Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Modestui Švažui, Algirdui Zakrasui, Lionei Musteikienei, Jurgitai Šlapaitienei, Adolfui Račkauskui, Vilmantui Poškui, Sofijai Kručienei, Juanai Dumbliauskaitei, Ričardui Raliui, Stanislavai Šulcaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį,

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį,

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį,

I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykloje, neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį,

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį,

D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2018-12-18 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį,

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1) 2016-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 323 straipsnio 1 dalį (2 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2017-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 323 straipsnio 1 dalį (2 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje (užimtumo tarnyboje) arba mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį,

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 254 straipsnio 2 dalį,

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nevedęs, teistas: 1) 2013-04-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., nebendrauti su (duomenys neskelbtini) ir atlyginti turtinę žalą; 2) 2014-10-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 3) 2014-11-19 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 4) 2015-01-07 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; 5) 2017-05-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 7 val. ir atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam; 6) 2017-10-16 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda; 7) 2017-12-15 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2017-05-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017-10-16 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda; 8) 2018-01-30 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2017-12-15 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį,

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nevedęs, teistas: 1) 2015-01-21 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val.; 2) 2015-04-24 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.; 3) 2015-07-13 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, 2016-01-22 teismo nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų arešto; 4) 2016-07-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų; 5) 2016-09-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmė subendrinta su 2016-07-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti nukentėjusiam turtinę žalą; 6) 2017-09-27 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, subendrinus su 2016-09-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; 7) 2017-11-28 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, 2018-02-07 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2017-09-27 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams subendrinta su 2017-11-28 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. J., L. J., G. M., I. Z. ir D. P. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 30 d. susitarė įsibrauti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu, taip atimti galimybę E. R. priešintis ir pagrobti svetimą, nukentėjusiajai priklausantį turtą, parengė nusikalstamos veikos darymo planą ir pasiskirstė užduotis:

D. P. įsipareigojo nuvežti G. J., L. J., I. Z. ir G. M. jam priklausančiu automobiliu iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei kartu su L. J. ir I. Z. taip pat įsipareigojo pasiimti veidus maskuojančias kaukes, pirštines, žmogui sužaloti pritaikytas lazdas, peilį, nukentėjusiajai surišti reikalingą virvę, lipnią juostą, žaislinį šautuvą, panašų į šaunamąjį ginklą, įsibrauti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu, taip atimti galimybę nukentėjusiajai priešintis ir pagrobti jai priklausantį turtą;

G. J. įsipareigojo vykti kartu su D. P., L. J., I. Z. ir G. M. automobiliu iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laukti, kol L. J., I. Z. ir D. P. pagrobs E. R. priklausantį turtą, bei stebėti aplinką;

G. M. įsipareigojo kartu su G. J. palaukti, kol L. J., I. Z. ir D. P. pagrobs E. R. priklausantį turtą, stebėti aplinką bei išvežti juos iš nusikaltimo vietos D. P. automobiliu.

Vėliau, 2017 m. kovo 30 d., apie 1 val. 30 val., veikdami pagal iš anksto parengtą planą, bendrininkų grupe L. J., G. J., I. Z., G. M., D. P. nuvyko D. P. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Čia G. J. kartu su G. M. liko automobilyje ir stebėjo aplinką. Tuo metu L. J., I. Z. ir D. P. naudodami peilį pabandė per namo duris įsibrauti į nukentėjusiosios E. R. namus, o nukentėjusiajai išėjus į lauką, I. Z. įrėmė žaislinio šautuvo vamzdį nukentėjusiajai į galvą. Iš karto po to L. J., D. P. ir I. Z. sudavė tyrimo metu nenustatytais kietais bukais daiktais E. R. apie penkis smūgius į veidą, galvą, nugarą, krūtinę, dešinį šoną, parvertė nukentėjusiąją ant žemės, užklijavo jai burną lipnia juosta ir surišo jos rankas bei kojas virve, taip L. J., I. Z. ir D. P., padarydami E. R. poodinę kraujosruvą viršugalvyje, kairiame lūpų kampe, odos nubrozdinimus veide ir taip nežymiai sutrikdydami nukentėjusiosios sveikatą, atėmė galimybę jai priešintis. Tuomet L. J. ir I. Z. įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pagrobė E. R. priklausantį 2190 eurų vertės turtą bei E. R. asmens dokumentus: 2040 eurų; 10 eurų vertės odinę piniginę; 10 eurų vertės piniginę; 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ su Sim kortele; 100 eurų vertės auksinį dantį; asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensijos gavėjo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). L. J., I. Z. ir D. P. grįžus į automobilį „Opel Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) G. M. išvežė L. J., G. J., I. Z., D. P. šiuo automobiliu iš nusikaltimo vietos.

Šiais veiksmais kaltinamieji G. J., L. J., G. M., I. Z. ir D. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamieji G. J., L. J., D. P. ir A. D. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 3 d. susitarė įsibrauti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, taip atimti galimybę V. Z. priešintis ir pagrobti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą, šaunamuosius ginklus, parengė nusikalstamos veikos darymo planą ir pasiskirstė užduotis:

A. D. įsipareigojo nuvežti D. P., G. J., L. J. automobiliu iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir palaukti, kol D. P., L. J. ir G. J. pagrobs V. Z. priklausantį turtą, šaunamuosius ginklus, bei išvežti juos automobiliu iš nusikaltimo vietos;

D. P., L. J. ir G. J. įsipareigojo įsibrauti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, taip atimti galimybę V. Z. priešintis ir pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą bei šaunamuosius ginklus.

Vėliau, 2017 m. birželio 3 d., apie 2 val., veikdami pagal iš anksto parengtą planą, bendrininkų grupe D. P., L. J., G. J., A. D. nuvyko A. D. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuomet D. P. išlaužė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir kartu su L. J. ir G. J. įsibrovė į gyvenamąjį namą. Įsibrovęs į gyvenamąjį namą L. J. sugriebė ranka V. Z. už kaklo, apvertė jį lovoje ant pilvo ir prispaudęs kūnu laikė nukentėjusįjį. Taip D. P., L. J. ir G. J. atėmė galimybę V. Z. priešintis ir tęsdami savo nusikalstamus veiksmus pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 250 eurų vertės šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 70 eurų vertės, nenustatyto modelio ir kalibro, dujinį revolverį, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 150 eurų vertės kovinį revolverį „K. R. Long 4“, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 30 eurų vertės 100 vnt. šovinių, skirtų šaudyti C kategorijos šaunamaisiais ginklais, bei 542 eurų vertės turtą: 30 eurų; 200 eurų vertės auksinį žiedą; 110 eurų vertės tris laikrodžius; 30 eurų vertės piniginę; 100 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“; vieną 10 eurų vertės 0,7 litro talpos butelį brendžio; vieną 5 eurų vertės 1 litro talpos butelį putojančio vyno; tris 18 eurų vertės 0,5 litro talpos butelius degtinės; 39 eurų vertės 13 pakelių cigarečių. D. P., L. J. ir G. J. grįžus į automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) A. D. išvežė D. P., L. J. ir G. J. šiuo automobiliu iš nusikaltimo vietos.

Šiais veiksmais kaltinamieji G. J., L. J., D. P. ir A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamieji G. J., L. J., A. D., D. V. ir D. U., padedant kaltinamajam R. B., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. susitarė įsibrauti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. S. ir J. G. atžvilgiu, taip atimti galimybę A. S. ir J. G. priešintis ir pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms priklausantį turtą, parengė nusikalstamos veikos darymo planą ir pasiskirstė užduotis:

A. D. įsipareigojo nuvežti L. J., G. J., D. V., D. U. automobiliu iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir palaukti, kol D. V., L. J., G. J., D. U. pagrobs A. S. ir J. G. priklausantį turtą, bei išvežti juos automobiliu iš nusikaltimo vietos;

L. J., G. J., D. V., D. U. įsipareigojo pasiimti veidus maskuojančias kaukes, pirštines, laužtuvą, šaunamuosius ginklus, įsibrauti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), grasindami atimti galimybę nukentėjusiosioms A. S. ir J. G. priešintis ir pagrobti joms priklausantį turtą;

R. B. sutiko padėti L. J., G. J., D. V., D. U. įvykdyti suplanuotą nusikaltimą – perdavė neteisėtai, be leidimo laikomus šaunamuosius ginklus – nenustatyto modelio ir kalibro dujinį revolverį, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir kovinį revolverį „K. R. Long 4“, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, davė priemones ir padėjo pasigaminti kaukes nusikaltimui vykdyti.

Vėliau, 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 2 val., veikdami pagal iš anksto parengtą planą, bendrininkų grupe D. V., L. J., G. J., D. U., A. D. nuvyko A. D. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuomet D. V. ir G. J. išlaužė dvejas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir kartu su L. J. ir D. U. įsibrovė į gyvenamąjį namą. Įsibrovę į gyvenamąjį namą, L. J., G. J., D. U. ir D. V. liepė A. S. ir J. G. nejudėti ir pareikalavo atiduoti pinigus. Taip D. V., L. J., G. J., D. U., įbauginę nukentėjusiąsias, atėmė galimybę joms priešintis ir tęsdami savo nusikalstamus veiksmus pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausantį 170 eurų vertės turtą: 5 eurų vertės piniginę; 140 eurų; 5 eurų vertės prožektorių; 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su Sim kortele, bei J. G. priklausantį 80 eurų vertės turtą: 15 eurų vertės piniginę; 60 eurų; 5 eurų vertės prožektorių. D. V., L. J., G. J. ir D. U. grįžus į automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) A. D. išvežė D. V., L. J., G. J. ir D. U. šiuo automobiliu iš nusikaltimo vietos.

Šiais veiksmais kaltinamieji G. J., L. J., A. D., D. V. ir D. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, o kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bei savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė nenustatyto modelio ir kalibro dujinį revolverį, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei kovinį revolverį „K. R. Long 4“, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai, jų vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pirmas nusikaltimas buvo pas E. R.. Mintis įvykdyti nusikaltimą kilo D. P., nes pastarajam reikėjo pinigų sumokėti baudai. Jis (G. J.), jo brolis ir D. yra dirbę pas E. R. ir žinojo, kad ji turi pinigų. Jis, L. J., D. P., I. Z., G. M. tarėsi 2017 m. kovo gale, prieš dieną ar tą pačią dieną ir naktį, kai įvykdė nusikaltimą. Susitarė, kad jis neis, nes gali pažinti dėl kūno sudėjimo. Jis turėjo stebėti, kad mašinos nepravažiuotų, G. M. turėjo vairuoti, o L. J., D. P. ir I. Z. ėjo į vidų pagal susitarimą. D. P. turėjo vairuoti, bet kokį kilometrą pavežė, po to G. M. toliau važiavo D. P. automobiliu „Opel Vectra“. I. Z. pasiėmė žaislinį šautuvą ir kaukę, L. J. pasiėmė megztinį ir pirštines, D. P. turėjo peilį ir lipnios juostos. Jau buvo po pirmos valandos nakties. Buvo tamsu. L. J., D. P. ir I. Z. išlipo iš mašinos ir nuėjo į namą, jis su G. M. pasiliko mašinoje. Pamatė, kad lauko durys atsidaro, ir išgirdo balsus: „Vyrai, baikit“ ir šauksmą. Suprato, kad vykdomas plėšimas. Eidami į vidų pasiėmė šautuvą, peilį ir teleskopinę lazdą. Prieš vykdant plėšimą su broliu buvo visiems pasakę, kad, jei bus naudojamas smurtas, jie su broliu išeis, kad žinotų ribas. Jis matė, kad turi lipnią juostą, žinojo, kad, jei kas, suriš, kad nesipriešintų. Jie išbuvo daugiausia 10 minučių, viskas vyko labai greitai. Jis ir G. M. iš automobilio nebuvo išlipę. Kai L. J., D. P. ir I. Z. grįžo visi trys vienu kartu, apžiūrėjo, kad paliko teleskopinę lazdą, nepamena, kuris – D. P. ar I. Z. nubėgo jos pasiimti. Jie paėmė dvi pinigines ar vieną ir telefoną, brolis sakė, numetė į pievą telefoną „Nokia“. Pinigų buvo 2020, gal 2040 eurų. Pasidalijo po lygiai ir 20 eurų davė už kurą. Kas buvo piniginėje, nematė. Piniginę turėjo brolis. Piniginę matė neatidarytą, išėmė pinigus ir važiuojant pakeliui išmetė piniginę ir kaukes. Pripažįsta, kad buvo dokumentai piniginėje. Jų tikslas buvo pinigai, imti daiktais tikslo neturėjo. E. R. ir kitiems nukentėjusiesiems žalą atlygino, jis su broliu nuvežė, atsiprašė. Sumokės E. R. ir neturtinę žalą, kiek paprašys.

Buvo teleskopinė lazda, mini „beisbolkė“. Medinę lazdą išmetė su kauke ir megztiniais. Du kartus buvo sustoję, kad galėtų atsikratyti daiktais. Jam D. pasakojo, kad močiutei bandė lipnia juosta klijuoti burną, bet ši įkando į ranką. Jam brolis pasakojo, kad D. P. bandė ją apversti, bet neišėjo, ir brolis apėjo iš nugaros ir neapvertė, bet ją paguldė, tai pasakojo, kai grįžo į mašiną, važiuojant. Jis nematė, ar buvo suduoti močiutei smūgiai, tarėsi, kad nemuš.

Antras nusikaltimas buvo vasarą, kai D. P. buvo paleistas į laivę, kuriam jis pasigyrė dėl plėšimo. D. P. pasakė, kad yra toks diedukas, kuris turi pinigų. Gali būti, kad kalbėjosi birželio 1 d. Pokalbyje dalyvavo ir L. J.. Įvykio dieną buvo šokiuose N., daug nesitarė, tik kalbėjo, kad po šokių nuvažiuos pasižiūrėti. D. P. sakė, kad diedukas turi šautuvą. Pabuvo šokiuose iki 23 val. ir nuvažiavo į degalinę, pasiėmė atsigerti mineralinio ir pirštines, kad neliktų antspaudų. A. D. po to pokalbio pasakė, pastarasis sutiko prisidėti ir turėjo nuvežti į įvykio vietą, D. P. turėjo rodyti kelią. Tikslas buvo atimti galimybę priešintis, laikant be mušimo. Mašinoje liko A. D., o jis, L. J. ir D. P. ėjo į namą. Taip iš anksto tarėsi. A. D. važiavo savo automobiliu „Audi A4“. Buvo blaivūs. Netoli reikėjo važiuoti, kaimo pavadinimo nežino, (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo pirmą kartą, jis, L. J. ir D. P. nuėjo apsižiūrėti. Matė, kad buvo šuo, tada grįžo į mašiną, pasiruošė kaukes pasidarę iš „maikių“, jis ant galvos užsimaukšlino kapišoną ir antrą kartą ėjo laužtis. D. P. iš jėgos išlaužė duris, be įrankių, L. J. turėjo surasti dieduką, kurį rado lovoje paskutiniame kambaryje, nežino, ar diedukas miegojo, nematė ką L. J. darė jam, bet kai jis (G. J.) atėjo, matė, kad L. J. laiko lovoje ranką uždėjęs. Senukas buvo ant pilvo apverstas, ir visą laiką taip buvo, iki paleido. Jis su D. P. ieškojo pinigų. Jis rado cigaretes, alkoholio, bet alkoholio neėmė, nes nevartoja. Kai gale kambaryje rado brolį, pamatė du šautuvus, padėtus šalia, juos rado D. P.. Vienas buvo dujinis, kitas – kovinis revolveris. Dujiniame buvo 8 šoviniai, o revolveryje buvo maža dėžutė, gal 100 šovinių, pinigų rado 20 eurų, gali būti 30 eurų. Tuos pinigus atidavė A. D. kurui. Auksinį žiedą pats nukentėjęs atidavė nuėmęs nuo piršto. Iš viso rado cigaretes, alkoholio, du šautuvus, laikrodį ir žiedą. Jis nematė, ką kiti darė, išbėgdami matė, kas ką turi, jis laikrodžio neėmė, tik cigaretes. Paėmė telefoną „Samsung“, brendžio, vyno butelį, tris degtinės butelius, cigaretes. Visi vienu metu išėjo. Nukentėjusysis liko gulėti lovoje ant pilvo. Nematė, kad nukentėjusiajam būtų suduota smūgių. Pinigus davė A. D., ginklus įdėjo pas A. D. į mašiną, po to ginklus padėjo apleistame pastate. Alkoholį pasiėmė D. P.. 10 pakelių cigarečių pasidalijo. Žiedą pasiėmė D. P., dėl laikrodžio nepamena. Tada visi grįžo namo, A. D. parvežė. Ginklai liko automobilyje, jis nedalyvavo slepiant ginklus. Kiek pamena, jį su broliu pirmus išleido iš automobilio, po to D. P..

Iš „maikių“ kaukes pasidarė L. J. ir D. P.. Ant batų D. P. užsidėjo kojines, kad neliktų antspaudų. Jis netyčia kitame kambaryje pasiėmė dujinį šautuvą, nukreipė į žemę ir iššovė, lauke vėl iššovė. L. J. iššovė iš revolverio lauke. Buvo garsas nuo tų šūvių.A. D. matė ginklus, žinojo, kad buvo pagrobtas turtas. Visi susidėję atlygino žalą, tik jis su broliu važiavo kartu pas nukentėjusiuosius. Labai gailisi taip padaręs, atsiprašė.

Kelios valandos prieš įvykį iš J. G. ir A. S. atvažiavo A. D., D. U., D. V., L. J. ir pasiūlė apiplėšti. Tai buvo 2017 m. rugpjūčio 2 d. Tada nuvažiavo pas R. B. pasiimti ginklų. Nepamena, iš kur sužinojo, kad pas R. B. yra ginklai, žinojo, kad jie pagrobti iš V. Z.. Jis su A. D. pabuvo apie 10 minučių ir pradėjo darytis kaukes. R. B. ginklus pasiėmė, nors jie nebuvo R. B., nebuvo planuota juos turėti. R. B. padavė ginklus, pastarasis žinojo, kad bus daromas plėšimas. Kai pradėjo ruoštis, A. D. paskambino pažįstamas, prašė pavežti iki degalinės nupirkti alkoholio. Jis išvažiavo su A. D., todėl viso pasiruošimo nematė, o kai grįžo, rado D. V., D. U., L. J. lauke. R. B. irgi buvo lauke, bet nevyko kartu. Jie buvo pasidarę kaukes R. B. namuose. Jau buvo po dvylikos nakties, apie 2 val. Kelią rodė D. V.. Apie pirmą plėšimą pastarieji žinojo, o apie antrą plėšimą nežinojo. Vairavo A. D. „Audi A6“, nuvažiavus 300 metrų iki vietos juos išleido, tada nuėjo iki namo, D. V. išlaužė duris, jie įbėgo į vidų, jis buvo koridoriuke, nes neturėjo kaukės nei pirštinių. Jis nelaužė durų, matė, kaip D. V. laužė duris. Visi įėjo į vidų, kiti nuėjo į kambarius, jis liko koridoriuke stebėti. Ginklus turėjo D. V. ir D. U., kuris kurį – nepamena. Viduje buvo dvi moterys, vieną matė per kampą, jos buvo lovose. Per kampą matė, kad viena buvo atsisėdusi. Joms buvo pasakyta nejudėti. Jis buvo be kaukės, nesirodė. Viena moteris švietė su prožektoriumi, tai atėmė prožektorių ir piniginę, telefoną „Nokia“ ir iš J. G. piniginę su 60 eurų. Jis po to tik pinigus gavo, nieko neieškojo. Visi kartu grįžo atgal. Telefoną išmetė, prožektorių sulaužė D. V., pinigines išmetė važiuojant.

Jis nematė, kad grasintų ginklais. D. V. turėjo laužtuvėlį durims išlaužti. Ginklus pas A. D. parsivežė, daugiau nežino, kur ginklai liko. Jis ginklų neturėjo. R. B. davė medžiagos kaukėms ir davė ginklus, nesidalijo su juo pagrobtu turtu. D. V. duris išplėšė su laužtuvu ir visi trys įbėgo į vidų, daugiau nematė, ką jie veikė.

Kalbėjo su buvusia drauge M. apie įvykį, norėjo pavaidinti prieš panelę. Pripažįsta tą pokalbį. Po tų visų įvykių nuo tos kompanijos atsiribojo, nes pamatė, kad į gerą nenuves. Dar po kiek laiko panoro pakeisti aplinką, su broliu išvyko dirbti į I. Gailisi dėl to, ką padarė, gėda nukentėjusiesiems pažiūrėti į akis, neturtinę žalą atlygins.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pirmas kartas buvo 2017 m. kovo 30 d., jam mokykloje per laisvą pamoką D. P. pasiūlė susitikti. D. P. pasakė, kad pastarajam reikia sumokėti baudą dėl eismo įvykio, klausė, gal jis žino, iš kur gauti pinigų, sakė, gal „kažką prasukame“, klausė, kaip dėl tos senolės E. R.. Buvo kalbėję, kad ji turi pinigų. D. P. sakė, kad reikia važiuoti pas E. R., sakė surinkti, kas važiuoja ir tą patį vakarą važiuojam. Jis paskambino G. M., po to pasakė I. Z., kurie sutiko. Jiems sakė, jog važiuos apiplėšti, tikslas – pinigai. Važiavo su D. P., su jo „Opel Vectra“, pasiėmė I. Z., nuvažiavo pasiimti ginklų. Jis broliui pasakė tuoj po to, kai su D. P. pakalbėjo, brolis sutiko. Jis pasiėmė pirštines ir kaukę, pas D. P. buvo lenktas nedidelis peilis ir lipni juosta, pas I. Z. – žaislinis šautuvas, skara kaukei pasidaryti ir mini beisbolo lazda, nežino, kuris turėjo teleskopinę lazdą. Susitarė, kas ką darys, brolis bus su D. M. liks mašinoje, o jis su I. Z., D. P. eis į vidų. Įėjo į namą, peilis buvo skirtas atidaryti langui ar durims. Jis bandė peiliu atidaryti duris, sulojo šuo, išgirdo, kad senolė ateina. Tada jis pasislėpė už namo, D. P. ir I. Z. už lauko virtuvėlės. Senolė atidarė duris, laikė šunį, jie ėjo link senolės, o jis jai buvo už nugaros. Jie buvo šalia jos, tada jis senolę paėmė už liemens ir gražiai padėjo ant žemės, paguldė ant pilvo, D. P. sakė ją laikyti. Dėl tokių jo veiksmų senolei negalėjo ant veido atsirasti nubrozdinimų, nebent D. P. stipriai laikė, gal tada ir galėjo nubrozdinimai būti. I. Z. ėjo link jos su šautuvu, ištraukė šautuvą, nepamena, ką pasakė, tada jis senolę ir paguldė ant žemės, D. P. sakė laikyti, o jis su I. Z. nubėgo į namo vidų pinigų ieškoti. Viename kambaryje nerado, kitame nerado, trečiame kambaryje buvo sekcija, dureles išlaužė su peiliu, ten rado piniginę su dviem tūkstančiais eurų, dar buvo šalia sekcijos rankinukas, ten buvo 20, gal 40 eurų. Pasiėmė pinigus ir bėgo lauk. Lauke pamatė, kaip D. P. bando nukentėjusiajai lipnia juosta surišti kojas ir rankas, pasakė nieko nedaryti, nes viską turi. Įsėdę į mašiną pasigedo teleskopinės lazdos, grįžo pasiimti. Nepamena, kuris grįžo paimti lazdos – D. ar M.. Piniginėje buvo dokumentai ir pinigai. Piniginę išmetė, dantis gal buvo piniginėje, pripažįsta, kad galėjo būti. Dar buvo pensijos pažymėjimas, banko kortelės. Juos domino tik pinigai. Jis padalijo pinigus po lygiai. Apie 10 km pavažiavę išmetė lazdą, kaukes, megztinį, pirštines.

Jis nematė, ką D. P. darė, nes su I. nubėgo į namą. Matė, kad rankas ir kojas nori rišti, jis pasakė nieko nedaryti, kad bėgame, viskas. Parvertimas senolę ant žemės gal ir yra smurtas, jis nelaiko to smurtu, bet pagal įstatymus gal taip yra. Gulėdama ant žemės nukentėjusioji muistėsi. D. P. keliu buvo prispaudęs kojas. Telefonas buvo paimtas tam, kad neprisiskambintų policijai, prie namo telefonas buvo išmestas. Jis iš to plėšimo gavo 400 šimtus ar 450 eurų, nepamena. Penki žmonės buvo – 2000 eurų dalijosi po lygiai. Sumokės, kiek reikės, žalą atlygins.

2017 m. birželio 3 d. jis su D. P., A. D., G. J. sumanė apiplėšti V. Z., kurį žinojo D. P.. Jis pirštines pasiėmė, D. ant kojų buvo užsidėjęs kojines, kad antspaudų nepaliktų, jis buvo pasidaręs kaukę iš „maikės“. A. D. juos turėjo nuvežti ir parvežti iš įvykio vietos, pastarasis žinojo, kokiu tikslu važiuoja. Tai buvo apie 2 val. nakties. Privažiavo prie namo, nuėjo apsižiūrėti. Durys nebuvo tvirtos, grįžo į mašiną pasitarti, ką daryti. Nutarė duris išspirti. Jie viską susiplanavo, užsidėjo ant kojų kojines, užsimovė pirštines. D. išlaužė duris, jis įbėgo pirmas ieškoti senolio, tada iš paskos D. P. ir G. J.. Senolis gulėjo lovoje, bandė stotis, bet jis pastarąjį paguldė ant pilvo, prispaudė lovoje ir laikė jį visą laiką. D. P. ir G. J. ieškojo pinigų. Prieš važiuojant žinojo, kad senolis turi ginklų. Senolį jis laikė, D. P. pasakė, kad nuimtų žiedą, bet senolis priešinosi, tada jis pasakė nusiimti žiedą, senolis nusiėmė, pasakė senoliui gulėti ir nejudėti. Dar rado alkoholio, du ginklus – dujinį ir kovinį. Rado šovinių, paėmė, galėjo būti 100 šovinių. Pinigų buvo tik smulkiais, gal ir galėjo būti 30 eurų. Laikrodis buvo tik vienas, jį išmetė, nes atrodė nieko vertas, rankinis, sidabro spalvos, metalinis. Piniginės nematė. Telefoną jis paėmė, išmetė į laukus, kad nepraneštų policijai. Dar buvo brendis, vyno, degtinės trys buteliai, cigarečių. Nežinojo, ar laikrodis vertingas, todėl paėmė, o automobilyje pažiūrėję išmetė pakeliui. Kai važiavo, visi buvo blaivūs, alkoholį išgėrė kitą dieną miestelio šventėje. Ginklai buvo padėti A. D. mašinoje, bagažinėje, nežino, kur jie daugiau buvo, nesidomėjo. Jis buvo iššovęs vieną šūvį namuose įvykio vietoje, nieko negąsdino, tik norėjo pasižiūrėti, netyčia iššovė, iš kurio ginklo, nežino, tik garsas buvo.

Ginklus galvojo parduoti, bet A. D. nusimano apie juos, sakė, kad nevertingi, kad nieko negaus. Jis laikė senolį, D. P. ieškojo, iš kažkur ištraukė ginklus ir ant staliuko padėjo.

D. P. tik viename epizode dalyvavo. Nieko nesiruošė, tik galvojo, ką daryti, sumąstė, nuvažiavo į šokius, kad šokiuose juos visi matytų, ir po to nuvažiuoti plėšti. Visi pakalbėjo, D. P. užsiminė, bet sakė būti atsargiems, nes ten yra ginklai. Atsiprašo, labai gailisi.

2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, gali būti naktį iš 2 į 3 d. jis, G. J., D. V., A. D. ir D. U. sumanė nuvažiuoti į kaimelį pas dvi senutes, ruošėsi apiplėšti. Jas žinojo D. V.. Jis, A. D., D. V. nuvažiavo pas D. U., jį pasiėmė. Kartu, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas brolį G. J., jį pasiėmė ir tada visi nuvažiavo pas R. B. pasiimti ginklų. Nemanė, kad naudos ginklus nusikaltimui, tiesiog ginklus norėjo pasiimti. Jis žinojo, kad ginklai yra pas R. B.. D. P., jau būdamas įkalinimo įstaigoje, jam paskambino, jog reikia paimti ginklus, kad niekas nerastų. Kulkų juose nebebuvo. D. P. pasakė, kad ginklai yra pas jį daržinėje po šienu, sakė paimti, kad niekas nerastų. Jis sakė, kad neis. Kažkaip sušneko su R. B., šis sakė, gal reikia paimti. Jis sakė neiti ir neimti. Po kiek laiko sužinojo, kad ginklus R. B. pasiėmė. Jis R. B. sakė, kur ginklai, pastarasis sakė, kad paduos. R. B. nuėjo į garažiuką ir padavė ginklus. Pas R. B. kaukes darė, pastarojo nesiėmė, nes nebuvo mašinoje vietos. R. B. padavė ginklus ir padėjo kaukes padaryti. Tada nuvažiavo į įvykio vietą, kelią rodė D. V.. Buvo tamsu, kaimo nežino, (duomenys neskelbtini). Vairavo A. D. su „Audi A6“. Jie išlipo, nuėjo prie namo keturiese: jis, G. J., D. V. ir D. U.. Jis ir kiti stovėjo šalia, D. V. išlaužė duris su laužtuvu. G. J. nėjo į vidų, jie įėjo, rado dvi senoles, viena gulėjo, kita sėdėjo, prie jų nelindo. D. V. ir D. U. stovėjo, žiūrėjo senoles. Jo užduotis buvo rasti pinigus. G. J. buvo koridoriuje ar virtuvėje. Kartoninėje dėžėje rado piniginę ir 160 eurų, rankinuke piniginėje dar buvo 20 eurų. Per abi pinigines buvo 200 eurų. Vieną prožektorių jis paėmė, o kitą kažkas kitas paėmė, juos išmetė. Telefonas buvo paimtas, kad neiškviestų policijos. Piniginę išmetė pakeliui. Žala nukentėjusioms atlyginta, jų atsiprašyta. Ginklai paskui atsidūrė pas A. D., po to nežino kur, nesigilino. Vėliau su broliu išvyko į užsienį dirbti.

Pinigus išleido rūbams, maistui. Dabar mokosi ir dirba. Ateityje nori baigti 12 klasių ir mokytis profesijos. Pinigus daugiau uždirbs dirbdamas. Dar kartą nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlygins žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad G. ir L. J. dirbo pas E. R., žinojo, kad ši turi daug pinigų, ir pasiūlė apiplėšti. Jis sutiko pavežti, eigoje taip išėjo, kad ir jis dalyvavo. Jis turėjo avariją, bet žala jau buvo atlyginta. Visi susitikę sutarė, jis vairavo. Paėmė G. M., po to kitus: G., L. J., I. Z.. Jis pasiėmė peilį, dėl lipnios juostos nepamena, bet gali būti, kad jis paėmė, I. Z. turėjo žaislinį šautuvą, teleskopinę lazdą L. J.. G. J. ir G. M. buvo mašinoje, stebėjo aplinką. Dėl kitos lazdos nepamena, tik teleskopinę lazdą pamena. Tai buvo 2017 m. kovo 30 d., naktį, apie 1.30 val., nuvažiavo į kaimą. Išlipo prie posūkio link M.. Jis iki tos vietos vairavo „Opel Vectra“. Dabar to automobilio nebeturi, jis buvo jo vardu, vertė – apie 150 eurų. Ten vietoje užsidėjo kaukes, tada G. M. sėdo už vairo, važiavo iki nukentėjusiosios namų. Jis, L. J. ir I. Z. nubėgo į namą, pasislėpė. Jis padavė peilį L. J., kuris duris juo bandė atidaryti, bet pradėjo loti šuo, nukentėjusioji uždegė lauke šviesą, išėjo į lauką. Jis su I. Z. buvo pasislėpę už virtuvėles, o L. J. už namo kampo, tada jie pradėjo eiti link močiutės. I. Z. su šautuvu rankoje ištiesęs sakė „sustok“. L. nukentėjusiąją paguldė ant pievelės, ant pilvo, pastaroji priešinosi, jam pasakė ją laikyti, jis ranką pridėjęs laikė, kad ši neatsistotų. Laikė ranką padėjęs ant nugaros, nukentėjusios veidas buvo šonu, kojas judino, nukentėjusioji galėjo nusibrozdinti, kai ją laikė. Sutinka, kad taip laikydamas atėmė jai galimybę priešintis. Nukentėjusioji šaukė, kai ją laikė. Ją laikė apie 10 minučių. Tik jis ir L. J. prie nukentėjusiosios buvo prisilietę, prie jos kiti neprisilietė. I. Z. ginklą laikė. Kai tik išėjo, I. Z. ir L. J. sušuko: „Viskas, bėgam.“. Mašinoje I. Z. prisiminė, kad kažkur paliko teleskopinę lazdą, tuomet sugrįžo jos pasiimti ir tik pasiėmę lazdą parbėgo į mašiną. Iš nukentėjusiosios pagrobė pinigines, telefoną, kurį L. J. išmetė į pievas. Grįžtant vairavo G. M.. Pinigines išmetė važiuojant nuo įvykio vietos už 10 km. Sustoję pasidalijo pinigus. Po to jis vairavo, visus paleido namo.

Patvirtino, jog davė teisingus parodymus tyrėjai. Dabar ne viską pamena, tyrimo metu geriau prisiminė, galima remtis jo duotais parodymais. Nepamena, ar burną užklijavo lipnia juosta. Tiesą sakė tyrimo metu, tik dabar ne viską pamena. Mašiną pirko už 350 eurų, ją turėjo apie pusę metų, negerino jos būklės, pardavė už 150 eurų ar 90 eurų į metalo laužą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo D. P. parodymus (7 t., b. l. 37–38), kaltinamasis D. P. parodė, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Daugiau nėra nusikalstęs, pasižada daugiau taip nedaryti. Dirba Š., dirbs ir toliau, penkerius metus jau toje kompanijoje dirba. Jis atsiprašo nukentėjusiosios, labai gailisi, atlygins žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. kovo mėnesio pabaigoje L. J. paskambino, pasiūlė susitikti, papasakojo, kaip viską darys, sakė, kad važiuos apiplėšti, ir jis sutiko. Žinojo, kas dalyvaus, nes bendravo: jis, G. ir L. J., D. P., su G. M. tik šiaip bendravo. Atvažiavo G. ir L. J., D. P.. Jis pasiėmė žaislinį šautuvą, kurį pasiskolino iš bendraklasio, lazdą ir teleskopinę lazdą, kaukę. Pasiūlė lazdą pasiimti dėl vaizdo. Ruošėsi plėšimui. Nežinojo, pas ką vyks, nepažinojo, sakė L., kad D. pažįsta. Sakė, kad turi pinigų. Kalbėjo apie E. R.. Sutarė, kad į vidų eis jis, L. J., D. P., o G. vairuos ir kartu su G. prižiūrės aplinką. Iš anksto sutarė, kad veš D. P., bet vežė ir G. M.. Kovo 30 d., apie 1.30 val., nuvažiavę sustojo, išlipo jis, L. J. ir D. P.. L. J. bandė atidaryti duris, bet pasigirdo šuns balsas, užsidegė šviesa. L. J. pasislėpė už namo, jis su D. P. pasislėpė už lauko virtuvėlės. Kai senolė išėjo, jis priėjo, nusitaikė ir sakė „Stok“. Tuo metu L. J. priėjo iš nugaros, ją paėmė ir paguldė ant žemės – ant pilvo, tada D. P. toliau ją laikė, o jis su L. J. nuėjo į vidų. Buvo veja, plytelės, nukentėjusioji galėjo susižaloti, nes ji priešinosi, ją reikėjo prilaikyti, tai galėjo susižaloti. Su L. J. viduje pradėjo ieškoti pinigų. L. J. sušuko, kad rado pinigus, jie iš karto išbėgo, matė, kad D. P. bandė surišti nukentėjusiąją lipnia juosta. Nukentėjusioji rėkė iš pradžių, po to nerėkė. Tada nubėgo prie automobilio, pasigedo teleskopinės lazdos, nubėgo pasiimti, radęs grįžo, su nukentėjusiąja nekonfliktavo, tik pasiėmęs lazdą iš karto bėgo į mašiną. Telefonas buvo, prie namų išmetė. Pasiėmė pinigines, kiek pavažiavę sustojo, išmetė lazdą, kaukes, pinigines, išvažiavo. Pinigus pasidalijo. Buvo blaivūs.

Žalą atlygino, nori atsiprašyti nukentėjusiosios, labai gailisi, ką padarė, už sveikatos sutrikdymą žalą atlygins. Jis neturėjo daugiau reikalų su policija, nėra nusikaltimų padaręs, mokosi, gyvena su močiute, nes nori mokytis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kitus kaltinamuosius pažįsta visus. Įvykių smulkai nepamena, gali būti, kaip nurodyta kaltinime – 2017 m. nuo kovo 20 iki 30 dienos, su L. ir G. J., D. P., I. Z. susitarė plėšti E. R. namą. Pasiskirstė vaidmenis, kad jis vairuos, G. J. sėdės šalia, o L. J., D. P. ir I. Z. eis į vidų ir paims pinigus. L. ir G. J. žinojo tą nukentėjusiąją, kad gali turėti pinigų, nes buvo dirbę pas ją. Kaimo pavadinimo nežino, prie M., J. žinojo, kur važiuoti. Sutarė pasiimti kaukes, pirštines, įrankius. I. Z. turėjo žaislinį šautuvą, D. P. nedidelį peilį, L. J. lazdą. D. P. automobiliu „Opel Vectra“ sutarė važiuoti į tą vietą, kur gyveno E. R.. Jis vairavo, G. J. sėdėjo šalia. Iki kažkurios vietos vairavo D. P., bet ne iki pat vietos, kur gyveno E. R.. Kur važiuoti, rodė J.. I. Z., D. P. ir L. J. nuėjo į namą ieškoti pinigų, jis su G. J. liko saugoti. I. Z. pasiėmė žaislinį šautuvą. Jie buvo užsidėję šaliką ant veido, turėjo lipnią juostą, kuris, nepamena. Kai nuėjo, girdėjo garsus: „Gelbėkit“ šaukė moteris, suprato, kad jie viduje, bet nežino, ką jie darė. Tuo metu jis su G. J. sėdėjo automobilyje. Grįžo visi trys kartu į automobilį, name buvo palikę teleskopinę lazdą, kažkuris nubėgo paimti, kai grįžo, išvažiavo. Name rado 2000 eurų, paėmė piniginę, joje buvusius daiktus ir telefoną „Nokia“. Išvažiavo žvyrkeliu link K., suko didelį ratą. K. aikštelėje automobilyje pasidalijo pinigus, piniginę išmetė važiuodami miškuose pakeliui, grįžę visi išsiskirstė.

Pinigus pasidalijo po 400 eurų kiekvienam. Jis atlygino 430 eurų žalą nukentėjusiajai, pats nevažiavo pas nukentėjusią, kad ši neišsigąstų. Nukentėjusiajai E. R. atlygino visą žalą, visi bendrai susidėję. G. J. nuvežė jai pinigus. Jis dirbo kurį laiką nelegaliai, pusantro mėnesio dirba legaliai nuolatinį darbą. Gailisi nusikaltęs.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 metų rugpjūčio 3 d. pas jį atvažiavo A. D., D. V. ir L. J., tada su jais nuvažiavo į V. parduotuvę, atėjo G. J., visi nuvažiavo pas R. B.. Važiavo A. D. automobiliu. Įsikalbėjo, kad plėšimui daryti reikia kaukių, jis nematė, kaip kaukes darė, jis buvo kitame kambaryje. D. V. kalbėjo, kad senutės gyvena kažkokiame kaime. R. B. padėjo daryti kaukes. R. B. su L. J. parnešė du revolverius, kurie buvo pas R. B.. Vežė A. D. savo „Audi A6“. Važiavo jis, D. V., G. ir L. J.. Kelią rodė D. V.. Kaukes pasiėmė, ginklus, vieną ginklą turėjo jis, kitą – D. V.. Nuvažiavus, D. V. bandė laužti duris, padėjo G. J., išlaužė, kitas duris tik ranka timptelėjo, jis trečias gal ėjo. Buvo tamsu, nesibeldė. Pro vienas duris pažiūrėjo, kad nieko nėra, nuėjus į kitą kambarį pamatė, kad senutės miega. Pasiėmė prožektorių, kuris buvo padėtas ant kėdės, senutės atsisėdo, jis pasakė joms sėdėti, jos buvo išsigandusios. Ginklo senutės nematė, nes po megztiniu buvo, jis galėjo netyčia pašviesti joms į akis, nebuvo iš lovos išlipusios, nesipriešino, buvo išsigandusios. Nežino, ar senutės juos visus keturis matė, bet ne jį vieną matė, matė ir kitus. D. V. tik atėjo ir išėjo. Jie buvo su kaukėmis ant veidų. L. J. ieškojo pinigų, jis neieškojo, tik stovėjo su prožektoriumi, pašviesdavo L. J.. Paėmė telefoną, dvi pinigines ir du prožektorius. Kai išėjo iš namo, telefoną ant kelio numetė, vieną prožektorių išmetė. Buvo du prožektoriai. Du šimtus eurų rado, juos pasidalijo. Matė telefoną, jis jo neturėjo, matė, kaip išmetė. Pinigines išmetė važiuojant. Ginklus turėjo su savimi, po to, kai nuvažiavo pas A. D., susitarė, kad ginklus paliks pas jį. Ginklą įdėjo į kuprinę, kurią iš R. B. pasiėmė.

Gailisi nusikaltęs. Gyvena su tėvais, ieško darbo. Gyvens atskirai, daugiau nedarys nusikaltimų, žalą atlygino.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, iš 2 į 3 dieną, naktį jis, su G. ir L. J., D. U., A. D. atvažiavo į V. „daryti plėšimą“. Susitarė, kad nuvažiuos į kaimą ir eis pas senoles A. S. ir J. G., apie kurias jis žinojo, nes jo teta netoli gyvena. Žinojo, kad senolės gyvena dviese ir turi pinigų. Jis pasiūlė senoles apiplėšti, R. B. visko nežinojo ir padėjo tik kaukes daryti, tačiau žinojo, kad jie važiuos plėšti. A. D. juos vežė. L. J. su R. B. nuėjo į R. B. ūkinius pastatus ir parsinešė ginklus – revolverius. Jis pasiėmė vieną ginklą, o kitą ginklą pasiėmė D. U.. A. D. automobiliu „Audi A6“ važiavo į kaimą netoli M., tai tas kaimas, kuris nurodytas kaltinime. Nuvažiavo vidurnaktį, buvo naktis, galėjo būti apie 2 val. Jie nežinojo, kas kur yra, tai nuėjo į A. S. ir J. G. kiemą, kuriame buvo šuo. Jis turėjo laužtuvą, tai laužė duris, o G. J. jas tempė, į vidų jie suėjo keturi, išsiskirstė po skirtingus kambarius, jis įėjo į vieną kambarį, susitiko su L. J., koridoriuje buvo G. J., kitame kambaryje rado senoles, jos buvo lovose. L. J. ieškojo piniginės. Senolėms buvo pasakyta, kad jos sėdėtų ir nejudėtų. Buvo klausiama, kur pinigai, jos nesakė, tada pradėjo ieškoti. Senolės buvo išsigandusios, jis mano, kad senolės negalėjo pasipriešinti. Rado dvi pinigines, telefoną, ir piniginėje apie 200 eurų, tiksliai kiek, nepamena, viskas gali taip būti, kaip nurodyta kaltinime. Jis su L. J. lauke išeidami betampydami sulaužė prožektorių, piniginę išmetė pakeliui važiuodami, telefoną išmetė prie namų, pinigus pasidalijo visi. Kai ėjo į namą, kiek pamena, A. D. nuvažiavo, o kai ėjo iš namo, jis jam paskambino ir A. D. privažiavo. Ginklą buvo užsikišęs prie šono, senolės negalėjo ginklų matyti, nes buvo tamsu, šviesos nedegė, švietėsi prožektoriumi. Kitą ginklą turėjo D. U.. Iš ginklų nešovė. Grįžo į R., pasidalijo pinigus, po to A. D. išvežė G. J. namo, po to visi išsiskirstė. Pinigų ieškojo L. J., o D. U. stovėjo šalia moteriškių. Visi buvo blaivūs.

Kaukes užsidėjo išlipdami iš mašinos, tai A. D. galėjo matyti. Mano, kad A. D. suprato, kur važiuojama, nes girdėjo kalbas, kai tarėsi, kur važiuos, ką darys.

Jis yra atlikęs karinę tarnybą, susipažinęs su ginklais, žinojo, kad vienas buvo dujinis. Blogai vertina savo elgesį. Draugė augina vaiką, ne kartu gyvena, bet moka lėšas vaiko išlaikymui. Gailisi dėl padarytos veikos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio mėnesį, iš 2 į 3 dieną, atvažiavo pas L. ir G. J., jie paprašė pavežti, vietos nesakė. Visi ir dar su D. P. nuvažiavo į šokius (duomenys neskelbtini), ten kiek pabuvo, po kiek laiko nuvažiavo į degalinę, G. ir L. J., D. P. pasiėmė pirštines, D. P. rodė, kur važiuoti, o jis vairavo savo „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Jis nuvežė juos ten, kur rodė, (duomenys neskelbtini) rajone. Buvo apie 2 val. nakties. Juos išleido nuo namo apie 200 metrų, namo nematė. Jam nesakė, ką konkrečiai darys, kalbėjo, kad važiuos dėl pinigų, jokių įrankių nematė, nematė, kaip pasiruošė. Laukė apie pusę valandos, į laikrodį nežiūrėjo. Kai jie grįžo, sulipo į mašiną. Girdėjo šūvį netoli mašinos, išlipo pažiūrėti, jie parsinešė du ginklus, važiuojant sakė, kad pavogė du ginklus, kokius nesakė, dar parsinešė alkoholio, cigarečių, jam davė du pakelius cigarečių. Jie išmetė daiktus, telefono nematė, jam davė 20 eurų kurui. Po to išsiskirstė. Alkoholio jam nedavė. Visus gautus pinigus išleido Viduklės geležinkelio stotyje prie parduotuvės. Ginklų automobilyje nepaliko. Visi buvo blaivūs.

Pirštines pasiėmė plastikines iš degalinės, kur padėta prie kuro. J., D. P. ir jis važiavo į šokius, negirdėjo, kaip tarėsi, kad bus daromas apiplėšimas, girdėjo, kad važiuos plėšti. Šovinių nematė. Negirdėjo, kad daugiau būtų šauta. Pirmą kartą bagažinėje ginklų nepaliko, tik po antro plėšimo. 8 000 eurų kainavo automobilis, automobilio nepardavė, grąžino. Kažkiek buvo padėvėtas, galėjo kainuoti apie 6,7 tūkstančius eurų.

Jam niekas nesakė, kad vešis ginklus, dabar visai nevežtų. Jie sakė, kad pinigų važiuoja.

Antras plėšimas, iš J. G. ir A. S., buvo 2017 m. rugpjūčio 3 d. Susirinko D. V., G. ir L. J., D. U., juos jis nuvežė pas R. B.. D. V. buvo sakęs, kad žino dvi mokytojas, kad jas reikia apiplėšti, prašė pavežti ir jis sutiko. Juos nuvežė pas R. B.. Nuėjo pas R. B. į vidų, parūkė, jis su G. J. išvažiavo pas G. draugą, kuris paskambino, prašė pavežti. Kai grįžo, jie jau buvo lauke. Matė, kad D. V. turėjo laužtuvą. Buvo naktis, apie 2 val. Važiavo savo „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Kur važiuoti, rodė D. V.. Važiavo tiesiu keliu, buvo didelis rūkas, pasakė, kur sustoti, juos paleido ir laukė, kol grįš. Sakė, kad ten gyvena dvi močiutės. D. V. sakė, kad jos gali turėti pinigų. Jie visi išlipo, jis liko mašinoje, laukė apie valandą, kol jie jam parašė privažiuoti. Tada jis pavažiavo apie 200 metrų, paėmė juos. Jie sakė, kad rado apie 200 eurų pinigų, visus važiuojant pasidalijo, jam davė 30 eurų, daugiau jokių daiktų jis nematė. Nepastebėjo, kad ką per langus mestų važiuojant. R. įsipylė kuro, išvežiojo juos namo. Revolverius paliko mašinoje, sakė paslėpti. Jis paėmė tuos ginklus ir paslėpė pas save namuose. Vienas ginklas buvo dujinis, kitas kovinis, šovinių nebuvo. Ginklus laikė apie porą mėnesių. Kai jis buvo darbe, jam sesuo sakė, kad D. P. ginklus padavė, sesuo žinojo, kad jis turi ginklus. Jis suprato, kad draudžiama laikyti ginklus, žinojo, kad ginklai vogti, kai pasakė, kad iš V. Z. ginklus pagrobė.

Automobilį „Audi A6“ pardavė už 800 eurų, nes buvo su defektu, sugedo, kokį mėnesį dar važinėjo, jį pirko už 1200 eurų 2017 m. liepos pradžioje. Jis tarnavo kariuomenėje, tai apie ginklus žinojo. Ginklų nebuvo išardęs.

Dabar gyvena su vaiko motina ir prižiūri vaiką, dirba, gailisi dėl padarytos veikos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 metų birželio pradžioje pasiūlė G. ir L. J. važiuoti pas vieną vyrą, girdėjo, kad pastarasis turi pinigų, tai V. Z.. Buvo vakaras, nuvažiavo jis, L. J., G. J. ir A. D. į kaimo šokius, pabuvo valandą ir nuvažiavo. Buvo mintis, kad jie trise – jis, L. J., G. J. eis į namo vidų, A. D. vairuos. Sustoję aikštelėje apsimovė kojines ant batų, pirštines, užsidėjo kapišonus, išvažiavo. Buvo girdėjęs, kad V. Z. turi ginklus, kad gali panaudoti, jis sakė G. J. būti atsargiems. Apie 1–2 val. nakties nuvažiavo jis, G. ir L. J., apsižiūrėjo, ten buvo šuo, bet nelojo. Grįžę prie mašinos pasiruošė ir nuėjo vėl. Jis išspyrė duris, L. J. įbėgo pirmas, jis įbėgo antras, namas didelis, bėgo į skirtingas puses, kažkas sušuko, pamatė, kad L. J. senuką ant lovos laiko, pradėjo ieškoti pinigų, dviejose piniginėse buvo 20 ar 30 eurų, po lova rado du ginklus: dujinį ir kovinį, abu buvo revolveriai, ir padėjo juos ant stalo. Tuo metu L. paleido nukentėjusįjį, sušuko: „Gulėk ramiai, nejudėk“. Jis paėmė 5 butelius alkoholio, cigaretes, dar paėmė žiedą. Jis pasakė, kad L. žiedą numautų, bet nukentėjusysis pats nusimovė ir padavė jam. L. paėmė telefoną. Viskas vyko tris, gal keturias minutes. Rado šovinius, jų gali būti 100 vnt., paėmė alkoholį, cigaretes, 30 eurų, telefoną. Išbėgo. Telefoną išmetė pakeliui, pinigus išpylė iš piniginės kambaryje ir piniginę numetė. Vežė A. D., kuris jų laukė automobilyje „Audi A4“. Įsėdę į automobilį pasakė, kad yra ginklai. Nuvažiavo į apleistą pastatą, už 2–3 km. Išmetė kaukes, ginklus padėjo į bagažinę, pinigus paliko A. D. už kurą, ginklai liko pas A. D. automobilyje. Kai jis buvo R., pasiėmė ginklus iš A. D.. Jis paskambino L. J. ir pasakė paimti ginklus, kurie buvo jo sodyboje daržinėje. Po mėnesio grįžęs neberado jų, nežino, ar paėmė. Kai jis ginklus paėmė, kulkų juose nebuvo. Buvo paleista porą šūvių nusikaltimo vietoje, tik nežino, kuris šovė.

Apie kitus nusikaltimus sužinojo vėliau. Po to nebekontaktavo su A. D. dėl ginklų. Jis smurto prieš V. Z. nenaudojo, jokios naudos iš to įvykio neturėjo. Jis atsiprašo nukentėjusiojo, gailisi, padarė didelę klaidą, suklydo, daugiau tai nebepasikartos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, tikslaus laiko nepamena, L. J. pasakė, kad D. P. ūkiniame pastate yra padėti ginklai, jis nuėjo į tą ūkinį pastatą, paėmė ginklus. Tų ginklų pavadinimų nežino, buvo du šautuvai, nežino, kokie jie, bet ne žaisliniai. Jis parsinešė ginklus namo, paslėpė garaže. Po kelių dienų atvažiavo L. ir G. J., A. D., D. V., D. U.. Jis padavė jiems tuos šautuvus. Pastarieji žinojo, kad ginklai pas jį, sakė, kad reikalingi plėšimui, ką plėš, neminėjo. Padarė kartu kaukes, galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime, 2017 m. rugpjūčio pradžioje. Kaukes darė jo namuose iš jo megztinio. Po to visi sėdo į mašiną ir išvažiavo, jis nevažiavo. Sutinka, kad padėjo padaryti plėšimą. A. D. vairavo. Jam L. J. pasakė, kur yra padėti ginklai, iš kur pastarasis žinojo, kad ten ginklai, nežino, tik sakė, kad yra pas D. P.. Kiek laiko tie ginklai jo garaže buvo, negali tiksliai pasakyti, keletą dienų. Suprato, kad negalima ginklų laikyti. Ginklų jam negrąžino, kur jie dabar yra, neįsivaizduoja. Iš jo namų išvažiavo vykdyti plėšimą, buvo tamsu. Naudos neturėjo, jam neatlygino. Jis gailisi dėl savo veiksmų ir kad taip įvyko. Sutinka padėti atlyginti žalą.

Kaltinamiesiems G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., D. V., A. D., D. P., R. B. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamiesiems bei jų gynėjams ir prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė atitinkamai padarius plėšimą nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu įsibraunant į gyvenamąjį namą ir pagrobus E. R. asmens dokumentus, padarius plėšimą V. Z. atžvilgiu įsibraunant į gyvenamąjį namą ir pagrobus nukentėjusiajam V. Z. priklausančius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, padarius plėšimą A. S. ir J. G. atžvilgiu įsibraunant į gyvenamąjį namą bei padėjus padaryti plėšimą A. S. ir J. G. atžvilgiu įsibraunant į gyvenamąjį namą, neteisėtai įgijus ir laikius šaunamuosius ginklus, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 30 d., apie 2 val. nakties, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją prižadino šuns lojimas. Pamanė, kad šuniukas nori į lauką, todėl išėjo į lauką. Ten pamatė tris asmenis, visi buvo užsidengę veidus. Vienas iš jų rankoje laikė pistoletą, sudavė juo vieną kartą į galvą. Šie asmenys taip pat sugriebė ją, pargriovė ant žemės ir laikė prispaudę prie žemės. Užpuolimo metu buvo praradusi sąmonę. Vienu metu buvo atsigavusi, bet vėl buvo suduotas smūgis jai į veidą. Pamena, kad užpuolikai jai sudavė smūgius į nugarą, krūtinę, buvo užspaudę burną, surišo rankas, kojas, užklijavo burną. Ji nepamena, ar užpuolikai buvo sugrįžę antrą kartą. Užpuolikai nekalbėjo su ja, visą laiką tylėjo. Kai apie 3 val. 30 min. ji išsilaisvino ir grįžo į namo vidų, pamatė, kad ten yra viskas suversta. Iš jos buvo pavogti įvairus daiktai, pinigai, asmens dokumentai: 2040 eurų; 10 eurų vertės odinė piniginė; 10 eurų piniginę; 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas Nokia su sim kortele; 100 eurų vertės auksinis dantis; asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ją užpuolę asmenys taip pat sugadino 100 eurų vertės spintos dureles. Nusikaltimo metu ji buvo sužalota: po suduotų smūgiu bėgo kraujas iš burnos ir nosies, ji patyrė insultą. Po šio įvykio ji buvo gydoma ligoninėje 10 dienų. Visą žalą jai 2018 m. rugpjūčio 28 d. atlygino J., ji nebereiškia byloje civilinio ieškinio. Broliai J. yra jos vyro giminaičiai. Šie broliai 2017 m. vasario mėn. skaldė pas ją malkas, tuomet ji sumokėjo jiems už darbą 60 eurų (1 t., b. l. 22; 51; 53–55; 56–57; 61–63; 64–65).

Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 30 d. apie 7 val. 20 min., pas jį namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė E. R.. Ji buvo labai išsigandusi, jos veidas buvo sužalotas. Kaimynė papasakojo, kad naktį ją užpuolė 4 asmenys su kaukėmis, vienas jų galimai turėjo pistoletą (1 t., b. l. 86).

Liudytojas P. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 2 d., apie 10 val., jis atvyko į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir eidamas mišku netoli kelio (duomenys neskelbtini) pastebėjo megztinį. Priėjęs arčiau pamatė įvairius daiktus: dvi pinigines, karnavalinę kaukę, beisbolo lazdą, vieną pirštinę. Suprato, kad šie daiktai gali būti susiję su kažkokiu nusikaltimu, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Jis apžiūrėjo vieną piniginę operatorės nurodymu ir ten rado E. R. asmens tapatybės kortelę, pensininko pažymėjimą, kažkokių lapelių. Ant vieno lapelio buvo užrašyta J. pavardė (1 t., b. l. 99–101).

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis internete buvo nusipirkęs šautuvą (duomenys neskelbtini), kuris šaudo šratukais. Pamena, kad vieną kartą, galėjo būti 2017 m. pavasaris, I. Z. pasiskolino iš jo šį šautuvą, o po kelių savaičių grąžino (3 t., b. l. 59–60).

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis turėjo stilizuotą kaukolės tipo kaukę. Galėjo būti 2017 m. pavasaris, pas jį į namus atvyko L. J. ir parašė paskolinti šią kaukę. Jis paskolino kaukę L. J.. L. J. iki šiol negrąžino jam kaukes (3 t., b. l. 62–63).

Nukentėjusysis V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 2 val. nakties, į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), įsibrovė du arba trys asmenys. Visi jie buvo užsidėję kaukes. Vienas iš užpuolikų puolė ant jo, jį užgulė, sugriebė jam už kaklo ir reikalavo atiduoti pinigus. Kiti ieškojo pinigų jo namuose, viską vertė. Užpuolikai numovė jam nuo piršto 200 eurų vertės auksinį žiedą, taip pat pagrobė kitus daiktus, pinigus, ginklus: 70 eurų vertės dujinį revolverį, 150 eurų vertės kovinį revolverį „KORA RANDZ LONG 4“, 30 eurų vertės 100 vnt. šovinių, 30 eurų, 110 eurų vertės tris laikrodžius, 30 eurų vertės piniginę, 100 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, vieną 10 eurų vertės 0,7 litro talpos butelį brendžio, vieną 5 eurų vertės 1 litro talpos butelį putojančio vyno, tris 18 eurų vertės 0,5 litro talpos butelius degtinės, 39 eurų vertės 13 pakelių cigarečių. Nusikaltimo metu taip pat buvo sugadintas jam priklausantis 45 eurų vertės turtas: sulaužyta senovinė kėdė, nuo kambario lubų nuplėštas šviestuvas, sulaužytas dantų protezas, nepataisomai sugadinta durų spyna ir sulaužytas medinis durų skląstis. Girdėjo, kai užpuolikai pagrobė jo ginklus ir šovė (2 t., b. l. 101–102, 108–109, 110–112, 116–118, 121–122).

Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. D. P. pasakojo jam, kad turi du ginklus, vienas iš jų yra dujinis, kitas kovinis. Minėjo, kad ginklus pavogė iš kažkokio senuko. D. P. minėjo, jog apie ginklus žino V. P. (3 t., b. l. 23–24).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasarą jis buvo susitikęs D. P. ir K. M. (duomenys neskelbtini), kartu leido laiką. Temstant jie nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios prie autobusų stoties. Po kurio laiko prie jų pribėgo keli paaugliai ir pasiskundė, kad juos puola. Tuomet D. P. išsitraukė revolverį ir pradėjo grasinti paauglių nurodytiems vyrams. Kai pamatė pravažiuojantį policijos automobilį, D. P. supanikavo, paslėpė ginklą, ir jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) sodus, (duomenys neskelbtini). Čia D. P. išsikvietė taksi. Jis matė, kaip D. P. pardavė ginklą taksistui. Tą patį vakarą jis matė pas K. M. sidabro spalvos nedidelį pistoletą. Jis nežino, koks tai buvo ginklas (3 t., b. l. 41–42).

Nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 2.00 val., į jos ir sesers J. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), įsibrovė du vyrai, vienas jų buvo su kauke, abu mūvėjo pirštines. Vyrai liepė jai ir seseriai sėdėti ant lovos krašto ir nesikelti, pareikalavo telefono ir pinigų. Iš jos vyrai pagrobė 5 eurų vertės piniginę, 140 eurų, 5 eurų vertės prožektorių, 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su sim kortele, o iš J. G. pagrobė 15 eurų vertės piniginę, 60 eurų, 5 eurų vertės prožektorių. Nusikaltimo metu buvo apgadintas 20 eurų vertės turtas: namo laukinės durys ir virtuvės durys. Po nusikaltimo broliai J. atlygino žalą ir ji nebereiškia civilinio ieškinio, atleido jiems (3 t., b. l. 73–76, 114–115, 119–121, 134–135).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 5 val. 30 min., ji su vyru važiuodama pro šalį pamatė atviras A. S. ir J. G. namų duris. Ten nuėjusi sužinojo iš A. S., kad jas apiplėšė du asmenys. Matė namuose išverstus daiktus, stalčius. J. G. yra beraštė ir kurčia, todėl ji globoja močiutę. Iš J. G. buvo pagrobti šie daiktai: piniginė, 15 eurų vertės, joje buvo 60 eurų grynais, ir prožektorius, 5 eurų vertės (3 t., b. l. 122–123, 149–150).

2017 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje, namo viduje, išversti ir išmėtyti daiktai, sulaužyti daiktai. Taip pat rasti tyrimui reikšmingi daiktai – pirštinė, virvė, lipnios juostos dalys (1 t., b. l. 25–34).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G70/2018(10) konstatuota, kad nusikaltimo metu E. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: poodinės kraujosrūvos viršugalvyje, kairiame lūpų kampe, odos nubrozdinimai veide (1 t., b. l. 81–82).

Iš 2017 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2017 m. gruodžio 7 d. specialisto išvados Nr. 140-(2214)-IS1-7649 (foto lentelė) matyti, kad apžiūrėjus liudytojo P. J. nurodytą įvykio vietą, esančią prie kelio (duomenys neskelbtini), buvo rasti tyrimui reikšmingi daiktai: E. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), E. R. vardu išduotas pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), dvi piniginės, vaistinės „(duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė, auksinis dantis, išmokų išmokėjimo kvitai (6 vnt. J. ir 3 vnt. R. vardu), 4 vnt. lapelių, kortelė su (duomenys neskelbtini) sąskaita, pirštinė, 1 vnt., kaukė, medinė lazda su plastikiniu įmautu (1 t., b. l. 92–96).

2018 m. vasario 19 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2204)-IS1-971 konstatuota, kad ant megztinio, rasto 2017 m. balandžio 2 d. įvykio vietoje prie kelio (duomenys neskelbtini), rasti biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su L. J. genotipu (1 t., b. l. 121–125).

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi leista nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. kovo 30 d. klausytis G. J. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų jo naudojamų telefono abonentų pokalbių perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontrol iuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti. 2018 m. rugpjūčio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2018 m. kovo 30 d. buvo fiksuotas G. J. telefoninis pakalbis, kurio metu G. J. kalba apie tai, kad policija jį įtaria dėl įvairių nusikaltimų, bet neturi jokių įrodymų. G. J. prisipažįsta, kad jis ir L. yra įvykdęs ne vieną nusikaltimą, nusikaltimus įvykdė profesionaliai, nes nepaliko jokių pėdsakų (4 t., b. l. 57–58, 64–66).

Iš 2017 m. liepos 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties kopijos, 2018 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, pažymų apie duomenis iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo, VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymų matyti, kad D. P. 2017 m. sausio 29 d. savo vardu buvo įregistravęs automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, 1997 metų laidos. Šis automobilis buvo parduotas 2017 m. liepos 26 d. už 90 eurų. Vidutinė tokio automobilio rinkos vertė yra 780 eurų (4 t., b. l. 137, 185–198).

2017 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, namo viduje, matyti išversti ir išmėtyti daiktai, sulaužyti daiktai. Taip pat rasti tyrimui reikšmingi daiktai – plokštės su avalynės pėdsakais, 3 vnt., metaliniai strypai, 2 vnt., avalynės pėdsakas, 1 vnt., daktiloskopinė plokštelė, 1 vnt. (2 t., b. l. 124–156).

Iš nukentėjusiojo V. Z. pateikto ginklo pažymėjimo ir 2017 m. birželio 7 d. pažymos apie policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje esantį ginklą matyti, kad apklausiamas nukentėjusysis pateikė ginklo, kuris iš jo buvo pagrobtas, pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei leidimą neterminuotai laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentai išduoti V. Z. 2014 m. balandžio 30 d. Ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas revolveriui „K. R. Long 4“, priskiriamam C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Leidimas neterminuotai laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) suteikia teisę nukentėjusiajam laikyti (nešioti) nurodytą revolverį bei dujinius pistoletus (revolverius) (2 t., b. l. 116–120, 182–184).

Iš 2018 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, pažymų apie duomenis iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymų matyti, kad A. D. 2017 m. gegužės 19 d. savo vardu buvo įregistravęs automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vidutinė tokio automobilio rinkos vertė yra 8340 eurų (4 t., b. l. 137, 185-198).

2017 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, namo viduje, matyti išversti ir išmėtyti daiktai, sulaužyti daiktai. Namo durys su laužimo pėdsakais. Taip pat rasti tyrimui reikšmingi daiktai – laužimo pėdsako išlieja, 1 vnt., žibintuvėlis, 1 vnt. (3 t., b. l. 79–90).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir leidžia spręsti kaltinamųjų G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., D. V., A. D., D. P., R. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., D. V., A. D., D. P., R. B. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016). BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas gali būti dokumentai.

Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-662/2000). Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius.

Kaip matyti iš bylos duomenų – nukentėjusiosios E. R., liudytojų S. L., P. J., R. P., V. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bei pačių kaltinamųjų G. J., L. J., G. M. I. Z., D. P. parodymų teisiamajame posėdyje, 2017 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, teismo medicinos specialisto išvados dėl E. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, 2017 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2017 m. gruodžio 7 d. specialisto išvados, 2018 m. vasario 19 d. specialisto išvados dėl ant megztinio rastų biologinių pėdsakų sutapimo su L. J. genotipu, 2017 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopijos, 2018 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, pažymų apie duomenis iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymų, 2018 m. rugpjūčio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kaltinamieji G. J., L. J., G. M., I. Z. ir D. P. parengė nusikalstamos veikos darymo planą – susitarė panaudoti fizinį smurtą nukentėjusios E. R. atžvilgiu, taip jai atimant galimybę priešintis, įsibrauti į nukentėjusiosios E. R. gyvenamąjį namą ir pagrobti svetimą – nukentėjusiajai priklausantį turtą, pasiskirstę konkrečiomis užduotimis bei pasiėmę kaltinime nurodytus įrankius ir priemones bendrais veiksmais įgyvendino savo nusikalstamą sumanymą, t. y. D. P. nuvežė savo automobiliu bendravykdytojus G. J., L. J., G. M., I. Z. prie E. R. gyvenamojo namo, G. J. su G. M. liko automobilyje stebėti aplinką, L. J., I. Z. ir D. P. panaudojo kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu, pastarajai nežymiai sutrikdė sveikatą, ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, o L. J. ir I. Z., kol D. P. nukentėjusiąją laikė ant žemės pargriautą, įsibrovė į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą ir pagrobė kaltinime nurodytą E. R. turtą bei E. R. dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir pensijos gavėjo pažymėjimą, G. M. išvežė bendravykdytojus iš nusikaltimo vietos D. P. automobiliu. Teismas pažymi, jog tuo atveju, kai plėšimo metu yra pagrobiamas svetimas turtas kartu su dokumentais, pvz., piniginė ir joje esantys dokumentai, veikos yra kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal BK 180 straipsnį ir BK 302 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji, pagrobdami nukentėjusiosios E. R. turtą, pagrobė ir pastarosios dokumentus, kaltinamųjų veika buvo pagrįstai kvalifikuota kaip BK 180 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sutaptis.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2008). Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad kaltinamiesiems reali galimybė naudotis pagrobtu svetimu turtu atsirado ne jį išnešus iš nukentėjusiosios namo, o automobiliu pabėgus iš įvykio vietos. Taigi, nors G. J. su G. M. patys tiesiogiai į patalpą neįsibrovė ir svetimo turto iš gyvenamojo namo nepaėmė, tačiau jie tęsė pradėtą svetimo turto užvaldymą – saugodami aplinką ir išveždami nusikaltimo bendrininkus L. J., I. Z. ir D. P.. Taigi šiuo atveju L. J., I. Z. ir D. P. visiškai, o G. M. ir G. J. – iš dalies realizavo BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esant šioms aplinkybėms, G. M. ir G. J. laikytini plėšimo įsibraunant į patalpą ir dokumentų pagrobimo bendravykdytojais. Kartu pažymėtina, kad, kaip minėta, kaltinamieji G. J., L. J., G. M., I. Z. ir D. P. bendrais veiksmais kiekvienas iš jų realizavo visus arba bent dalį nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl jiems pagrįstai kaltinime inkriminuota aplinkybė, jog jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe.

Nors kaltinamieji tiksliai neprisiminė, kokie konkrečiai smurtiniai veiksmai buvo atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu, šiuo atveju tai neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi atsakomybei kilti pagal BK 180 straipsnio nuostatas pakanka nustatyti vien fizinio smurto panaudojimo faktą, kaip priemonę svetimam turtui pagrobti. Šiuo atveju visi kaltinamieji pripažino, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojami fiziniai veiksmai, kurie galėjo sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, minėti veiksmai buvo naudojami siekiant atimti galimybę nuketėjusiajai priešintis, kol bus neteisėtai grobiamas nukentėjusiosios turtas. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios ir kaltinamųjų parodymus, nes minėtoje išvadoje nustatyta, kad E. R. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamieji suprato, jog veikdami kartu panaudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu, neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą ir pagrobė jiems svetimą nukentėjusiosios turtą ir dokumentus bei taip norėjo veikti. To neneigia ir patys kaltinamieji. Taigi, byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamieji G. J., L. J., G. M., I. Z. ir D. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punktą C kategorijos ginklams yra priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai).

Minėta, kad pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. BK 254 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudojęs fizinį ir psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kokiu būdu pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai plėšimo įsibraunant į patalpą arba panaudojus ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą metu yra pagrobiamas ne tik svetimas turtas, bet ir šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, ar pagrobiami daugiau kaip du šaunamieji ginklai, didelės sprogstamosios galios arba didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, veikos yra kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 180 straipsnio 2 dalies ir 254 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju, remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. Z., liudytojo K. M. parodymais bei pačių kaltinamųjų G. J., L. J., D. P., A. D. parodymais teisminio nagrinėjimo metu, 2018 m. rugpjūčio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuota, kaip G. J. pripažįsta įvykdęs kartu L. J. ne vieną nusikaltimą, 2017 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo V. Z. pateiktu ginklo pažymėjimu ir 2017 m. birželio 7 d. pažyma apie policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje esantį ginklą, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis teisėtai turėjo revolverį „K. R. Long 4“, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei turėjo leidimą neterminuotai laikyti (nešiotis) ginklus, kuris suteikia teisę nukentėjusiajam laikyti (nešioti) nurodytą revolverį bei dujinius pistoletus (revolverius), 2018 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimu, pažyma apie duomenis iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo, VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymomis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku nurodytoje vietoje kaltinamieji G. J., L. J., D. P., A. D. parengė nusikalstamos veikos darymo planą – susitarė panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, taip jam atimant galimybę priešintis, įsibrauti į nukentėjusiojo V. Z. gyvenamąjį namą ir pagrobti svetimą – nukentėjusiajam priklausantį turtą, pasiskirstę konkrečiomis užduotimis bendrais veiksmais įgyvendino savo nusikalstamą sumanymą, t. y. A. D. savo automobiliu nuvežė bendravykdytojus G. J., L. J., D. P. prie V. Z. gyvenamojo namo, laukė, kol bendrininkai vykdys plėšimą, bei tuo pačiu automobiliu bendrininkus išvežė iš nusikaltimo vietos, D. P., G. J. ir L. J. įsibrovė į V. Z. gyvenamąjį namą, L. J. panaudojo kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, atimant pastarajam galimybę priešintis, kol kiti bendrininkai – D. P. ir G. J. grobė iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo pastarojo kaltinime nurodytą turtą bei ginklus ir šovinius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji, pagrobdami nukentėjusiojo V. Z. turtą plėšimo būdu, pagrobė ir pastarojo turėtus ginklus, priskiriamus C kategorijos ginklams, bei šovinius, skirtus šaudyti C kategorijos šaunamaisiais ginklais, kaltinamųjų veika buvo pagrįstai kvalifikuota kaip BK 180 straipsnio 2 dalies ir 254 straipsnio 2 dalies idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju kaltininkams reali galimybė naudotis pagrobtu svetimu turtu atsirado ne jį išnešus iš nukentėjusiojo V. Z. namo, o automobiliu pabėgus iš įvykio vietos. Taigi, nors A. D. pats tiesiogiai į patalpą neįsibrovė ir svetimo turto iš gyvenamojo namo nepaėmė, tačiau jis tęsė pradėtą svetimo turto užvaldymą išveždamas nusikaltimo bendrininkus L. J., G. J. ir D. P.. Nors A. D. nurodė, kad dėl ginklų grobimo nebuvo tartasi iš anksto, tačiau jis, pamatęs, kad iš V. Z. gyvenamojo namo parbėgę bendrininkai – L. J., G. J. ir D. P. parsinešė ne tik kaltinime nurodytus daiktus, bet ir ginklus, neatsisakė tęsti nusikalstamų veiksmų, o konkliudentiniais veiksmais (bendrininkų išvežimu iš nusikaltimo vietos) pritarė bendrininkų daromiems veiksmams – vykdomam V. Z. ginklų ir turto grobimui. Taigi šiuo atveju L. J., G. J. ir D. P. visiškai, o A. D. – iš dalies realizavo BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esant šioms aplinkybėms, A. D. laikytinas plėšimo įsibraunant į patalpą ir ginklų, šovinių pagrobimo bendravykdytoju. Kartu pažymėtina, kad kaltinamieji G. J., L. J., D. P. ir A. D. bendrais veiksmais kiekvienas iš jų realizavo visus arba bent dalį nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, todėl jiems pagrįstai kaltinime inkriminuota aplinkybė, jog jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe.

Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendžia, jog nėra abejonių, kad kaltinamieji suprato, jog veikdami kartu panaudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą ir pagrobė jiems svetimą nukentėjusiojo turtą, šaunamuosius ginklus bei šovinius ir taip norėjo veikti. To neneigia ir patys kaltinamieji. Taigi, byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamieji G. J., L. J., D. P. ir A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu.

Kaip matyti iš bylos duomenų – nukentėjusiosios A. S., liudytojos D. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bei pačių kaltinamųjų G. J., L. J., A. D., D. V., D. U. ir R. B. parodymų teisiamajame posėdyje, 2017 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2018 m. rugpjūčio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kaltinamieji G. J., L. J., A. D., D. V., D. U. ir R. B. parengė nusikalstamos veikos darymo planą – susitarė įsibrauti į gyvenamąjį namą, panaudoti smurtą nukentėjusiųjų A. S. ir J. G. atžvilgiu, taip joms atimant galimybę priešintis, pagrobti svetimą – nukentėjusioms priklausantį turtą, pasiskirstę konkrečiomis užduotimis bei pasiėmę kaltinime nurodytus įrankius ir priemones bendrais veiksmais įgyvendinimo savo nusikalstamą sumanymą, t. y. R. B. padėjo įvykdyti suplanuotą nusikaltimą perduodant bendrininkams šaunamuosius ginklus, priskiriamus C kategorijai, davė priemones ir padėjo pasigaminti kaukes, A. D. nuvežė automobiliu bendravykdytojus G. J., L. J., D. V. ir D. U. prie namo, kuriame gyvena nukentėjusiosios A. S. ir J. G., laukė minėtų bendrininkų, kol šie grobs svetimą turtą, ir bendrininkams grįžus juos išvežė iš nusikaltimo vietos, o G. J., L. J., D. V. ir D. U. įsibrovė į namą, kuriame gyveno nukentėjusiosios, ir pastarųjų atžvilgiu panaudoję smurtinius veiksmus pagrobė kaltinime nurodytą nukentėjusiųjų A. S. ir J. G. turtą.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais. Atkreiptinas dėmesys, jog padėjėjas nuo vykdytojo skiriasi tuo, kad padėjėjas nerealizuoja net dalies nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamieji G. J., L. J., A. D., D. V., D. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, o R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, nes jis pats nerealizavo net dalies objektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, o tik padėjo padaryti minėtą nusikalstamą veiką.

Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad ir šiuo atveju kaltinamiesiems reali galimybė naudotis pagrobtu svetimu turtu atsirado ne jį išnešus iš namo, kuriame gyveno nukentėjusiosios A. S. ir J. G., o automobiliu pabėgus iš įvykio vietos. Taigi, nors A. D. pats tiesiogiai į patalpą neįsibrovė ir svetimo turto iš gyvenamojo namo nepaėmė, jis tęsė pradėtą svetimo turto užvaldymą išveždamas iš nusikaltimo vietos nusikaltimo bendrininkus L. J., G. J., D. V., D. U.. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji L. J., G. J., D. V. ir D. U. visiškai, o A. D. iš dalies realizavo BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esant šioms aplinkybėms, A. D. laikytinas plėšimo įsibraunant į patalpą bendravykdytoju. Drauge pažymėtina, kad kaltinamieji G. J., L. J., D. V., D. U. ir A. D. bendrais veiksmais kiekvienas iš jų realizavo visus arba bent dalį nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, todėl jiems pagrįstai kaltinime inkriminuota aplinkybė, jog jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Teismo įsitikinimu, bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji suprato, jog veikdami kartu panaudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų A. S. ir J. G. atžvilgiu, neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą nukentėjusiųjų turtą bei taip norėjo veikti, o R. B. suprato, jog savo veiksmais ir suteiktomis priemonėmis padeda L. J., G. J., A. D., D. V., D. U. įvykdyti plėšimą ir norėjo taip veikti. To neneigia ir patys kaltinamieji. Taigi, byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamieji G. J., L. J., A. D., D. V., D. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, o R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiųjų A. S. ir J. G. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punktas nustato, kad C kategorijos ginklams yra priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai), kuriems laikyti, pagal to paties įstatymo 12, 13 straipsnius, yra reikalingas leidimas.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnio 1 dalis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti.

Nagrinėjamu atveju, remiantis nukentėjusiojo V. Z., paties kaltinamojo R. B. bei kaltinamųjų G. J., L. J., D. U., D. V., A. D., D. P. parodymais, nukentėjusiojo V. Z. pateiktu ginklo pažymėjimu ir 2017 m. birželio 7 d. pažyma apie policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje esantį ginklą, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis teisėtai turėjo revolverį „K. R. Long 4“, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei turėjo leidimą neterminuotai laikyti (nešiotis) ginklus, kuris suteikia teisę nukentėjusiajam laikyti (nešioti) nurodytą revolverį bei dujinius pistoletus (revolverius), neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku nurodytoje vietoje kaltinamasis R. B., neteisėtai, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, leidimas disponuoti kaltinime nurodytais šaunamaisiais ginklais jam nebuvo išduotas, įgijo (paties kaltinamojo teigimu, ginklus jis paėmė iš D. P. ūkinio pastato ir parsinešė į savo namus) ir laikė du dujinius revolverius, priskiriamus C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja šaunamaisiais ginklais. To neneigia ir pats kaltinamasis. Taigi, byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Bausmių skyrimas.

Kaltinamieji G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., D. V., A. D., D. P. ir R. B. visiškai pripažino savo kaltę, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl teismas tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamieji G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., D. V., A. D., D. P., R. B. savo noru atlygino nukentėjusiosioms E. R., A. S. ir J. G. padarytą žalą bei iš dalies atlygino nukentėjusiajam V. Z. padarytą turtinę žalą, todėl ši aplinkybė taip pat pripažįstama kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamųjų G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., D. V., A. D. ir D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamieji D. V., D. P. ir R. B. nagrinėjamus tyčinius nusikaltimus padarė būdami jau teisti už tyčinius nusikaltimus, todėl jie yra recidyvistai (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai teismas laiko jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininkų asmenybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamiesiems skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Kaltinamieji L. J. ir I. Z. nusikalto būdami nepilnamečiais, todėl, skirdamas bausmes šiems kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi ne tik minėtomis bausmės skyrimo nuostatomis, bet atsižvelgia ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, išdėstytus BK XI skyriuje, kurio 91 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais.

Vertindamas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis G. J. padarė keturis sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis (3 veikos), 254 straipsnio 2 dalis), vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnio 1 dalis), kaltinamasis L. J. padarė keturis sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis (3 veikos), 254 straipsnio 2 dalis), vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnio 1 dalis), kaltinamasis D. P. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnio 1 dalis), kaltinamasis G. M. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnio 1 dalis), kaltinamasis D. U. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis D. V. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis A. D. padarė tris sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis (2 veikos), 254 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis D. P. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis R. B. padėjo padaryti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 24 straipsnio 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalis) ir padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas kaltinamųjų asmenybes, teismas atsižvelgia į jų pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius juos iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to. Kaltinamieji G. J., L. J., D. P., I. Z., A. D. yra teisiami pirmą kartą (6 t., b. l. 1–3 ;7 t., b. l. 14-17, 74 – 76; 8 t., b. l. 142–144; 9 t., b. l. 74–77), kaltinamasis G. M. vieną kartą teistas Švedijos Karalystėje (10 t., b. l. 10–12), D. U. veiką padarė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu yra vieną kartą nuteistas (7 t., b. l. 172– 175, Liteko duomenys), kaltinamasis D. V. teistas du kartus (8 t., b. l. 60–77), kaltinamasis D. P. teistas aštuonis kartus (10 t., b. l. 64–126), kaltinamasis R. B. teistas septynis kartus (10 t., b. l. 154–199). Kaltinamieji G. J., D. P., I. Z., G. M., D. V., A. D., D. P., R. B. bausti administracine tvarka (6 t., b. l. 4–5; 7 t., b. l. 77; 8 t., b. l. 78, 145; 9 t., b. l. 80–82; 10 t., b. l. 13–14, 127–129; 11 t., b. l. 12–18), o kaltinamieji L. J. ir D. U. nebausti administracine tvarka (7 t., b. l. 18, 175). Visi kaltinamieji nei psichiatrijos, nei dėl priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašyti (5 t., b. l. 97; 6 t., b. l. 90; 7 t., b. l. 50; 9 t., b. l. 15; 10 t., b. l. 149; 7 t., b. l. 141; 8 t., b. l. 37–38; 8 t., b. l. 125; 10 t., b. l. 61–63, 151). Kaltinamasis G. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbovietės vadovo charakterizuojamas teigiamai kaip pareigingas ir kruopštus darbuotojas, mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centre, kaltinamasis L. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbovietės vadovo charakterizuojamas teigiamai kaip pareigingas, kruopštus ir atsakingas darbuotojas, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kaltinamasis D. P. dirba Š., kaltinamasis I. Z. mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykloje ir yra dirbantis, kaltinamasis G. M. dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbovietės vadovo charakterizuojamas teigiamai kaip veiklus, pareigingas ir atsakingas darbuotojas, kaltinamasis D. U. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kaltinamasis D. V. vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojas, kaltinamasis A. D. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kaltinamieji D. P. ir R. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamieji savo noru atlygino nukentėjusiosioms E. R., A. S. ir J. G. padarytą turtinę žalą bei iš dalies atlygino nukentėjusiajam V. Z. padarytą turtinę žalą, be to, savanoriškai viso proceso metu atlygina nukentėjusiajai E. R. padarytą neturtinę žalą, nors civilinio ieškinio dėl to nukentėjusioji nėra pateikusi (12 t., b. l. 77, 83). Toks kaltinamųjų elgesys teigiamai juos charakterizuoja. Kaip jau minėta, byloje nustatytos dvi kaltinamųjų G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., D. V., A. D., D. P., R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena kaltinamųjų G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., A. D. ir R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi kaltinamųjų D. V. ir D. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Atsižvelgęs į visas šias bausmei parinkti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai visų dešimties kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jiems už BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą terminuoto laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už atitinkamose įstatymų sankcijose nustatytus tokių bausmių vidurkius.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems G. J., L. J., A. D., D. P. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį teismas vadovaujasi jau minėtomis BK 41 straipsnio nuostatomis, kurios greta kitų bausmės tikslų išskiria bausmės teisingumo tikslą, o bausmės teisingumas yra vienas pagrindinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu. Remiantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tačiau, kaip nurodyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo šešerių iki dešimties metų. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų taikyti kaltinamiesiems G. J., L. J., A. D. ir D. P. BK 62 straipsnio nuostatas, todėl jiems skiriama bausmė gali būti švelninama tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Atsižvelgus į bylos duomenis teismas sprendžia, jog kaltinamiesiems L. J., G. J., A. D. ir D. P. BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, sankcijoje nurodytos minimalios bausmės paskyrimas šiuo atveju būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltinamųjų asmenybėms, nes minėti kaltinamieji neturėjo išankstinės tyčios pagrobti V. Z. ginklus, šaudmenis, juos pagrobė spontaniškai, kaip patvirtino kaltinamieji, jų tikslas buvo pagrobti pinigus, be to, kaltinamieji yra jauno amžiaus, visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino. Įvertinęs šias bei anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamųjų G. J., L. J., A. D. ir D. P. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 254 straipsnio 2 dalyje, nėra tokio sunkumo, o kaltinamieji nėra tiek pavojingi, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jiems ne mažesnę kaip minėto įstatymo sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Tokios bausmės skyrimas nagrinėjamu atveju, teismo įsitikimu, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, nes pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Kaltinamųjų L. J., G. J., A. D., D. P. itin ilgas izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės nors ir minimaliam BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminui – 6 metams, o L. J. 3 metams (BK 91 straipsnio 3 dalis), itin neigiamai paveiktų jų socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes.

Šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamųjų L. J., G. J., A. D., D. P. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jų kaltės, tačiau rodo mažesnį jų padarytų nusikaltimų ir pačių kaltinamųjų asmenybės pavojingumą, ir tai yra pagrindas švelninti jų atsakomybę ir kartu iš dalies apsaugoti jų svarbiausius socialinius interesus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamųjų L. J., G. J., A. D., D. P. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes, mažesnes negu BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė. Atkreipiamas dėmesys, jog ir prokuroras prašo minėtiems kaltinamiesiems pagal BK 254 straipsnio 2 dalį skirti bausmes, mažesnes nei šio įstatymo sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Kaltinamiesiems G. J. ir L. J. už apysunkį nusikaltimą (BK 302 straipsnio 1 dalis) paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę) su už sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis) jiems paskirtomis bausmėmis (nusikalstamos veikos nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu), nes šios veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), o jiems už sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis) paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu su už kitą sunkų nusikaltimą (BK 254 straipsnio 2 dalis) jiems paskirtomis bausmėmis (nusikalstamos veikos nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu), nes ir šios veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. J. ir L. J. paskirtos apėmimo būdu subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika A. S. ir J. G. atžvilgiu), subendrinamos jas iš dalies sudedant. Kaltinamajam G. J. į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 9 d. (5 t., b. l. 30–31, 117–119), kaltinamajam L. J. į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 9 d. (6 t., b. l. 14–15, 118–120).

Kaltinamiesiems D. P., I. Z. ir G. M. už apysunkį nusikaltimą (BK 302 straipsnio 1 dalis) paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu su už sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis) jiems paskirtomis bausmėmis (nusikalstamos veikos nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu), nes šios veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamajam I. Z. į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 6 d. (8 t., b. l. 179–180; 9 t., b. l. 31–33), kaltinamajam G. M. į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. (9 t., b. l. 104–105, 175–177).

Kaltinamajam A. D. už sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis) paskirta bausmė subendrinama apėmimo būdu su už kitą sunkų nusikaltimą (BK 254 straipsnio 2 dalis) jam paskirta bausme (nusikalstamos veikos nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu), nes šios veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. D. paskirta apėmimo būdu subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika A. S. ir J. G. atžvilgiu), subendrinamos jas iš dalies sudedant. Kaltinamajam A. D. į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 13 d. 17.05 val. iki 2018 m. kovo 14 d. 16.20 val. (8 t., b. l. 86, 137–138).

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis D. U. padarė iki 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui, priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad D. U. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, o minėtu 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, t. y. jo padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu ir 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatas, t. y. šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Į bausmės laiką kaltinamajam D. U. įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 12 d. 7.50 val. iki 2018 m. kovo 13 d., 15.05 val. (7 t., b. l. 100, 144) ir bausmė, atlikta pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą (12 t., b. l. 147–148), 30 val. atliktų viešųjų darbų prilyginant 5 laisvės atėmimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis, 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam D. V. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinama su 2017 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal minėtą nuosprendį – sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-10-03 iki 2016-10-05) paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo 1 metams 11 mėnesių 28 dienoms bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, nes D. V. naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Į bausmės laiką kaltinamajam D. V. įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 12 d. 8 val. iki 2018 m. kovo 13 d., 17.45 val. (7 t., b. l. 195; 8 t., b. l. 49).

Kaltinamajam D. P. už sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis) paskirta bausmė subendrinama apėmimo būdu su už kitą sunkų nusikaltimą (BK 254 straipsnio 2 dalis) jam paskirta bausme (nusikalstamos veikos nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu), nes šios veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis D. P. padarė iki 2018 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu D. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra bendrinama su 2018 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 3 metams ir 20 MGL dydžio bauda), bausmes iš dalies sudedant. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitomi bausmių laikai, atlikti pagal ankstesnius nuosprendžius, t. y. kardomojo kalinimo laikas, nurodytas 2018 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje – nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d., atliktas bausmės laikas pagal 2017 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2018 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmę D. P. skiriama atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam R. B. už padėjimą padaryti sunkų nusikaltimą ir už apysunkį nusikaltimą paskirtos bausmės subendrinamos bausmes iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis R. B. padarė iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo ir 2017 m. lapkričio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžių priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu R. B. už nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra subendrinama su 2018 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatyta galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitomi bausmių laikai, iš dalies atlikti pagal ankstesnius nuosprendžius: t. y. kardomojo kalinimo laikas, nurodytas 2018 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje – nuo 2017 m. birželio 10 d., 00.36 val. iki 2017 m. birželio 10 d., 13.55 val.; nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 6 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., iš viso 39 dienos, bei bausmės laikas, atliktas pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo ir 2017 m. lapkričio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžius (nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.), kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos 2018 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi. Laisvės atėmimo bausmę R. B. skiriama atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau minėta, kaltinamieji G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., D. V., A. D., D. P. ir R. B. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamiesiems šiuo nuosprendžiu už nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinamos vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014).

Anksčiau nurodytos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamųjų G. J., D. P., G. M., D. U., D. V., A. D. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, kaltinamiesiems atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, jie bus pakankamai nubausti ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad, nors D. V. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad D. V. yra jauno amžiaus, prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės, žalą atlygino, yra dirbantis, turi vaiką, kuriam teikia išlaikymą, D. V. taip pat šiuo atveju taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, kaltinamiesiems G. J., D. P., G. M., D. U., A. D., D. V. taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji įvykdė sunkius nusikaltimus bendrininkaujant, jiems paskirtų bausmių vykdymas atidedamas maksimaliam terminui – 3 metams, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose, t. y. dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji D. P. ir R. B. anksčiau yra daug kartų teisti, šiuo metu atlieka realias laisvės atėmimo bausmes, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jų atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamieji L. J. ir I. Z. jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiais. Teismo vertinimu, paskyrus bausmes kaltinamiesiems L. J. ir I. Z. jiems taikytinas BK 92 straipsnis, kadangi, teismo nuomone, bausmės tikslai jų atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgiant į jau anksčiau išdėstytus kaltinamuosius L. J. ir I. Z. charakterizuojančius duomenis, ir realios laisvės atlikimo bausmės atidėjimas neprieštarautų teisingumo principui. Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamiesiems L. J. ir I. Z. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėnesių su tarpusavyje suderintais įpareigojimais ir draudimais: įpareigojant mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant jam be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai, 3 dalies 5 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas kaltinamiesiems L. J. ir I. Z. nustatytinas 2 metams, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kiekį bei kaltinamųjų asmenybes, padedant jiems, kaip dar labai jauniems asmenims, pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant nubaudimą už nusikalstamas veikas su jų auklėjimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 777 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 113). Apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. nurodė, kad dalį žalos jam atlygino kaltinamieji J., likusi neatlyginta žala yra 202 Eur (2 t., b. l. 121–122). Nukentėjusiojo V. Z. civilinis ieškinys (likusi neatlyginta žalos dalis) dėl turtinės žalos atlyginimo, teismo nuomone, yra pagrįstas, atitinkantis realiai patirtus nuostolius, todėl tenkinamas visiškai (BPK 115 str.). Nukentėjusiajam V. Z. padaryta turtinė žala iš kaltinamųjų G. J., L. J., D. P. ir A. D. priteisiama solidariai, kadangi V. Z. patirta žala padaryta bendrais šių kaltinamųjų veiksmais ir jie visi yra atsakingi už atsiradusią žalą (CK 6.279 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. buvo pripažinta civiline ieškove dėl 190 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 116–118), nukentėjusioji J. G. pripažinta civiline ieškove dėl 80 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 130–132). Apklausos metu A. S. nurodė, kad padaryta žala jai ir jos seseriai (J. G.) yra atlyginta, civilinio ieškinio nebereiškia (3 t., b. l. 134–135). Nukentėjusiųjų A. S. ir J. G. atstovė D. B. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, jog žala nukentėjusiosioms visiškai atlyginta (12 t., b. l. 39). Esant tokioms aplinkybėms (reikalauta žala yra visiškai atlyginta) procesas dėl A. S. civilinio ieškinio 190 Eur turtinės žalos atlyginimo ir J. G. civilinio ieškinio dėl 80 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Dėl konfiskuotino turto

Pagal BK 67 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad konfiskuotinu, t. y., priverstinai neatlygintinai paimamu valstybės nuosavybėn, turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme įstatymo uždraustos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Įstatymo uždraustos veikos įrankių ir priemonių samprata apibrėžiama specifiniais uždraustos veikos palengvinimui pritaikytais požymiais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas įstatymo uždraustos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino įstatymo uždraustos veikos padarymą taip, jog jos padarymas be tokio turto panaudojimo nebūtų įmanomas arba labai pasunkėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-570/2013 ir kt.).

Byloje esančių duomenų pagrindu patikimai nustatyta, kad kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė atvažiuodami į atokias (kaltinamųjų gyvenamųjų vietų atžvilgiu) įvykio vietas automobiliais ir tais pačiais automobiliais pasišalindami iš jų po nusikalstamų veikų padarymo (nusikalstamų veikų nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu darymui panaudotas automobilis „Opel Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu darymui – automobilis „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų A. S. ir J. G. atžvilgiu darymui – automobilis „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Taigi, akivaizdu, jog minėtų automobilių panaudojimas palengvino kaltinamiesiems nusikalstamų veikų padarymą ir be šių transporto priemonių jie objektyviai nebūtų galėję atlikti jiems inkriminuotų veiksmų, t. y. automobiliai „Opel Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis, todėl pripažintini konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Kaltinamasis D. P. nurodė, kad automobilį „Opel Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo pirkęs už 350 Eur, po nusikalstamų veikų įvykdymo minėtą automobilį pardavė, kaltinamasis A. D. paaiškino, kad automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo pirkęs už 8000 Eur, o automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo pirkęs už 1200 Eur, minėtų automobilių A. D. nebeturi. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų automobilių kaltinamieji šiuo metu nebeturi, nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkaujant, visiems bendrininkams pritariant planui į nusikaltimų vietas nuvykti ir iš jų pasišalinti minėtais automobiliais, konfiskuotino turto (automobilių, kuriais buvo įvykdytos nusikalstamos veikos) vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma lygiomis dalimis atitinkamai iš kiekvieno nusikalstamos veikos bendrininko, t. y. iš G. J., L. J., G. M., I. Z. ir D. P. išieškoma automobilio „Opel Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 350 Eur, po 70 Eur iš kiekvieno kaltinamojo, iš G. J., L. J., D. P. ir A. D. išieškoma automobilio „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkant pinigų suma – 8000 Eur, po 2000 Eur iš kiekvieno kaltinamojo, iš vykdytojų G. J., L. J., D. V., D. U. ir A. D. išieškoma automobilio „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkant pinigų suma – 1200 Eur, po 240 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamiesiems G. J., L. J. ir D. V. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas yra atidedamas, jiems taikyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas nuo nuosprendžio paskelbimo yra panaikinama, o kaltinamiesiems G. J., L. J., D. P., I. Z., G. M., D. U., D. V., A. D. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 117–118, 119–120, 126–127; 2 t., b. l. 173, 174, 180, 181; 3 t., b. l. 96–97, 175–177; 4 t., b. l. 170–175, 179–184), – lipni juosta, 1 vnt., pirštinės, 2 vnt., popieriaus lapelis, 1 vnt., lazda, 1 vnt., virvės, 2 vnt., kaukė, 1 vnt., šluostės, 2 vnt., L. J., G. J. seilių lyginamieji pavyzdžiai, 2 vnt., megztinis, 1 vnt., daktiloskopinės kortelės ir plokštelės, 13 vnt., plokštės su avalynės pėdsakais, 3 vnt., metaliniai strypai, 2 vnt., avalynės pėdsakas, 1 vnt., daktiloskopinė plokštelė, 1 vnt., laužimo pėdsako išlieja, 1 vnt., žibintuvėlis, 1 vnt., kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti saugoti nukentėjusiajai E. R., – 2 vnt. piniginių, auksinis dantis pakete Nr. 117934, išmokų išmokėjimo kvitai (6 vnt. J. ir 3 vnt. R. vardu), 4 vnt. lapelių, E. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vaistinės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė, E. R. vardu išduotas pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kortelė su sąskaita (1 t., b. l. 66 – 73) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini E. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CD laikmena su kaltinamojo G. J. pokalbio įrašu, CD laikmenos iš Specialiųjų užduočių biuro (kaltinamojo G. J. pokalbio garso įrašo kopija; telefonų išklotinės, gautos prokuroro priimtų nutarimų dėl informacijos išreikalavimo pagrindu), 3 vnt., paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas E. R. atžvilgiu) laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas V. Z. atžvilgiu) laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas A. S. ir J. G. atžvilgiu) laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį) bei iš dalies sudedant ir G. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. J. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant G. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

G. J. taikytą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas E. R. atžvilgiu) laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 10 mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas V. Z. atžvilgiu) laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas A. S. ir J. G. atžvilgiu) laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį) bei iš dalies sudedant ir L. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. J. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, skiriant L. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įpareigojant mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant jam be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

L. J. taikytą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant D. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. P. palikti galioti.

I. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir I. Z. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Z. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į I. Z. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, skiriant I. Z. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įpareigojant mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant jam be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. Z. palikti galioti.

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. M. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. M. palikti galioti.

D. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. U. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui, ir D. U. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į D. U. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 12 d. 7.50 val. iki 2018 m. kovo 13 d. 15.05 val. ir bausmę, atliktą pagal ankstesnį, 2018 m. gruodžio 18 d., Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, – 30 val. atliktų viešųjų darbų prilyginant 5 laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant D. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. U. palikti galioti.

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2017 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir D. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. V. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 12 d. 8 val. iki 2018 m. kovo 13 d. 17.45 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant D. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

D. V. taikytą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas V. Z. atžvilgiu) laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas A. S. ir J. G. atžvilgiu) laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį) bei iš dalies sudedant ir A. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. D. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 13 d. 17.05 val. iki 2018 m. kovo 14 d. 16.20 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. palikti galioti.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 3 metams ir 20 MGL dydžio bauda), bausmes iš dalies sudedant, ir D. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką D. P. įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius: kardomojo kalinimo laiką, nurodytą 2018 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendyje, – nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d., bei bausmę, atliktą pagal 2017 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo ir 2018 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžius, – nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. kovo 12 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. kovo 12 d.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir R. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi nustatyta bausme (laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams), bausmes iš dalies sudedant, ir R. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką R. B. įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius: kardomojo kalinimo laiką, nurodytą 2018 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje, – nuo 2017 m. birželio 10 d. 00.36 val. iki 2017 m. birželio 10 d. 13.55 val.; nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 6 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., iš viso 39 dienas, bei bausmę, atliktą pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo ir 2017 m. lapkričio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos 2018 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, – nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. kovo 12 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. kovo 12 d.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš G. J., L. J., D. P. ir A. D. solidariai 202 Eur turtinės žalos atlyginimo V. Z..

Procesą dėl nukentėjusiosios A. S. civilinio ieškinio dėl 190 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios J. G. civilinio ieškinio dėl 80 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, lygiomis dalimis išieškoti:

iš G. J., L. J., G. M., I. Z. ir D. P. nusikalstamoms veikoms daryti panaudotos priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 350 Eur, po 70 Eur iš kiekvieno;

iš G. J., L. J., D. P. ir A. D. nusikalstamoms veikoms daryti panaudotos priemonės – automobilio „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8000 Eur, tai yra po 2000 Eur iš kiekvieno;

iš G. J., L. J., D. V., D. U., A. D. nusikalstamoms veikoms daryti panaudotos priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1200 Eur, tai yra po 240 Eur iš kiekvieno.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, – lipnią juostą, 1 vnt., pirštines, 2 vnt., popieriaus lapelį, 1 vnt., lazdą, 1 vnt., virves, 2 vnt., kaukę, 1 vnt., šluostę, 2 vnt., L. J., G. J. seilių lyginamuosius pavyzdžius, 2 vnt., megztinį, 1 vnt., daktiloskopines kortelės ir plokšteles, 13 vnt., plokštes su avalynės pėdsakais, 3 vnt., metalinius strypus, 2 vnt., avalynės pėdsakus, 1 vnt., daktiloskopinę plokštelę, 1 vnt., laužimo pėdsako išlieją, 1 vnt., žibintuvėlį, 1 vnt., – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus saugoti nukentėjusiajai E. R., – 2 vnt. piniginių, auksinį dantį pakete Nr. 117934, išmokų išmokėjimo kvitus (6 vnt. J. ir 3 vnt. R. vardu), 4 vnt. lapelių, E. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vaistinės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelę, E. R. vardu išduotą pensijos gavėjo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kortelę su sąskaita – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti E. R..

CD laikmeną su kaltinamojo G. J. pokalbio įrašu, tris CD laikmenas iš Specialiųjų užduočių biuro palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o bausmes atliekantiems nuteistiesiems D. P. ir R. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.