Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-644-530/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-227-311/2017Nutarimas · 2017-10-03Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-644-530/2017Nutartis · 2017-11-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
AN2-644-530/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01572-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-644-530/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01572-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARtisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimo A. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 20ANN-109352996-17 A. M. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 450 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2017 m. liepos 5 d. 17.05 val., Kauno r. kelyje Vaišvydava-Girionys-Žiegždriai, 0,70 km., vairuodamas transporto priemonę tyčia iš chuliganiškų paskatų kelio vingyje, kur yra blogas matomumas, apsisukdamas leido savo automobilį slysti šoniniu slydimu, šitaip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. už pažeidimą, padarytą pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 116.5 punktų reikalavimus.A. M., nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. liepos 19 d. nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nutarimą pakeisti – pažeidimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 3 dalį ir skirti baudą sankcijos ribose, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies normas ir neskirti administracinio poveikio priemonės atėmimo vairuoti transporto priemonę.Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutarimu A. M. skundą tenkino, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 19 d. nutarimą panaikino ir A. M. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei skyrė 70 Eur baudą. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas, nesutikdamas su teismo priimtu 2017 m. spalio 3 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo būtų paliekamas galioti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. liepos 19 d. nutarimas A. M. administracinio nusižengimo byloje. Apelianto manymu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. KET reikalavimų pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dieną, prieš kelio vingį, kuriame blogas matomumas. Tik laimingo atsitiktinumo dėka dėl A. M. veiksmų neįvyko eismo įvykis. Apelianto teigimu, nusižengimo padarymą patvirtina foto nuotraukos, esančios byloje, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Be to, pažymima, kad toje vietoje, kur nusižengimą padarė A. M., yra ribotas matomumas, t. y., kelio vingis, kas jo elgesį vairavimo metu daro dar pavojingesnį. Tai, kad nei vienai transporto priemonei dėl pažeidėjo elgesio nereikėjo pristabdyti ar keisti važiavimo kryptį, aptariant jo padarytą nusižengimą, nėra teisiškai reikšminga, kadangi tai jau būtų kito nusižengimo kvalifikacija. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Nusižengimas padarytas ne miesto gatvėse, kuriose kitų transporto priemonių greitis dažniausiai yra nustatytas ne daugiau nei 50 km/h, o kelyje kur KET reikalavimuose nustatytas didesnis greitis, todėl spręstina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, patenkinus jo skundą, skirta nuobauda yra aiškiai netinkamai individualizuota, nes per švelni.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkintinas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas nesutinka su pažeidimo kvalifikavimu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir vertina, jog A. M. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio penktą dalį už straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.Kad būtų galima tinkamai kvalifikuoti apelianto padarytą pažeidimą ir taikyti teisingą nuobaudą, būtina atsižvelgti, kokius konkrečiai Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė apeliantas. Kelių eismo taisyklių 9 ir 116.5 punktuose numatyti pažeidimai, kurie buvo nurodyti administracinio nusižengimo protokole, apibrėžia, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 punktas) ir apsisukti draudžiama vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų (116.5 punktas).Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų KET reikalavimų, numatytų 9 ir 116.5 punktuose, pažeidimų, nei apeliantas, nei pažeidimą padaręs asmuo neginčija, kas vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad A. M., vairuodamas automobilį BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsisuko kelio vingyje, kur yra blogas matomumas. Tačiau sprendžiant klausimą, ar A. M. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, tiek kartu su A. M. važiavęs asmuo, tiek policijos pareigūnai. Liudytojo pareigūno D. B. parodymais nustatyta, jog jis tarnybiniu automobiliu su kolega J. G. važiavo nuo Vaišvydos link Girionių. Ties kelio vingiu pamatė, kad automobilis prasisukinėja ratais ant kelio, automobilį pamatė prieš save, automobilis prieš juos apsisuko ir atsidūrė prieš juos, tuomet iš karto sustabdė ir paklausė, kodėl taip važiuoja, juk atstumas mažas, yra kelio vingis. Vairuotojas atsakė, kad kvailai padarė, paskubėjo. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, buvo filmuojama, patį veiksmą nufilmavo, yra foto nuotraukos. Aplinkybių dėl rankinio stabdžio nepamena.Liudytojo J. G. parodymais nustatyta, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, sustabdžius automobilį buvo registruotas pažeidimas. Išvažiuojant tarnybiniu automobiliu iš vingio, su kolega pamatė, jog priešpriešais BMW automobilis pradėjo apsisukinėti, galiniai ratai sukosi „prakosais“, tiesiog ant asfalto, saulute, per visą kelią. Pradėjo suktis nuo kelkraščio ir užbaigė kitoj pusėj tas pats ratas. Automobilis buvo sustabdytas, nes, pareigūnų nuomone, vairuotojo veiksmai buvo chuliganiški, jis apsisukinėjo ne pagal taisykles, kadangi ratai nesisuka visu spinduliu tvarkingai apsisukant, o šiuo atveju ratai švilpė, rūko dūmai. Tai chuliganiškas vairavimas, nes tyčia, su keleiviu, išvažiavus į kelkraštį, apsisukinėti yra pavojinga. Atstumo nematavo, bet jis buvo nedidelis – nuo 50 iki 100 metrų, o iki 150 metrų yra pavojinga suktis. Buvo vaizdo įrašas, vaizdo registratorius stacionarus, bet įrašo neišsaugojo. Liudytojo įsitikinimu, sunku slysti į šoną be rankinio stabdžio, bet yra galimybė ir be jo, jei galingas variklis, tai ratai gali prasikasti ir be rankinio stabdžio. Iš šių policijos pareigūnų parodymų galima spręsti, kad aplinkybių, jog A. M. naudojo rankinį stabdį apsisukimui, nenustatyta. Aplinkybių, kad A. M. būtų siekęs savo elgesiu dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams, taip pat nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. tokį apsisukimo manevrą atliko ne judrioje miesto gatvėje ( foto nuotraukos), o kaimo teritorijoje, duomenų, kad tuo metu buvo intensyvus eismas, byloje taip pat nėra. Akivaizdu ir tai, kad policijos pareigūnų automobilio A. M. nematė, todėl teiginys jog pažeidimas padarytas demonstratyviai yra niekuo nepagrįstas.Kaip teisingai nurodė apylinkės teismo teisėjas skundžiamame nutarime A. M. kelyje apsisukinėjo kuomet nebuvo kitų automobilių, priešingu atveju, jis nebūtų to daręs, kadangi, kaip ir nurodė pareigūnai, jis apsisukinėjo kelio vingyje, kuriame matomumas buvo ribotas (dėl ko jis ir pripažintas kaltu). Tai, kad jis apsisukinėjo staigesniu manevru, kuomet didinamos varikio apsukos, akseleruojant, t. y. panaudodamas technines automobilio galimybes, leidžiančias greičiau šį manevrą atlikti, iš esmės ir patvirtina tai, kad jis, suvokdamas per mažą matomo kelio atstumą, nors ir kitų automobilių kelyje nematė, siekė išvengti tapti galima kliūtimi atvažiuojančiam transportui. Šias aplinkybes patvirtino ir kartu su A. M. važiavęs liudytojas L. V.. Neabejojama, kad, atliekant tokį manevrą, galėjo būti sukeltos dulkės, liko pėdsakai tiek ant asfalto, tiek ant žvyruotos kelio dalies, tačiau tai nepatvirtina to fakto, jog toks apsisukimas kelyje padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Vertintina ir tai, jog kelias – važiuojamoji dalis toje vietoje nėra atribota kokiais nors borteliais, atitvarais ar kelias būtų ženklintas ištisine juosta, kas būtų vienaip ar kitaip draudę ar apriboję apsisukimo galimybes, išskyrus per mažą kelio matomumo atstumą, galima pagrįstai spręsti, kad A. M. vairuojamo automobilio apsisukimo manevras, juolab nesant policijos automobilio vaizdo registratoriaus įrašo, kuris neišlikęs, negali neabejotinai būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju kelia tam tikras abejones tai, jog policijos pareigūnai, žinodami, jog įrodymai byloje privalo būti išsaugomi ir, kad esant ginčui, teismas turėtų galimybę įvertinti vaizdo įrašą, tokių įrodymų neišsaugojo, o tai vertintina asmens padariusio administracinį nusižengimą, naudai.Administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo našta, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, administracinio nusižengimo protokole ir 2017 m. liepos 19 d. nutarime buvo įrodinėjama išimtinai policijos pareigūnų tvirtinimu, jog A. M. automobilį vairavo chuliganiškai, tačiau tokia jų pozicija nėra pakankama spręsti dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl pritariama apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarime padarytai išvadai, jog ištyrus visas bylos aplinkybes, neginčytinai nustatyta, jog A. M., vairuodamas transporto priemonę, apsisuko vietoje, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, ir kad nėra objektyvių duomenų, jog jis tokį veiksmą atliko iš chuliganiškų paskatų, todėl jo veiksmus pagrįstai perkvalifikavo iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį bei, įvertinęs kitas aplinkybes, tame tarpe ir A. M. charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai skyrė nuobaudą artimą straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimą A. M. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė