Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama O. P. (toliau – ir apeliatas), kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pripažinta, kad O. P., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir nutarta taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi O. P. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Teismas, įvertinęs VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimus, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojų komisijos išvadas, konstatavo, jog O. P. pavojingas sau, jo elgesio apraiškos gąsdina ne tik artimuosius, bet ir kitus pacientus vizitų metu. O. P. psichinė būklė pablogėjo, jam nustatyta priverčiamosios medicinos priemonės rūšis nebeužtikrina jo realaus gydymo.

6. Teigiama, kad į paskirtas konsultacijas apeliantas vaikščiojo noriai, visada buvo pasiekiamas telefonu, nėra agresyviai nusiteikęs, negrasino nei motinai, nei sesei. Papildomai ir reguliariai lankėsi pas psichologę. Taip pat nevartoja vaistų, nes nuo rugsėjo mėnesio gydytoja jokių vaistų apeliantui nesiūlė. Jaučiasi gerai, miegas ir apetitas puikūs.

7. Nagrinėjant bylą nebuvo užtikrintas teisingas procesas, nes nedalyvavo prokuroras, o jam paskirtas advokatas su juo nesusisiekė nei prieš bylos nagrinėjimą, nei po nuosprendžio priėmimo. Advokatas bendrauja su jo motina.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti O. P. skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

10. Teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

11. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo, pagrįstai rėmėsi VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojų komisijos išvada bei VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovės paaiškinimais. Atstovės paaiškinimais nustatyta, jog O. P. serga lėtine psichikos liga - šizofrenija, kuriai būdingi paūmėjimai. Priverstinio ambulatorinio gydymo stebėjimo metu su O. P. buvo bendrauta, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas gal 2-3 mėnesius, po to jis gydymo atsisakė. Toliau eigoje buvo taikomas daugiau psichosocialinis bendravimas, skatinant pacientą įsidarbinti, bendradarbiauti su šeimos nariais, su Psichikos sveikatos centro darbuotojais. O. P. lankėsi dienos stacionare ir elgesys nors ir buvo opoziciškas, egocentriškas, negatyvus, tačiau socialinė jo adaptacija buvo pakankama, dėl to jie pradžioje teigė, jog galima būtų nutraukti priverstinį gydymą. Tačiau po to paciento būklė paūmėjo. Kartu gyvenanti mama nebegali su juo gyventi, skambina kartą į savaitę ir visada pažymi, kad jo elgesys yra kritiškas. Su O. P. nepavyksta konstruktyviai bendrauti, užmegzti santykį, kad jis būtų motyvuotas gydymui paūmėjimo metu. O. P. į centrą ateina kada nori, jis negali prie kabineto išbūti net pusės valandos iki jam skirto laiko, atidarinėja duris, ateina, išeina, trukdo darbą. Jis net sau pavojingas. Kiti pacientai, kurie atvyksta ambulatoriškai gydytis, pažymi, kad jie bijo tokio paciento šalia, nes jis vaikšto koridoriuje, yra agresyvus, tranko duris, rėkauja. O. P. nesugeba įsidarbinti, nesugeba bendrauti su savo šeimos nariais, nesugeba gydytis, sutrikęs dienos režimas. Ambulatorinio gydymo jiems nepavyksta tęsti, gydymas yra trumpalaikis ir šiuo metu reikia stacionarinio gydymo. Paūmėjimo metu O. P. būklė galbūt stabilizuotųsi, bet jie vėl negalės užtikrinti pilnaverčio ambulatorinio gydymo, nes jis vartoja vaistus nepakankamai atsakingai.

12. 2021 m. balandžio 23 d. priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akte Nr. 20 nurodyta, kad O. P. stacionare gydytas 3 kartus (Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje), paskutinį kartą - 2020 m. birželio 16 d. – 2020 m. liepos 3 d. Į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę visus kartus atvykęs su GMP siuntimu, palydint policijai, gydytas priverstinai teismo sprendimu. Visų hospitalizacijų metu vyravo agresyvus elgesys motinos atžvilgiu, grasinimai artimiesiems, negatyvi endogeninės kilmės simptomatika.

13. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad O. P. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. 2021 m. balandžio 23 d. priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akte Nr. 20 numatyta, kad atsižvelgiant į paciento paūmėjusią psichikos sveikatos būklę, sutrikusį elgesį, rašytinį atsisakymą gydytis PSC ir stacionare, Psichikos sveikatos centras negali užtikrinti ambulatorinio gydymo ir stebėjimo, nes pacientas negali kontroliuoti savo esamos psichinės būsenos ir elgesio. VšĮ Karoliniškių poliklinikos patikslintame teikime nurodyta, kad O. P. pakviestas į Psichikos sveikatos centrą atvyko agresyviai nusiteikęs, kalbantis dėl pasikeitusios sveikatos kaltino mamą, gydymo atsisakė. Pokalbis nutrūko pacientui trenkus durimis ir išėjus iš Psichikos sveikatos centro. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnuo 3 dalies 2 punktu, ir atsižvelgęs į nurodytus duomenis padarė teisingą išvadą, jog O. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tikslinga pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

14. Apygardos teismui nekelia abejonių VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojų komisijos išvada, šios komisijos narių ir ekspertų kompetencija, objektyvumas bei VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovės paaiškinimai. Manyti, kad O. P. sugebės ir toliau gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis (įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktus ir aptartus duomenis) pagrindo nėra, nes ambulatorinis gydymas nedavė tokių rezultatų, kokių buvo siekiama, O. P. psichinė būklę prastėja, ambulatorinis gydymas yra apsunkintas. Todėl konstatuotina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus O. P. stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kitiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

O. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.