir socialinį darbuotoją, stengėsi laikytis paskirto gydymo nurodymų. Apklausiamas teismo posėdžio metu V. B. gydantis gydytojas V. V. parodė, kad V. B. sveikatos būsena per 6 mėnesius iš esmės nepakito. Jis buvo gydomas ir psichiatrijos ligoninių stacionaruose, į kuriuos vykdavo su greitąja ir policijos palyda po konfliktų. Pažymėjo, kad per 6 mėnesius buvo 5 hospitalizacijos, kurios truko nuo 2 savaičių, t. y. iš esmės nuolatinis gydymas stacionare. Nuo paskutinio patalpinimo į stacionarą (2021 m. rugpjūčio mėn.) praėjo dar pernelyg mažai laiko, tikslinga bent 6 mėnesius prabūti be stacionaro, tik vartojant vaistus, pasiekti stabilesnę būseną, kas galbūt ateityje leistų spręsti apie remisiją. Šiuo metu remisija nestebima, rekomenduoja tęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

11. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas, ar tikslinga pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą V. B., pagrįstai rėmėsi VšĮ Šeškinės poliklinikos gydytojų komisijos išvada bei teismo posėdžio metu vieno iš komisijos narių, t. y. V. B. gydančio gydytojo V. V., duotais paaiškinimais. Tiek pateiktoje išvadoje, tiek ir gydytojo paaiškinimuose teisme yra išsakoma vieninga ir argumentuota pozicija, jog egzistuoja būtinumas ir toliau V. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, toks pagrindas nėra išnykęs. Posėdžio metu gydytojas V. V. patvirtino nestebintis remisijos, V. B. sveikatos būseną (per 6 mėnesius) vertino kaip iš esmės nepakitusią. Iš pateiktos gydytojų komisijos išvados matyti, kad po paskutinio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo V. B. buvo ne tik gydytas ambulatoriškai, o taip pat keletą kartų pristatytas ir į stacionarą. Pabrėžtina, jog V. B. elgesys buvo socialiai pavojingas – į stacionarą jis buvo pristatomas su greitąja medicinos pagalba, lydint policijai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atžvilgiu elgėsi agresyviai (yra jiems grasinęs peiliu, papurškęs dujų), užfiksuotas alkoholio vartojimo faktas, taip pat buvo atvejis, kai būdamas pristatytas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, V. B. grasino aplinkiniams prie savo namų susprogdinti savadarbę „bombą“. Nors posėdžio metu gydytojas V. V. apie santykį su V. B. atsiliepė teigiamai, pažymėjo V. B., jo motinos geranorišką bendravimą, taip pat tai, kad žodžiu V. B. nėra atsisakęs vartoti vaistų, šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog šiuo metu priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nebėra reikalingas. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, jog V. B. elgesys visumoje tebėra socialiai pavojingas, dabartinė jo psichikos būklė nelaikytina tiek pagerėjusia, kad jau šiuo metu būtų galima nustoti taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

12. Pateiktame skunde V. B. akcentuoja, kad savo psichinę negalią galėtų įveikti pats su tėvų pagalba gydydamasis savarankiškai (gydydamasis pas kitą gydytoją), o šiuo metu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė jį traumuoja. Dėl pastarojo argumento aukštesnysis teismas pažymi, kad nors V. B. gyvena kartu su savo tėvais, tačiau, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, tai neužkirto kelio socialiai pavojingam jo elgesiui. Noras gydytis pas kitą gydytoją nėra pagrindas nebetaikyti priverčiamosios medicinos priemonės. Galiausiai paminėtina, kad šiuo metu V. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra pati švelniausia, mažiausiai apribojimų ir suvaržymų sukelianti priverčiamoji medicinos priemonė. Jei V. B. toliau taikant ambulatorinį stebėjimą bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, atitinkamai bus sprendžiamas klausimas dėl šios rūšies priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, o skunde pateikti argumentai nėra pagrindas aukštesniajam teismui priimti kitokį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. B. (V. B.), skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.