Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-89/2009

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-03-02
Bylos Nr.: 3K-3-89/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Janina Januškienė (pirm.), Algis Norkūnas, Antanas Simniškis (pran.)
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Švilda“
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybė

Civilinė byla Nr. 3K-3-89/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 106.1; 114.11; 114.12 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“, akcinei bendrovei „Imsas“, akcinei bendrovei „Ortas“, akcinei bendrovei „Kaišiadorių statyba“, akcinei bendrovei „Mūras“, akcinei bendrovei „Portalas“, R. G., trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, dėl pareigos atsiskaityti pagal rangos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2001 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jis, kaip rangovas, ir atsakovas UAB ,,Švilda” STATYBŲ KONCERNAS“, kaip užsakovas, sudarė 2000 m. liepos 11 d. statybos rangos sutartį bei papildomus susitarimus. Pagal šią sutartį atsakovas UAB ,,Švilda” STATYBŲ KONCERNAS“ ieškovui už atliktus darbus liko skolingas 121 304,50 Lt pagrindinės skolos ir 26 659 Lt delspinigių, iš viso – 147 963,50 Lt. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 601 „Dėl Koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatų“, ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB ,,Švilda” STATYBŲ KONCERNAS“ yra statybos koncernas. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio pateikimo metu galiojo atsakovo UAB ,,Švilda” STATYBŲ KONCERNAS“ 1998 m. liepos 16 d. įstatų 1.4 papunktis, kuriame nurodyta, kad „koncernas yra visiškos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles jis atsako savo ir akcininkų turtu. Akcininkai pagal koncerno prievoles visi kartu ir kiekvienas atskirai atsako visu savo turtu“. Ieškovo nuomone, atsiranda tam tikra kolektyvinė koncerno ir jo dalyvių atsakomybė. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad visi atsakovai 1998 m. birželio 3 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuri nutraukta 2001 m. vasario 22 d. Šioje sutartyje reglamentuotas pelno padalijimas tarp atsakovų, tačiau nenumatytas nuostolių padalijimas. Kadangi neįmanoma nustatyti kiekvieno koncerno dalyvio atsakomybės dydžio, tai atsiranda jų solidarioji atsakomybė, apie kurią ieškovas žinojo iš koncerno įstatų. Ieškovas pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje priimti teismų sprendimai dėl atsakovo UAB ,,Švilda” STATYBŲ KONCERNAS“ įstatų įrašo apie koncerno dalyvių solidariosios atsakomybės panaikinimą neturi prejudicinės reikšmės ieškovui ir negali objektyviai paneigti to fakto, kad šis įstatų įrašas egzistavo ieškinio pareiškimo metu bei sutarčių, dėl kurių nevykdymo paduotas ieškinys, sudarymo metu bei klaidino rinkos dalyvius. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 121 304,50 Lt atliktų darbų ir medžiagų vertę bei 26 659 Lt delspinigių, iš viso 147 963,50 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Švilda” STATYBŲ KONCERNAS“ iškelta bankroto byla; 2002 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB ,,Švilda” STATYBŲ KONCERNAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2007 m. kovo 16 d. UAB ,,Švilda” STATYBŲ KONCERNAS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas pažymėjo, kad savo reikalavimų pagrindu ieškovas nurodė atsakovų pareigos atsiskaityti pagal rangos sutartį nevykdymą (1964 m. CK 386 straipsnis) ir UAB „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“ įstatų, įregistruotų Vilniaus miesto savivaldybėje 1998 m. liepos 16 d., 1.4 ir 5.5.8 papunkčius, kuriuose nustatyta pareiga akcininkams atsakyti savo turtu už koncerno prievoles. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6283-33/2001, pripažinus šiuos įstatų punktus negaliojančiais nuo jų įregistravimo dienos, atsakovams, nebuvusiems rangos sutarties šalimi, sutartinė atsakomybė negali būti taikoma, nes šių įstatų punktų panaikinimu pripažinta, kad akcininkų įsipareigojimas atsakyti pagal koncerno prievoles prieštaravo įstatymui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas šioje byloje nereiškia reikalavimo priteisti jam atsiradusią žalą tuo pagrindu, kad UAB „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“ akcininkai – atsakovai, 1998 m. birželio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami įstatų punktus, prieštaraujančius įstatymui, suklaidino ieškovą. Nors ieškovo atstovas teismo posėdyje teigė apie šias aplinkybes, tačiau rašytiniuose pareiškimuose teismui šių aplinkybių kaip ieškinio pagrindo nenurodė. Teismas pažymėjo, kad atsakovo UAB „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“ atžvilgiu sutartinės atsakomybės klausimai buvo išspręsti įtraukiant ieškovą į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, todėl ieškovas reiškia šiam atsakovui reikalavimą, kuris jau yra patenkintas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas patvirtino, jog nagrinėjamoje byloje atsakovams reiškiami reikalavimai grindžiami vien tik sutarties ir įstatų normomis, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su deliktine atsakovų atsakomybe (ieškovo suklaidinimas, teisėtų lūkesčių principo pažeidimas ir kt.), negali būti nagrinėjami šioje byloje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Deglas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatoriaus atžvilgiu teismai pažeidė CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą, taip pat teismų pareigą pripažinti, gerbti ir ginti jo teisėtai įgytas civilines teises ir tesėtus interesus. Anot kasatoriaus, jo lūkesčiai buvo teisėti, ir jis negalėjo bei neprivalėjo numatyti, kad vėliau teismo sprendimu bus panaikinti UAB „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“ įstatų punktai, nustatantys akcininkų pareigą atsakyti savo turtu už koncerno prievoles, ir šis teismo sprendimas bus priešingas kasatoriaus lūkesčiams.

2. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 601 „Dėl Koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatų“ įtvirtinta, jog koncernas, be kita ko, nustato savo narių tarpusavio santykius. Anot kasatoriaus, rangos sutarties sudarymo metu galiojusio Firmų vardų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas registruoti firmos pavadinimus, kurie gali klaidinti visuomenę dėl įmonės veiklos pobūdžio, o pagal Įmonių rejestro įstatymo 7 straipsnio 1 dalį rejestro duomenimis leidžiama naudotis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kasatoriaus teigimu, įmonės įstatai yra viešosios informacijos dalis. Jeigu atsakovai savo susivienijimo pavadinime pavartojo žodį „koncernas“, o po to įrašė į savo įstatus nuostatą apie visišką turtinę atsakomybę, tai akivaizdu, kad jie prisiėmė atitinkamus turtinius įsipareigojimus savo kontrahentams. Kasatoriaus įsitikinimu, visi teismų sprendimai dėl aptariamojo įstatų įrašo panaikinimo neturi prejudicinės reikšmės kasatoriui ir negali objektyviai paneigti fakto, kad šis įstatų įrašas klaidino rinkos dalyvius, todėl atsakovai negali taip išvengti turtinės atsakomybės ieškovui. Įstatų įrašo panaikinimas nepanaikina atsakovų solidariosios atsakomybės dėl su kasatoriumi sudarytos sutarties nevykdymo, nes balsuojant už įstatų punktus dėl savo solidariosios atsakomybės pakeitimo, atsakovai prisiėmė atsakomybę įmonės kontrahentams.

3. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ir pažeisdami CPK 3 straipsnio 1 dalį nesivadovavo įstatymų normomis, kurios tiesiogiai taikomos tarp šalių kilusiam ginčui spręsti, dėl to liko neapginti kasatoriaus teisės ir teisėti interesai. Teismai nusprendė, kad atsakovams deliktinės atsakomybės neatsiranda, o reikalavimas priteisti 147 963,50 Lt netenkinamas vien tik todėl, kad kasatorius savo reikalavimą grindžia ne deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Remdamasis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kasatorius teigia, kad ieškinio teisinio pagrindo ieškovas neprivalo nurodyti, nes ieškovo nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismo nesaisto, o teisės taikymas yra išimtinė teismo prerogatyva. Kasatoriaus teigimu, ieškinyje buvo nurodytas faktinis pagrindas, taip pat teisinis pagrindas, kuris, kasatoriaus manymu, turėjo būti taikomas byloje. Jeigu teismas nustatė, kad ginčo teisiniam santykiui taikytinas kitas, negu nurodė kasatorius, teisinis pagrindas, tai teismas tuo kitu teisiniu pagrindu privalėjo vadovautis, o ne atmesti ieškinį dėl netinkamo teisinio pagrindo nurodymo. Anot kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai nesivadovavo galiojančių įstatymų įtvirtintais teisės principais, nepritaikė ginčo santykiui taikytinų teisės normų bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 7 d. konsultacija Nr. A3-112).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. G. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Visus kasaciniame skunde keliamus klausimus teismai jau yra išnagrinėję ir priėmę galutines ir neskundžiamas nutartis, kurias kasatorius leidžia sau ignoruoti. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2003. Be to, jau yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas UAB „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“ bankroto byloje, kurioje pripažinta UAB „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“ pabaiga. Pirmiau nurodytoje byloje, kurioje dalyvavo ir kasatorius kaip kreditorius, yra išspręsti kasatoriaus reikalavimai atsakovui UAB „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“.

2. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde jis įvardytas kaip atsakovas ir tai jam, kaip fiziniam asmeniui, yra nepagrįsta ir atmestina, nes jis, kaip fizinis asmuo, neturi ir neturėjo jokių sutartinių, piniginių ar kitų santykių su šia bendrove, todėl negali turėti ir neturėjo jokių skolų. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas R. G., kaip UAB „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“ akcininkas, pagal ABĮ normas yra atsakingas tik ta pinigų suma, kurią privalėjo įmokėti už akcijas ir neturi jokių kitokių turtinių įsipareigojimų bendrovei. Anot atsakovo, ši aplinkybė patvirtinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6283-33/2001, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-633/2002.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Portalas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Bylą nagrinėję teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir, nagrinėdami bylą, nepažeidė teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu pripažinus UAB „Švilda“ statybos koncerno įstatų, įregistruotų 1998 m. liepos 16 d., 1.4 ir 5.5.8 papunkčius negaliojančiais nuo įstatų įregistravimo dienos, nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus pareikštus ieškinio reikalavimus dėl atsakovų solidariosios atsakomybės.

3. Kadangi taikyti solidariąją atsakomybę nėra pagrindo, o atsakovas AB „Portalas“ su kasatoriumi neturėjo jokių sutartinių santykių, statybos darbuose nedalyvavo nei kaip rangovas, nei kaip subrangovas, tai kasatoriaus ieškinio reikalavimai neturi teisinio pagrindo ir atmestini.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Mūras“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Nagrinėjant kasatoriaus ieškinį, buvo ištirtos visos svarbios bylai faktinės aplinkybės ir įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimu, kuris pripažino UAB Statybų koncerno „ŠVILDA“ 1998 m. liepos 16 d. įregistruotų įstatų 1.4 ir 5.5.8 papunkčius negaliojančiais nuo įstatų įregistravimo dienos. Tai kasatoriui yra žinoma ir jam buvo išaiškinta, kad prievolę turi įvykdyti UAB „ŠVILDA“ statybos koncernas ir kad kasatorius, kaip kreditorius, turi būti įtrauktas į reikalavimų sąrašą.

Atsiliepimas

3. Kasatoriui nebuvo užkirsta teisė kreiptis su ieškiniu kitu pagrindu dėl savo teisėtų lūkesčių principo patenkinimo, padarytų nuostolių atlyginimo. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas AB „Mūras“ jokios veiklos su UAB „ŠVILDA“ statybos koncernu nevykdė, nedalyvavo jo veikloje, nestatė jokių statybos objektų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB „Švilda“ statybų koncernas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime greta dalies pirmiau nurodytų atsiliepimų į kasacinį skundą argumentų nurodoma, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pripažino UAB „Švilda“ statybų koncerno pabaigą, o VĮ Registrų centras 2008 m. gruodžio 17 d. įmonę išregistravo.

2. Kasatoriaus argumentai – žodžio „koncernas“ buvimas bendrovės pavadinime, galimas mažas įstatinio kapitalo dydis ir kt. – nepagrindžia to, kad UAB „Švilda“ statybų koncernas akcininkai buvo solidariai atsakingi už bendrovės prievoles pagal statybos rangos sutartis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kaišiadorių statyba“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasatoriaus atstovas – advokatas – apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad ieškinio pareiškimas yra grindžiamas vien tik sutarties ir UAB „Švilda“ STATYBOS KONCERNAS“ įstatų nuostatomis. Taigi atsakovai parašė atsiliepimus į ieškinį ir savo interesus gynė tik tokio ieškinio ribose. Dėl to nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl CPK 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2. Kasacinio skundo motyvai, susiję su skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalimi dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimu pripažintų negaliojančiais įstatų atitinkamų punktų, taip pat susiję su CK 1.2 straipsnio 2 dalies bei 6.6 straipsnio 4 dalies pažeidimu, yra nepagrįsti, nesusiję su ieškinio pareiškime nurodytu faktiniu pagrindu ir negali būti nagrinėjami šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais bendrovės įstatų atitinkami punktai, teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimu UAB „Švilda“ STATYBOS KONCERNAS“ įstatų, įregistruotų 1998 m. liepos 16 d., 1.4 ir 5.5.8 punktai pripažinti negaliojančiais nuo įstatų įregistravimo dienos kaip prieštaraujantys Akcinių bendrovių įstatymui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai dėl UAB „Švilda“ STATYBOS KONCERNAS“ įstatų atitinkamų punktų pripažinimo negaliojančiais neturi prejudicinės reikšmės kasatoriui. Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (analogiška nuostata įtvirtinta ir Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (sprendimo res judicata galia). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pirmiau nurodytos teisės normos teikia pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimas kasatoriui yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę galią nagrinėjamos bylos aspektu, tiek res judicata galią. Dėl to aptariamasis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Dėl byloje nagrinėjamo ieškinio pagrindo

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialinės teisės normas. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Kita vertus, ieškovui nedraudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialinės teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005).

Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindu kasatorius nurodė, be kita ko, aplinkybes dėl atsakovų solidariosios atsakomybės pagal 2000 m. liepos 11 d. statybos rangos sutartį. Būtent šiomis aplinkybėmis kasatorius grindžia byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir būtent šios nurodytos aplinkybės, kaip ieškinio pagrindas, turėjo būti byloje nustatinėjamos ir vertinamos. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ieškinio pagrindu nurodytą aplinkybę – atsakovų solidariąją atsakomybę – kasatorius grindžia, be kita ko, UAB „Švilda“ STATYBOS KONCERNAS“ 1998 m. liepos 16 d. įregistruotų įstatų 1.4 papunkčio nuostatomis, turi būti vertinama ne kaip ieškinio (faktinio) pagrindo sudėtinės dalies nurodymas, o kaip kasatoriaus nuomonė dėl byloje nagrinėjamų ginčo santykių teisinio kvalifikavimo ir (arba) dėl atsakovams taikytinos solidariosios atsakomybės teisinio pagrindo – juridinio asmens įstatų, kaip lokalinio teisės akto. Tuo tarpu tokia kasatoriaus nuomonė dėl UAB „Švilda“ STATYBOS KONCERNAS“ įstatų, kaip lokalinio teisės akto, teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje teismo nesaisto. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrovės įstatus, kaip lokalinį teisės aktą, laikydamas ieškinio faktiniu pagrindu, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje atsakovams reiškiami reikalavimai grindžiami neva vien tik sutarties ir įstatų normomis.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005). Taigi, nagrinėjant ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi būti tiriami ir įvertinami visi byloje pateikti įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vienas iš tokių byloje pateiktų įrodymų, galinčių patvirtinti (arba paneigti) kasatoriaus pareikšto ieškinio pagrindą – atsakovų solidariąją atsakomybę – yra atsakovų UAB „Švilda“ STATYBOS KONCERNAS“, AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“ (dabar – UAB „Kaišiadorių statyba“), AB „Mūras“ ir AB „Portalas“ 1998 m. birželio 3 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis (T. 1, b. l. 81-95). Nors šia sutartimi, kaip patvirtinančia atsakovų solidariąją atsakomybę, kasatorius rėmėsi pirmosios instancijos teisme (T. 3, b. l. 16), tačiau bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai susiaurinę kasatoriaus pareikšto ieškinio pagrindą, iš viso nepasisakė dėl jungtinės veiklos sutarties ir su ja susijusių aplinkybių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo procesinės pareigos įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, įskaitant ir aptariamąją jungtinės veiklos sutartį, nepašalina vien ta aplinkybė, kad kasatorius apie UAB „Švilda“ STATYBOS KONCERNAS“ dalyvių solidariąją atsakomybę sužinojo iš įstatų, o ne iš jungtinės veiklos sutarties. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pateiktos jungtinės veiklos sutarties neanalizavo, su šia sutartimi susijusių aplinkybių nevertino visų bylos duomenų aspektu, tai darytina išvada, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir taip padarė byloje pateiktiems, bet ne(į)vertintiems įrodymams galimai prieštaraujančią išvadą dėl atsakovų solidariosios atsakomybės nebuvimo. Neištaisius šių procesinių pažeidimų, nėra galimybės byloje nagrinėjamiems ginčo santykiams pritaikyti tinkamų teisės normų. Dėl to yra pagrindas iš dalies sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai nepritaikė ginčo santykiui taikytinų teisės normų.

Dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo

Kasaciniame skunde teigiant apie CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kasacijos pagrindą – nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos – remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 7 d. konsultacija Nr. A3-112. Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškindami ir taikydami teisę, teismai turi atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis), todėl kasatoriaus nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultaciją negali patvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo. Šio kasacijos pagrindo taip pat negali patvirtinti ir kasatoriaus rėmimasis 2001 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001, išdėstytais išaiškinimais, nes šie išaiškinimai yra pateikti aiškinant ir taikant 1964 m. CPK nuostatas, kurios netaikytinos nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės nenagrinėjo ir nevertino jungtinės veiklos sutarties bei su ja susijusių aplinkybių atsakovų solidariosios atsakomybės aspektu. Neanalizavus šios sutarties nei kaip įrodymo visų bylos duomenų kontekste, nei kaip teisinius padarinius sukeliančio sandorio, liko nenustatytos ir neįvertintos (netinkamai nustatytos ir įvertintos) faktinės aplinkybės, kurias kasatorius nurodo kaip pareikšto ieškinio pagrindą. Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis). Kadangi byloje būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingas jai išspręsti faktines aplinkybes, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina tam pačiam apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina JanuškienėAlgis NorkūnasAntanas Simniškis