Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-227-311/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-227-311/2017Nutarimas · 2017-10-03Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-644-530/2017Nutartis · 2017-11-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
II-227-311/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01572-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Advokatai
Romualdas Lincevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-227-311/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01572-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant :

pareiškėjui-administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., jo atstovui advokatui Romualdui Lincevičiui,

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui Andriui Bubuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-07-19 nutarimo Nr. 20ANN-109352996-17 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus 2017-07-19 nutarimu Nr. 20ANN-109352996-17 A. M. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 450 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2017-07-05 17.05 val., Kauno r. kelyje Vaišvydava-Girionys-Žiegždriai, 0,70 km., vairuodamas transporto priemonę tyčia iš chuliganiškų paskatų kelio vingyje, kur yra blogas matomumas, apsisukdamas leido savo automobilį slysti šoniniu slydimu, šitaip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. už pažeidimą, padarytą pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 116.5 punktų reikalavimus.

A. M. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus 2017-07-19 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašė nutarimą pakeisti – perkvalifikuoti iš ANK 420 str. 2 d. į 417 str. 3 d. ir skirti baudą sankcijos ribose, taikyti ANK 34 str. 5 d. normas ir neskirti administracinio poveikio priemonės atėmimą vairuoti transporto priemonę.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundą padavęs asmuo pripažįsta, kad minėtame kelyje apsisukinėjo ir tai darė galbūt per staigiai, kas sukėlė dulkių padidintą srautą bei ratų prasisukimą. Tačiau, jo įsitikinimu, jis tikrai nesukėlė pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, nes tuo metu kitų eismo dalyvių tame kelio ruože nebuvo. Nesukėlė pavojaus ir kartu važiavusiam L. V., pastarojo teigimu to nebuvo. Norėjo išsireikalauti iš kelių policijos vaizdo registratoriaus Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuris patvirtintų ar apsisukimas kelyje buvo chuliganiškas ar ne, tačiau gavo atsakymą, kad dėl įrenginio vaizdo ir garso įrašymo gedimo vaizdo įrašas neišsisaugojo, o tai būtų pagrindinis įrodymas ar jo veikoje

yra ANK 420 str. 2 d. kaltės požymiai. Policijos patruliai D. B. ir jo kolega teigia, kad kelio matomumas šiame ruože yra mažesnis nei 100 metrų. Gali būti, kad toks atstumas ir buvo, tuomet jis turėtų būti baudžiamas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Kokiu būdu jie tai fiksavo, duomenų nėra. Taip pat nurodoma, kad jis naudojosi rankiniu stabdžiu ir tai sukėlė automobilio šoninį slydimą, ir visa tai įvardijama chuliganiškumu. Jokio tikslo elgtis chuliganiškai jis neturėjo ir to nedarė. Tikrai rankinio stabdžio, kad mašina praslystu šoniniu slydimu, nenaudojo. Pripažįsta, kad akseleratoriaus pedalą spaudė stipriau tam, kad greičiau apsisukti ir netrukdyti eismui, tai sukėlė ratų prasisukimą ir staigiai sukant vairą galbūt mašina ir slystelėjo, bet nei jis, nei jo bendrakeleivis to slydimo nepajuto. Nesant vaizdinių įrodymų, remtis vien tik policijos patrulių žodiniais parodymais, yra subjektyvu vertinti jo veiką pagal ANK 420 str. 2 dalį. Jis pilnai pripažįsta, kad vairavo per skubėjimą pavojingai (bet ne chuliganiškai) ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl padaryto. Skunde teigiama, kad padarytoje veikoje yra ANK 420 straipsnio 1 dalies požymiai ir jis pasiryžęs už tai atsakyti. Nori pažymėti, kad vairuotojo stažas 14 metų ir iki šio įvykio baustas tik du kartus (saugos diržų tvarkos pažeidimas 2011 m. ir greičio viršijimas 2014 m). Galiojančių nuobaudų neturi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Darbdavio charakteristikos pristatyti negali, nes dirba su žmona Norvegijoje. Darba užsienyje todėl, kad būtina padėti sergančiam tėvui P. M., dažnai reikia grįžti į Lietuvą, tam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kurį siūloma atimti dvylikai mėnesių.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyrius – atsiliepime į skundą nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Mano, kad A. M. veiksmai pagal ANK normas kvalifikuoti tiksliai ir tinkamai, o tyrimo metu surinktų duomenų pakanka tvirtinti, kad veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ANK 420 str. 2 d. požymių. Kauno apskr. VPK KPV pareigūnės sprendimas byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai, nuobauda paskirta tiksliai taikant įstatymą. Tai, kad A. M. padarė KET reikalavimų pažeidimą, akivaizdu. Pažymi, kad chuliganišku vairavimu galima kelti grėsmę trims alternatyvioms vertybėms: eismo saugumui, paties vairuotojo saugumui ir kitų žmonių saugumui. Apelianto veiksmai, t. y., vairuojant transporto priemonę nesilaikant visų-būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, grubiai pažeidžiant kelių eismo taisykles, važiuojant kelyje prieš kelio vingį, apsisukant, leido savo automobiliui slysti šoniniu slydimu, todėl tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų vairuotojas kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nors kaip teigia apeliantas nesant vaizdinių įrodymų, remtis vien tik policijos patrulių žodiniais parodymais negalima, tačiau atkreipia dėmesį, kad pažeidimo faktą patvirtina įvykio metu padarytos nuotraukos, kurios paneigia apelianto ir su juo važiavusio keleivio teiginį, kad jokio chuliganiško vairavimo ir slydimo nebuvo. Tik laimingo atsitiktinumo dėka reali žala nebuvo padaryta. Asmuo administracinėn atsakomybėn yra traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis - įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vienos iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismų praktikoje išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, visai be dingsties, arba panaudojant savo veiksmams kaip pretekstą, mažareikšmę dingstį (LVAT nutartis byloje Nr. N444-1242/2010). Chuliganiškos paskatos - kvalifikuojantis pažeidimo sudėties požymis - pažeidimo padarymo motyvas - suvoktos vidinės paskatos, nulėmusios asmens pasiryžimą padaryti pažeidimą. Motyvas - chuliganiškos paskatos, pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas veikė savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti ar teisės saugomai vertybei apsaugoti. Tai, kad jis KET reikalavimus pažeidė vedimas susirūpinimo dėl nepasisekusio automobilio remonto, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir neeliminuoja pažeidimo padarymo fakto. Jo nurodytos aplinkybės, t. y., kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui būtina padėti sergančiam tėvui, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatų. A. M. tėvu gali pasirūpinti žmona - apelianto mama, taip pat A. M. žmona, turinti vairuotojo pažymėjimą. Nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, savaime nemenkina nei jo kaltės pažeidimo padaryme, nei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl jos nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos skyrimą. Apeliantas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Apelianto bandymas išvengti administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo, rodo jo atmestiną požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą. Apeliantas sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Esant tokioms aplinkybėms apelianto interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Pareigūnė, skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pilnai atsižvelgė į asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, apeliantui paskirta minimali piniginė bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 420 str. 2 d. sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 420 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.

Pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad chuliganiško vairavimo tikrai nebuvo. Su draugu L. V. automobiliu važiavo link Vaišvydavos, važiavo pasikeisti detalių automobiliui, tačiau pamiršo paimti senas detales. Nusprendė grįžti iki garažo paimti detales, visiškai pilnai sustojo kelkraštyje, pastovėjo apie 10-20 sekundžių, o apsisukinėdamas skubėjo. Kur buvo sustojęs kelkraštyje, ten buvo žvyras, slidesnė kelio danga. Kelias dviejų eismo juostų, apsisukinėjo nuo kelkraščio. Priešais buvo vingis – matomumas neblogas, nusprendė staigiau užsukti, kad nepadaryti avarinės situacijos, tuomet sukilo dulkės, apsisuko ratas, dulkių pakilti galėjo nuo kelkraščio Kitų mašinų nebuvo, skubėjo, nes galvojo, kad jei atvažiuotų kitas automobilis – būtų avarinė situacija. Iš karto sustabdė pareigūnai, jie atvažiavo jam beapsisukant, iš už kelio vingio. Kelio vingis nuo atstumo kur jis stovėjo – 200 metrų ir daugiau, apsisukinėjant nieko nebuvo, jis įsitikino, nieko nematė. Pareigūnai teigė, kad turi vaizdo įrašą ir kad jis naudojo rankinį stabdį, bet įrašo nerodė. Gavosi strateginis apsisukimas, viskas buvo daroma neplanuotai.

Liudytojas L. V. parodė, kad važiavo kartu su Mikalausku, sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Kelyje nuo Girionių link Vaišvydavos, ties vingiu, prisiminė, kad paliko detales – abu nutarė, kad reikia apsisukti, sustojo prie vingio ir sukosi, apsisukę buvo stabdomi pareigūnų. Prieš apsisukant apsidairė ir staigiai sukosi, nes matė, kad mašinų nėra, sukosi staigiai, kad nesukelti avarinės situacijos, jei atvažiuotų mašina. Matėsi gerai, atstumas buvo nuo 100 iki 200 metrų. Buvo karšta diena, daug dulkių pakelėse, jos sukilo, todėl pareigūnai sustabdė ir jie vėl į kelkraštį sustojo. Jis vairuotojui jokių pretenzijų neturi, sustoję kelkraštyje įsitikino, ar nėra mašinų, stovėjo ne ilgiau kaip minutę, įsitikino, kad niekas neatvažiuoja, niekas neišlenda iš posūkio. Abu matė, kad nėra automobilio iš priekio, nėra ir iš galo – matosi per veidrodėlius. Eismas buvo dvipusis - viena juosta į vieną pusę, kitą į kitą pusę. Kai apsisuko, pareigūnai atvažiavo iš paskos, atvažiavo iš posūkio. Apsisukimas buvo greitas, kadangi yra kelio vingis. Rankinis bėgis nebuvo traukiams, o ir nebuvo nei laiko, nei vietos, nei tokio pagreičio. Automobilio ratas vienas gal ir prasisuko, ant pasvirimo, darant posūkį, todėl kad slidi kelio danga, žvyrkelis, tai todėl ir galėjo.

Liudytojas D. B. parodė, kad tarnybiniu automobiliu su kolega J. G. važiavo nuo Vaišvydos link Girionių. Ties kelio vingiu pamatė, kad automobilis prasisukinėja ratais ant kelio, automobilį pamatė prieš save, automobilis prieš juos apsisuko ir atsidūrė prieš juos, tuomet iš karto sustabdė ir paklausė, kodėl taip važiuoja, juk atstumas mažas, yra kelio vingis. Vairuotojas atsakė, kad kvailai padarė, paskubėjo. Surašant protokolą, vairuotojas klausė, kaip galima išvengti atsakomybės. Jie išaiškino apskundimo teisę, o vairuotojas sakė, kad jam vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas, todėl bandys skųsti ir laimėti. Ant kelio liko vėžės, sukosi cypiant ratams, juk nelieka ant asfalto vėžės kiekviename posūkyje, reikia kad ratai prasisuktų, taigi tyčia taip apsisukinėjo. Be to, vairuotojas pats to neneigė, kai buvo sustabdytas, dar klausė ar galim tartis.

Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, buvo filmuojama, patį veiksmą nufilmavo, yra foto nuotraukos. Aplinkybių dėl rankinio stabdžio nepamena.

Liudytojas J. G. parodė, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, sustabdžius automobilį buvo registruotas pažeidimas. Išvažiuojant tarnybiniu automobiliu iš vingio, su kolega pamatė, jog priešpriešais BMW automobilis pradėjo apsisukinėti, galiniai ratai sukosi „prakosais“, tiesiog ant asfalto, saulute, per visą kelią. Pradėjo suktis nuo kelkraščio ir užbaigė kitoj pusėj tas pats ratas. Automobilis buvo sustabdytas, vairuotojas mėtė užuominas dėl susitarimų. Vairuotojo veiksmai vairuojant buvo chuliganiški, apsisukinėjo ne pagal taisykles, kadangi ratai nesisuka visu spinduliu tvarkingai apsisukant, o šiuo atveju ratai švilpė, rūko dūmai. Tai yra chuliganiškas vairavimas – tyčia, su keleiviu, išvažiuoja į kelkraštį, apsisukinėti yra pavojinga, rizikavo ir keleiviu, kuris buvo kartu. Jeigu jie su kolega būtų važiavę didesniu greičiu, būtų įvykęs susidūrimas, vairuotojas jų nematė. Atstumo nematavo, bet jis buvo nedidelis – nuo 50 iki 100 metrų, o iki 150 metrų yra pavojinga suktis. Buvo vaizdo įrašas, pastoviai yra filmuojama, vaizdo registratorius stacionarus, bet įrašo neišsaugojo, yra papildomai padarytos foto nuotraukos. Liudytojo įsitikinimu, sunku slysti į šoną be rankinio stabdžio, bet yra galimybė ir be jo, jei galingas variklis, tai ratai gali prasikasti ir be rankinio stabdžio.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Romualdas Lincevičius skundą palaikė pilnai, prašė nutarimą pakeisti – perkvalifikuoti iš ANK 420 str. 2 d. į 417 str. 3 d. ir skirti baudą sankcijos ribose, kadangi

chuliganiškas vairavimas nepasitvirtino ir nėra jokios tyčios, kad taip būtų daręs iš chuliganiškų paskatų, chuliganiškų paskatų požymių šioje byloje nėra. Ir nebuvo taip, kad važiavo kaip nori – buvo vienas veiksmas, apsisukimas. Išėjo iš kelkraščio, karšta, padangos minkštos, bet tai ne chuliganiškos paskatos. Ir liudytojui dėl saugumo abejonių nebuvo. Be to, pareigūnai negali kategoriškai patvirtinti atstumo, o vaizdo įrašų nėra.

Atsiliepimas

Institucijos – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas Andriui Bubuliui teismo posėdžio metu palaikė institucijos atsiliepimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas Nr. 20ANN-109352996-17, kuriame nurodyta, kad jis 2017-07-05 17.05 val., Kauno r. kelyje Vaišvydava-Girionys-Žiegždriai, 0,70 km., vairuodamas transporto priemonę tyčia iš chuliganiškų paskatų kelio vingyje, kur yra blogas matomumas, apsisukdamas leido savo automobilį slysti šoniniu slydimu, šitaip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. už pažeidimą, padarytą pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 116.5 punktų reikalavimus. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius A. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir jam paskyrė 450 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.

ANK 420 str. 1 d. nurodyta, jog pavojingas ir chuliganiškas vairavimas-tai transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.

Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Iš ANK 42 str. 2 d. dispozicijos matyti, kad tam, kad konstatuoti, jog asmuo vairavo chuliganiškai, nepakanka vien konstatuoti kelių eismo taisyklių pažeidimo, o turi būti įrodytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, eismo saugumas ir yra aiškus visuomenės negerbimas ir kai nėra konkrečių, aiškių motyvų ir tikslų tokiam elgesiui. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas. Aktyvūs veiksmai turi būti suprantami kaip kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą. Šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka-tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala). Aiškus visuomenės negerbimas-tai įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Chuliganiško vairavimo būtinas požymis yra tyčia. Pagal ANK administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundą padavęs asmuo A. M. administracinio nusižengimo fakto neginčija, tačiau nesutinka, jog jis automobilį vairavo chuliganiškai, t. y. sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, pažeisdamas Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskatų. Pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodė nusižengimo padarymo aplinkybes, kad apsisukimas pastovėjus kelkraštyje buvo visiškai neplanuotas bei strateginis veiksmas ir nesutinka, jog jis sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nurodo, kad kelkraštyje buvo žvyras, slidesnė kelio danga – paspaudus akseleratoriaus pedalą stipriau tam, kad greičiau apsisukti ir netrukdyti eismui, sukėlė ratų prasisukimą ir staigiai sukant vairą galbūt mašina ir slystelėjo, tačiau nei jis, nei jo bendrakeleivis to nepajuto. Pažymi, jog rankinio stabdžio nenaudojo, tikslo elgtis chuliganiškai neturėjo ir taip nedarė. Liudytojas L. V., važiavęs kartu su Mikalausku, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, jog staiga nutarė apsisukti - sukosi staigiai, kad nesukelti avarinės situacijos, jei atvažiuotų mašina, kadangi buvo kelio vingis. Atstumas buvo nuo 100 iki 200 metrų, matomumas geras. Pažymėjo, jog vairuotojui jokių pretenzijų neturi, buvo įsitikinę, kad niekas neatvažiuoja, niekas neišlenda iš posūkio, rankinio stabdžio vairuotojas nenaudojo.

Apklausti įvykį užfiksavę vyr. patruliai D. B. ir J. G. tvirtina, jog vairuotojo veiksmai vairuojant buvo chuliganiški, švilpė ratai, rūko dūmai. Atkreipia dėmesį, kad vairuotojas tyčia, su keleiviu, išvažiuoja į kelkraštį, apsisukinėja, kas yra pavojinga, rizikuoja ir keleiviu, kuris buvo kartu.

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs pažeidėjo bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra įrodyta, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas – chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Neginčytinai nustatyta, jog pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę-automobilį, apsisuko vietoje, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, ką jis ir pats pripažįsta.

Tačiau nei policijos pareigūnai, tirdami įvykį, nei teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą, nebuvo pateikta neginčytinų ir nepaneigiamų duomenų, kad A. M. manevras-automobilio apsukimas galėjo būti padarytas iš chuliganiškų paskatų. Liudytojai-policijos pareigūnai D. B. ir J. G. nurodė, kad norint tokiu būdu apsukti automobilį, t.y. kad „praslystų“ padangos, automobiliui sukantis vietoje, reikia „užtraukti“ rankinį stabdį. Tačiau tokių duomenų, kad A. M. būtų „užtraukęs“ rankinį stabdį, byloje nėra, to patvirtinti negalėjo ir policijos pareigūnai nurodydami, kad tai galimai galėjo būti padaryta. Tokias aplinkybes kategoriškai paneigė ir pats A. M., ir liudytojas L. V..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, fotonuotraukų ir įvykio vietos, kelias-važiuojamoji dalis toje vietoje nėra atribota kokiais nors borteliai, atitvarais, kelkraštis žvyruotas. Todėl neatmetama galimybė, kad A. M. bandant apsisukti automobiliu ir kiek staigiau nuspaudus automobilio akseleratorių, siekiant nesutrukdyti kitiems galimai atvažiuojantiems automobiliams, A. M. automobilio ratai galėjo ir staigiau prasisukti, tačiau tai jokiu būdu negalima laikyti chuliganišku vairavimu.

ANK 642 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Neginčytinai nustatyta, jog A. M., vairuodamas transporto priemonę-automobilį, apsisuko vietoje, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, ką jis ir pats pripažįsta, todėl jo veiksmai perkvalifikuojami iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, į padaryto nusižengimo pobūdį, teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į ANK 22 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, taip pat į tai, kad A. M. anksčiau administracine tvarka už KET pažeidimą baustas du kartus, tačiau šiuo nutarimu aptariamo įvykio metu administracinės nuobaudos negaliojo, todėl laikytina, kad A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, neturėdamas galiojančių nuobaudų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobodos tikslai šį kartą bus pasiekti A. M. skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-109352996-17.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas