Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-15 · Civilinė byla Nr. 2A-294-510/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-15
Bylos Nr.
2A-294-510/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Virginija Gudynienė, Egidijus Tamašauskas
Trečiasis asmuo
G.G.
Ieškovas
B. G.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Civilinė byla Nr. 2A-294-510/2011
2-40-3-00891-2010-1Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė(S)30.2; 30.9.1.; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei ir Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. G. ir advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo atstovei N. Š., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens G.G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4607-717/2010 pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam asmeniui G. G. dėl įsakymų panaikinimo ir žemės sklypo dalių nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas B. G. patikslintame ieškinyje nurodė, kad jam ir G. G. bendrosios nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso ¼ dalis minėto pastato, o G. G. - 3/4 dalys. VĮ Registrų centre yra registruota tik 197,04 kv. m bendro ploto gyvenamas namas, o realiai įrengtas ir naudojamas plotas sudaro 286.93 kv. m. Ieškovas savo lėšomis prieš daugelį metų įrengė gyvenamojo namo pastogę, kuria visą laiką naudojosi jis, jo dukra, o šiuo metu naudojasi sūnus su šeima. Šioms patalpoms yra atlikti kadastriniai matavimai. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl šių patalpų įregistravimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir nuosavybes dalių pakeitimo. Šalys susitarė nekilnojamojo turto naudojimosi klausimą spręsti taikiai, tačiau 2009 m. lapkričio 6 d. ieškovas gavo 2009 m. lapkričio 5 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriuo buvo informuotas, kad 2009 m. spalio 20 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-01-10192 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalių nustatymo“ ir 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 02-01-10581 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 įsakymo Nr.02-01-10192 pakeitimo (Kauno m.)“. Šiais įsakymais yra nustatytos 0,0771 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys bendraturčiams: ieškovui paskirta 0,0193 ha žemes sklypas, o G. G. - 0,0578 ha žemės. Ieškovas nesutinka su minėtais įsakymais. Ieškovas su G. G. susitarė, kad žemes sklypas turi būti padalintas atsižvelgiant į jų tarpusavio susitarimą. 2009 m. lapkričio 18 d. sutartimi šalys susitarė taikiai pasidalinti žemės sklypą. Kauno apskrities viršininkas, priimdamas ginčijamą įsakymą, pažeidė 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr.260 nuostatas, kad žemė parduodama bendraturčiams šalių susitarimu, nes nepareikalavo pateikti iš šalių prašymo dėl žemės dalių nustatymo. Ieškovas ir G. G. jau daugelį metų naudojasi žemės sklypu pagal nusistovėjusią tvarką. Ieškovas naudojasi 171 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, o G. G. - 241 kv. m žemės sklypo dalimi, šalys bendrai naudojasi 359 kv. m žemės sklypo dalimi, kurią sudaro bendras kiemas ir žemė po namu. Ieškovas prašė panaikinti 2009 m. spalio 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-10192 ir 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 02-01-10581; nustatyti naudojamo ir parduodamo 0,0771 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis bendraturčiams: G. G. 421 kv. m ploto, o ieškovui B. G. - 350 kv. m žemės dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai. Teismas panaikino 2009 m. spalio 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-10192 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalių nustatymo“ ir 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 02-01-10581 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 įsakymo Nr. 02-01-10192 pakeitimo (Kauno m.)“; teismas nustatė naudojamo ir parduodamo 0,0771 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis bendraturčiams: G. G. - 421 kv. m ploto, B. G. - 350 kv. m ploto žemės dalis; priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybei 37,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. Č. ir N. G. parodė, kad ieškovas savo naudojamą žemės sklypą apsitvėrė tvora, ir kad tokia naudojimosi tvarka egzistuoja apie 20 metų. Namų valdos žemės sklypo padalinimo planu prašoma padalinti žemės sklypą pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką. 2009 m. lapkričio 18 d. susitarime, sudarytame tarp B. G. ir G. G., yra susitarta dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo, o taip pat susitarta taikiai pasidalinti prie gyvenamojo namo naudojamą žemės sklypą. Iš fotonuotraukų matyti, kad tarp naudojamų žemės sklypų yra pastatyta tvora, kiekvienas bendraturtis atskirai ir savaip tvarko turimus žemės sklypus. LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 7 punkto 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Ši įstatymo nuostata nenurodo, kad žemės sklypo dalys turėtų būti apspręstos tokių proporcijų, kokiomis bendraturčiai nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina naudojimosi tvarka žemės sklypu pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi juo tvarką, kuri atitinka ieškovo pateiktus planus.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo G. G. (teismo sprendime nurodytas trečiuoju asmeniu, patikslintame ieškinyje - atsakovu) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nevertino įrodymų jų pagrįstumo visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad gyvenamąsias patalpas palėpėje įsirengė ieškovas. Teismas dalį įrodymų vertino nepagrįstai, o kitų byloje esančių įrodymų nevertino. Teismas nesivadovavo CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma reglamentuojančia, kokiais pagrindais bendraturčiui pereina teisės ir pareigos, kylančios iš bendraturčių buvusių susitarimų dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrąja daline nuosavybe, naudojimo. Toks susitarimas bendraturčiui privalomas, jei jis sudarytas notarine forma ir yra išviešintas įstatymo nustatyta tvarka - įregistruotas viešame registre. Teismas išskirtinę reikšmę suteikė tam faktui, kad bendraturčiai ieškojo kelių ginčą išspręsti taikiai. 2009 m. lapkričio 18 d. susitarimas negali turėti šalims teisinių pasekmių, nes jis nebuvo notarine tvarka patvirtintas ir yra absoliučiai negaliojantis (niekinis). Niekiniai sandoriai yra savaime negaliojantys sandoriai. Teismas netinkamai taikė LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas. Taisyklių 7 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Šiuo atveju teisės aktai nustatė namų valdos bendraturčių ir apskrities viršininko administracijos teises bei pareigas privatizuojant namų valdos žemės sklypus. Pagal juos namų valdos bendraturčiai turi lygias teises įsigyjant namų valdos žemės sklypą, nepriklausomai nuo įsigijimo formos. Namų valdos žemės sklypo plotas yra 0,0771 ha, ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo, taigi pagal minėtus norminius teisės aktus ieškovas turi teisę į 1/4 dalį 0,0771 ha ploto namų valdos žemės sklypo, t.y. į 0,0193 ha, o G. G. priklauso 3/4 dalys gyvenamojo namo, todėl G. G. turi teisę į 0,0578 ha dydžio namų valdos žemės sklypo dalį. Todėl panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymus nebuvo pagrindo.

Atsiliepimas

Ieškovas B. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas pagrįstai vertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei šalių rašytinį susitarimą, kurių pagrindu padarė teismo sprendime nustatytas išvadas. Iš apeliacinio skundo argumentų nesuprantama, kokias faktines aplinkybes apeliantas ginčija. G. G. pripažino ir 20 metų trunkančios faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos aplinkybes, ir ilgametį tvoros buvimo faktą. Bendraturčių 2009 m. lapkričio 18 d. susitarimu yra nustatyta, kad jie susitaria naudotis ta žemes dalimi, kuria faktiškai naudojosi ilgą laiką nuo faktinio pasidalinimo. Šis susitarimas kaip sandoris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl turėtų būti vykdomas pačių sandorio šalių. Kauno apskrities viršininkas perkamos žemės sklypo dalis nustatė vadovaudamasis proporcingumo valdomai gyvenamojo namo daliai principu, tačiau neišsiaiškino, kokias žemes sklypo dalis faktiškai valdo bendraturčiai.

Atsakovas Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka. Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktas (ginčijamų įsakymų priėmimo metu galiojusi redakcija), kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys, todėl abu apskrities viršininko įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas B. G. ir tretysis asmuo G. G. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui B. G. priklauso - ¼ dalis, trečiajam asmeniui G. G. - 3/4 dalys šio namo ir statinių (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.l.9-10). Ieškovas B. G. nuosavybės teisę įgijo 1987 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutarties Nr. 7-967 (b.l.44), pagal kurią ieškovo motina A. G. padovanojo ieškovui minėto turto 1/4 dalį, pagrindu. Tretysis asmuo G. G. nuosavybės teisę įgijo 2005 m. liepos 7 d. sutarties Nr.5173, pagal kurią A. G., kaip rentos davėja, perdavė trečiojo asmens G. G. nuosavybėn ¾ dalis šio turto.

Kauno apskrities viršininkas 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 02-01-10192 (b.l.15) ir 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 02-01-10581 (b.l.16) nustatė 0,0771 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys bendraturčiams: ieškovui B. G. - 0,0193 ha, trečiajam asmeniui G. G. - 0,0578 ha. Taigi, Kauno apskrities viršininkas skundžiamais įsakymais nustatė bendraturčiams žemės sklypo dalis proporcingai jų vardu įregistruotoms gyvenamojo namo dalims (atitinkamai 1/4 ir 3/4).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktas numato, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad namų valdos žemės sklypo plotas yra 0,0771 ha, ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo, todėl, apelianto teigimu, ieškovas turi teisę tik į 1/4 dalį žemės sklypo (į 0,0193 ha). Šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio, turi būti įvertinti anksčiau sudaryti ir įgyvendinti bendraturčių susitarimai dėl naudojimosi namų valdos sklypu tvarkos, nes namų valdų sklypų naudotojų teisė pirkti žemės sklypą yra kildinama iš sklypo naudojimo namų valdos poreikiams; kartu būtina įvertinti tai, kad valstybei parduodant namų valdos žemės sklypus valstybinės žemės naudojimo santykiai teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka keičiami į namų valdos bendraturčių žemės nuosavybės santykius ir tai yra esminis žemės santykių pokytis, todėl, ar galima visa apimtimi atsižvelgti į ankstesniais bendrasavininkių susitarimais ar teismų sprendimais nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes ir tas priežastis, dėl kurių reikia nustatyti naudojamų žemės sklypų dalis. Vertinant anksčiau sudarytų bendraturčių susitarimus turi būti laikomasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Svarbu yra tai, kokiu tikslu susitarimai dėl žemės sklypo buvo sudaryti, kokią reikšmę bendrasavininkiai jiems teikė ir kokias teisines pasekmes galėjo ar turėjo numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-89/2009 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 18 d. ieškovas B. G. ir G. G. pasirašė susitarimą (b.l.12), kurio 5 punktu susitarė taikiai pasidalinti prie gyvenamojo namo naudojamą 0,0771 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip, kad ieškovui B. G. būtų paskirta jo aptverta ir naudojama žemės sklypo dalis, bei dalis bendro naudojimo žemės sklypo, kurį sudaro įvažiavimas, kiemas ir žemė po namu, o apeliantui G. G. būtų paskirta likusi žemės dalis bei dalis bendro naudojimo žemės sklypo, kurį sudaro įvažiavimas, kiemas ir žemė po namu. Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad šis susitarimas yra niekinis, nes nesudarytas notarine forma ir nėra išviešintas įstatymo nustatyta tvarka - įregistruotas viešame registre. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su šiais apelianto teiginiais, pripažįsta, kad šis susitarimas kaip sandoris nesukuria teisinių pasekmių, tačiau šioje byloje jis yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių kaip bendraturčiai naudojasi žemės sklypu. Be to, ieškovas į bylą pateikė UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą (1t., b.l.64) ir patikslintame ieškinyje teigė, kad jame yra pažymėta jau daug metų faktiškai nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka. Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypo dalis „A“ yra užtverta tvora mažiau nei prieš 10 metų, gal 2003 metais (teismo posėdžio protokolas, b.l.121). Taigi, pats apeliantas iš esmės patvirtino, kad yra nusistovėjusi faktinė naudojimo tvarka, tai yra, kad ieškovas naudojasi atitverta sklypo dalimi „A“.

Įvertinusi aukščiau paminėtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp bendraturčių nėra įstatymų numatyta tvarka patvirtintų rašytinių susitarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka pakankamai ilgą laiką, kad pagal ją būtų galima nustatyti namų valdos dalis. Namų valdos dalių nustatymas vien pagal bendraturčiams tenkančias Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamojo namo dalis pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus. Ieškovo teisė į namų valdos sklypo dalį yra grindžiama faktiniu sklypo dalies naudojimu. Įvertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Virginija GudynienėEgidijus Tamašauskas