- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2-17177-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11639-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės D. P. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei D. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės D. P. 84,46 EUR negrąžinto kredito dalį, 39,12 EUR sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo dienos (2017 m. lapkričio 22 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. balandžio 10 d.), 33,45 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki visiško kredito gražinimo dienos, 7,60 EUR delspinigių, 15,00 EUR žyminio mokesčio, 0,84 EUR mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 EUR už advokato teisinis paslaugas rengiant procesinius dokumentus. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis.) Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“ ir atsakovė D. P. 2017 m. liepos 22 d., naudodami nuotolinio ryšio priemones, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP424266, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 100,00 EUR kreditą šešių mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje numatyta tvarka ir terminais bei mokėti 33,45 proc. metines palūkanas. Atsakovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atliko dalinius mokėjimus, paskutinis mokėjimas atliktas 2017 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė mokėjimus pagal sutartį pradelsė mokėti ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės, pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,Nordecum“ 2018 m. balandžio 7 d. rašytiniu pranešimu pareikalavo atsakovę sumokėti susidariusią skolą, o 2018 m. balandžio 22 d. pranešimu atsakovę pareikalavo per dvi savaites nuo pranešimo gavimo dienos sumoėti skolą bei įspėjo, jog neįvykdžius prievolių pagal kredito sutartį per kerditoriaus nustatytą papildomą terminą, sutartis su atsakove bus nutraukta. Atsakovei skolos nesumokėjus per kreditoriaus nustatytą terminą, pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,Nordecum“ 2018 m. gegužės 12 d. vienašališkai nutraukė 2017 m. liepos 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP424266 su atsakove D. P.. Sutarties nutraukimas atitinka sutarties 5.4 punkte, 8.6 ppunkte ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje nustatytas sąlygas. Atsakovė liko skolinga pradiniui kreditoriui 84,46 Eur negrąžinto kredito dalies.
Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2017 m. birželio 1 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordecum“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Julianus Inkaso“, pagrindu ieškovė įgijo teisę į atsakovės skolą pagal sutartį. Reikalavimo perleidimą konkrečiai į atsakovės skolą pagal 2017 m. liepos 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP424266 patvirtina 2018 m. gegužės 15 d. išrašas iš perleistų skolų suderinimo akto.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018 m. balandžio 7 d. išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).
Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. CK 6.881 str. 1 d. numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsakovė sutarties specialiosiose sąlygose įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 100,00 EUR kredito sumą, iš kurios išskaičiuotas 7,20 EUR sutarties sudarymo mokestis, taip pat sumokėti 9,78 EUR palūkanas (vartojimo kredito palūkanų norma 33.45 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 82.74 proc.). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovė nemokėjo eilinių įmokų, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės priteisiama 84,46 EUR negrąžintas kreditas.
Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.5. p. numatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kliento prievolės mokėti kreditoriui pagal sutartį mokėtinas sumas. Palūkanos, nurodytos pecialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė įsipareigojo mokėti 33,45 proc. metines palūkanas, tokiu atveju šio kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (toliau - BVKKMN) – 82,74 proc., palūkanų norma neviršija sutarties sudarymo metu galiojusioje Vartojimo kredito įstatymo redakcijoje numatytos maksimalios BVKKMN ribos. Palūkanos skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradelsimo laiką. Nuo kredito suteikimo dienos (2017 m. lapkričio 22 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. balandžio 10 d.) kreditu buvo naudojamasi 16 mėnesių ir 18 dienų. Nesumokėtos palūkanos už laikotarpį nuo kredito suteikimo iki
ieškinio teismui parengimo datos sudaro 39,12 EUR. Kadangi palūkanos skaičiuojamos iki visiško kredito gražinimo, atsakovė privalo sumokėti 33,45 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d. (kita diena, po ieškinio teismui parengimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės priteisiama , 39,12 EUR sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo dienos (2017 m. lapkričio 22 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. balandžio 10 d.), 33,45 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki visiško kredito gražinimo dienos.
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 7,60 EUR delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktais, atsakovė įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau ne daugiau kaip už 180 d. laikotarpio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 7,60 EUR delspinigių tenkinamas (84,46 EUR x 0,05 : 100 x 180 d.).
Ieškinį patenkinus visiškai, CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 EUR žyminis mokestis, 0,84 EUR mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 EUR už advokato teisinis paslaugas rengiant procesinius dokumentus, iš viso 90,84 EUR.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti atsakovės D. P. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės D. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai 84,46 EUR (aštuoniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt šešis euro centus) negrąžinto kredito dalį, 39,12 EUR (trisdešimt devynis eurus dvylika euro centų) palūkanų nuo kredito suteikimo dienos (2017 m. lapkričio 22 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. balandžio 10 d.), 7,60 EUR (septynis eurus šešiasdešimt euro centų) delspinigių, iš viso 131,18 EUR (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą aštuoniolika euro centų).
Priteisti iš atsakovės D. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai 33,45 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 84,46 EUR negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki visiško kredito gražinimo dienos.
Priteisti iš atsakovės D. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai 90,84 EUR (devyniasdešimt eurų aštuoniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.
Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.