Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 9 klases, vedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, Šiaulių apylinkės teismo 2012-05-09 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje LR BK 38 str. pagrindu, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2013-12-03 apie 17.30 val. Šiauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametį D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. suduodamas vieną smūgį ranka D. P. į galvos sritį, taip padarė jam odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. P. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš metus laiko ji (D. K.) surado jo (V. P.) motiną, kuri paskambino ir telefonu kalbėjo D. P., paprašė, kad atvažiuotų. Atvažiavus tarpusavyje pabendravo. Po to, D. K. pradėjo sakyti, kad vaikas jos neklauso. Nuėjusi į vaiko teisių tarnybą ji atsisakė vaiko, nes su juo nesusitvarko, jis jai vadovauja ir panašiai. Sutiko vaiką pasiimti pas save. Žino, kad vaiką vos perkėlė į penktą klasę. Apsigyvenus pas jį, vaikas pradėjo mokytis, pagerėjo jo pažymiai. Vaikas, kai tik apsilankydavo pas motiną, pradėdavo blogai elgtis, grįžęs ignoruodavo. Buvo civilinė byla buvo dėl bendravimo su vaiku. Viskas prasidėjo prisiteisus alimentus. Mano, kad vaikui buvo kažkas pažadėta, vaikui nepatiko jo (V. P.) tvarka, kad buvo reikalinga mokytis ir vaikas galėjo meluoti. Jis yra linkęs į melą. Namie prisigalvodavo nebūtų dalykų, nustebo perskaitęs mokyklos charakteristiką, kurioje rašoma, kad jis prigalvoja nebūtų dalykų. Ankščiau vaikas buvo uždarytas raidos centre. Iki įvykio su vaiku bendravo metus laiko. Motina pati neleido su vaiku kontaktuoti, prieš tai keturis metus neteko bendrauti. Vaikas pas juos gyveno apie septynis mėnesius. Vaikas atvyko su keiksmažodžiais „fuck“, „bitch“, nemažai jų žinojo ir rusiškų. Lapkričio mėnesio 29 dieną mama po pietų pasiėmė vaiką pas save, vaikas grįžo gruodžio 1 dieną. Gruodžio mėnesio 2 dieną vaiko elgesys jau buvo ignoruojantis. Gruodžio mėnesio 3 dieną jis pradėjo ruošti pamokas, nesiklausė, žiūrėjo į lubas, piešė, jį (tėvą) ignoravo. Pasakė „D., spręsk“, po to priėjo ir paklausė „ko nesupranti“. Paaiškino uždavinį ir vertikaliai perbraukė per galvą sakydamas „va, su kuo reikia galvoti“. Tuo metu kambaryje buvo dviese, to niekas nematė. Jam prilietė ranka ir įbrėžė, vaikui netrenkė. Tai vyko kuomet paaiškino pirmą uždavinį, antrą jis pats išsprendė. Po to žmona pasakė, kad jam yra įbrėžta. Vaiko atsiprašė. Žmona sakė „patepsiu“, bet vaikas sakė „nereikia“. Žiedas, kurį dabar yra pametęs, pačiam buvo per didelis, 90⁰ kampais, nestandartinis, išgraviruotas. Vaikas meluoja, nes norėjo grįžti pas motiną. Vaikas yra ne daiktas ir jo užgaidos pildomos nebus, todėl mano, kad tam buvo sukurtas rimtas pagrindas. Kodėl sūnus sako, kad jį mušė, reikia klausti jo. Bausmės vaikui būdavo stovėti kampe, draudimas žaisti su kompiuteriu. Iš pokalbio su vaiku „Skype“ jis pasakė „kitą mėnesį pirksime kompiuterį“, paklausus iš kur, sakė, jog mama pirks išsimokėtinai. Jis atsiuntė nuorodą, kur iš žadėjo pirkti kompiuterį. Turi nufotografavęs visą pokalbį. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Liudytoja ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. K. teisme parodė, kad V. P. yra buvęs sugyventinis, su juo nebendrauja. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Susipažino 2000 metais, kartu gyveno su didelėmis pertraukomis iki 2007 metų. Jokie procesai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nevyko. Vaikas pats norėjo gyventi su tėvu. Gyvenamoji vieta buvo nustatyta teismo būdu. Nežino, kodėl vaikas norėjo, mano, kad jis ilgai su juo nesimatė ir tuo metu dievino tėvą. Šiaip V. P. neina į kompromisus, nori, kad viskas būtų pagal jį, tuomet vyksta konfliktai, neleidžia pasiimti vaiko. Su vaiku pakalbėti telefonu nebegalėjo, net neturėjo jo numerio. Buvo sūnaus jau ir ankščiau klaususi, kodėl nori pas gyventi ją (D. K.). Vaikas pradėjo sakyti, kad daug guzų yra turėjęs. Vaikui pasakė, kad atvyks trečiadienį. Atvykus sūnus pasakė, kad ruošiant pamokas V. P. jam įstatė guzą. Vaikas pirmiausiai apie tai pasakė A. P., kad jam sudavė, tuomet V. P. atėjęs jo atsiprašė. Vaikas konflikto metu gyveno pas tėvą, tai įvyko jam ruošiant pamokas. Bute buvo: V. P., V. P., A. P. ir jos (D. K.) vaikas. Pati po įvykio su sūnumi susitiko mokykloje gruodžio 4 dieną. Sūnus pasakė, kad ruošiant pamokas tėvas sudavė su ranka, vartojo daug keiksmažodžių. Sakė, kad skaudžiai sudavė vieną kartą. Sūnus sakė, kad sužalojo su žiedu. Sūnus yra linkęs fantazuoti, bet tokių dalykų nefantazuoja. Jis supranta, kad tai ne juokai. Jis negalėtų pačiai sakyti netiesos. Vaiko žodžiais tariant „kai tėvas nepiktas, buvo faina“. V. P. piktas mėto telefoną, suką vaikui ausį, jis yra per galvą iš bato gavęs, pamokų ruošos metu išplėšė lapą iš pratybų. Sūnus pradėjo sakyti, kad nori su ja gyventi nuo spalio mėnesio, bet kas vyksta, nesakė. Tą dieną papasakojo ir apie kitus kartus. Sūnus turi mobilų telefoną, bet apie įvykį iš karto jai apie tai nepranešė. Gruodžio 4 dieną sūnui buvo nubrozdinimas kaktoje, t. y. buvo sužalotas kaktos kairės pusės šone. Nuvažiavo į vaikų teisių tarnybą, ten liepė kreiptis į policiją, po to nuvyko atlikti ekspertizę. Po įvykio su V. P. apie įvykį nekalbėjo. Ankščiau tarp jos ir V. P. konfliktų yra buvę. Vaikui kartais suduodavo ir anksčiau, tai matė kuomet gyveno kartu. V. P. gerdavo, supykdavo, kad sūnus neklauso. Pati sakė, kad vaikas užaugęs apsigins. V. P. atsakė, kad jei jis jam suduos, tai jį „nukirs“. V. P. yra linkęs smurtauti. Jis kitiems griežtas, o sau ne. V. P. meluoja, nenori būti kaltas, nubaustas. Kuomet vaikas sakė, kad viskas gerai, pati tuo nepatikėjo, iš vaiko matė baimę. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį priteisti. V. P. yra padaręs daug žalos, tiek moralinės, tiek fizinės. Ieškinio suma yra tokia, nes tėvas yra blogas. Jaučiasi vaiko dirglumas, jis lankosi pas psichologą. Paskutinį kartą pas psichologą lankėsi vasario 19 dieną, lankytis pradėjo sausio 20 dieną. Pas psichologus lankosi kartą per savaitę, vaikui yra reikalingi vitaminai. Vaikas gyvendamas su ja elgiasi laisvai. Tėvo vaikas buvo išvadintas „debilu, suskiu“. Dabar su tėvu vaikas nenori bendrauti, kaltina tėvą. Vaikui įvykio metu skaudėjo. Mokykloje vaikas elgiasi normaliai.

Liudytoja A. P. teisme parodė, kad yra V. P. žmona nuo 2013-07-13. Su vyru santykiai geri. Vyras yra ramus, kantrus. Pačiai jai yra geras vyras. Su D. K. nebendrauja. Ankščiau yra buvusių konfliktų dėl jos siekių sugriauti jų šeimą. Moters žodžiais tariant „aš padarysiu viską, kad jus išskirčiau“. Vaikas sako, kad yra mušamas, tačiau tai netiesa. Tai įvyko netyčia, V. P. įbrėžė sūnui. Kad tai įvyko netyčia, sprendžia iš D. P. elgesio. Kaip buvo įbrėžta, pati nematė, nes tuo metu buvo virtuvėje. Įvykio metu bute buvo ji, V. P., kuriai 5 metai ir Š., kuriam 7 metai. Apie įbrėžimą jai pasakė sūnus Š., kuriam yra 7 metai. Sakė „įbrėžė tetukas“. Įbrėžimą norėjo patepti, bet vaikas atsisakė, sakė, kad jam neskauda. Vyras sūnaus atsiprašė tą pačią dieną, D. P. posakė „nieko tokio“. Po to D. P. toliau ruošė pamokas. Su D. P. kalbėjo, su juo sutaria gerai. Su vyru neaptarinėjo įvykio, kadangi vaikas nebuvo stipriai sužalotas. Yra buvęs konfliktas tarp jos ir vyro, nes vyras jai trenkė. Dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri nutraukta, kadangi su vyru susitaikė. Vaiko atžvilgiu buvo naudojamos drausminės priemonės, jei vaikas prasikalsta, tai draudimas žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu, o smurtaujama nebuvo. Vyras sutuoktuvių žiedą nešioja, jis yra grublėtas, su juo galima įbrėžti. Pati su žiedu buvo įbrėžusi vaikui į kaktą. Mano, kad glostant sūnui galvą vyras galėjo jam įbrėžti.

Specialistas Henrikas Daujotas teisme paaiškino, kad D. P. apžiūrėtas 2013-12-05, apžiūros metu kairėje kaktos pusėje nuo vidurinės linijos virš akiduobės viršutinio krašto rastas buvo vertikalios krypties linijinis odos nubrozdinimas ir surašyta išvada. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kuris galėjo būti padarytas tiek tiesiogiai, tiek griuvimo metu. D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi yra rastas odos nubrozdinimas, jis padarytas kietu buku daiktu ribotame paviršiuje, kuo konkrečiai - nurodyti nėra galimybės. Vertinant žiedo ypatybes, kad yra vestuvinis, apvalus, pats kampas yra prispaustas prie piršto, neaišku kiek yra laisvumo žiedo, kad braukiant ar glostant padaryti odos nubrozdinimą. Braukiant ar glostant padaryti sužalojimus tikimybė yra maža. Suduodant smūgį, pagal pirminius nurodymus, kad kumščiu, tai toje vietoje būtų ne nubrozdinimas, o poodinė kraujosruva. Kumščiu sužalojimas negalėjo būti padarytas. Įbrozdinimas galėjo būti padarytas nagu, kas būtų labiau tikėtina, o žiedu linijinis nubrozdinimas, kuris yra vertikalios krypties, braukiant turėtų būti kitos krypties, sakytų ne glostant, o braukiant judesys turėjo būti greitesnis. Kad tai padaryta su žiedu, yra maža tikimybė. Žiedo nuotrauka nebuvo aiški, negalima atmesti tokios galimybės. Bet nubrozdinimo plotis yra siauras, jau pačiu žiedo kampu įbrėžimas turėtų būti platesnis. Jei brėžti žiedo pagrindu, tai įbrėžimas būtų platesnis, jei yra kontaktas, tai spaudimas turėjo būti.

Nors kaltinamasis V. P. ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo liudytojos D. K. teisme duoti parodymai, specialisto Henriko Daujoto teisme duoti paaiškinimai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, o būtent:

- nepilnamečio nukentėjusiojo D. P. parodymai (apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją), kad jo tėtis yra V. P.. Su juo dabar negyvena. Tuo momentu, kai tėtis jam sutrenkė, gyveno kartu. Tada gyveno (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atrodo, kad toks adresas, tiksliai nepamena. Tai buvo, kai paskutinį kartą buvo vaikų teisėse. Vaikų teisėse tada buvo pasakyti, kad jam tėtis trenkė. Tai buvo šiais metais, lapkričio mėnesį. Tą dieną ėjo į mokyklą, tai buvo po pamokų. Viskas įvyko, nes nesuprato uždavinio. „Ką tu debile, blet negali suprasti supisto uždavinio“ - taip jam pasakė tėtis. Kai pasakė tuos žodžius, trenkė su ranka jam į galvą. Jis trenkė jam, dar žymė nuo žiedo liko. Kai sutrenkė, jam skaudėjo. Tada vienas smūgis buvo, bet prieš tai daug sykių buvo, kad sutrenkdavo. Ne vieną kartą yra anksčiau sutrenkęs, sprigtų duodavo, ne vieną guzą yra turėjęs, du ar tris. Gaudavo dėl to, kad nesuprasdavo namų darbų. Yra paėmęs knygą ir sutrenkęs su ja, dar yra su sąsiuviniu sutrenkęs. Tėtis taip elgiasi praktiškai kiekvieną kartą sykį, kai daro namų darbus. Gal vienas ar du kartai yra buvę, kad negautų nuo tėvo. Kai suduoda tėtis, jis būna blaivus. Kai nedaro namų darbų, tai su tėčiu sutaria gerai, kartais kartu leidžia laisvalaikį (17-19 b. l.);

- 2013-12-04 D. K. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2013-12-04 apie 13.40 val. nuvykus pas savo nepilnametį sūnų D. P. į mokyklą, pastarasis papasakojo, kad 2013-12-03 apie 17.30 val. namuose jam darant namų darbus ir nesuprantant uždavinio, tėtis įpykęs už tai jam trenkė iš rankos į galvą, o jam ant rankos buvęs žiedas palikęs žymę (3 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-12-05 specialisto išvada Nr. G 1766/13(04), kurioje nurodyta, kad D. P. padarytas sužalojimas – odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (8 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-12-16 specialisto išvada Nr. pG138/13-1766/13(04), kurioje nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad D. P. odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje galėjo būti padarytas žiedu, kurio fotonuotraukos pridėtos prie užduoties (10 b. l.);

- 2013-12-10 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. P. pateikė savo vestuvinį žiedą (58 b. l.);

- 2013-12-10 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas pateiktas žiedas (59-61 b. l.).

Nors kaltinamasis V. P. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, teismo įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. V. P. pats pripažįsta, kad 2013-12-03 vaikui beruošiant namų darbus jis paaiškino uždavinį ir vertikaliai perbraukė per galvą sakydamas „va, su kuo reikia galvoti“; vaikui prilietė ranka ir įbrėžė, vaikui netrenkė. Tokiu būdu kaltinamasis iš dalies pripažino, kad jo rankos ir vaiko galvos srities sąlytis iš tikro buvo. Kad po tėvo namų darbų paaiškinimo vaikui buvo padarytas nubrozdinimas, t. y. vaikas buvo nežymiai sužalotas, pripažino ir kaltinamojo žmona A. P., kuri teisme, apklausta kaip liudytoja, parodė, kad apie įbrėžimą jai pasakė sūnus Š., kuriam yra 7 metai; sakė „įbrėžė tetukas“; įbrėžimą norėjo patepti, bet vaikas atsisakė, sakė, kad jam neskauda; su vyru neaptarinėjo įvykio, kadangi vaikas nebuvo stipriai sužalotas; tai įvyko netyčia, V. P. įbrėžė sūnui; kad tai įvyko netyčia, sprendžia iš D. P. elgesio. Pastebėtina, kad liudytoja A. P. yra kaltinamojo V. P. žmona, juos sieja šeiminiai santykiai ir ji gali būti suinteresuota teigiama bylos baigtimi palankia jos vyrui, todėl jos parodymais teismas remiasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Tiek kaltinamasis V. P., tiek jo žmona A. P. teisme teigė, kad kaltinamasis mažametį D. P. sužalojo netyčia. Liudytoja A. P. teisme paaiškino, kad tai įvyko netyčia, sprendžia iš D. P. elgesio. Atkreiptinas dėmesys, kad mažametis D. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tada buvo vienas smūgis, bet prieš tai daug sykių buvo, kad sutrenkdavo; ne vieną kartą yra anksčiau sutrenkęs, sprigtų duodavo, ne vieną guzą yra turėjęs (18 b. l.). Atsižvelgiant į tai, natūralu, jog vaikas tokiu atveju savo skausmo aplinkiniams galėjo ir neišreikšti.

Pastebėtina, kad mažamečio motinos D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs, nekintantys, detalizuoti, todėl teismui nesiremti liudytojos D. K. parodymais nėra pagrindo. Teisme D. K. parodė, kad nuvykusi į mokyklą pasimatyti su savo sūnumi, ant jo kaktos pamatė nubrozdinimą; sūnus pasakė, kad ruošiant pamokas tėvas sudavė su ranka, vartojo daug keiksmažodžių; sakė, kad skaudžiai sudavė vieną kartą. Pats nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ant lėlės manekeno, kur jam tėvas įvykio metu sudavė. Kaltinamasis V. P. teigė, kad vaiką netyčia sužalojo vestuviniu žiedu. Taigi, tiek liudytoja D. K. teigė, kad vaikas jai pasakė, jog tėvas sudavė ranka, tiek pats nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tada buvo vienas smūgis. Be to, aiškinantis sužalojimo aplinkybes teisme buvo apklaustas specialistas H. Daujotas, kuris paaiškino, kad yra rastas odos nubrozdinimas, jis padarytas kietu buku daiktu ribotame paviršiuje, kuo konkrečiai - nurodyti nėra galimybės; braukiant ar glostant padaryti sužalojimus tikimybė yra maža; suduodant smūgį, pagal pirminius nurodymus, kad kumščiu, tai toje vietoje būtų ne nubrozdinimas, o poodinė kraujosruva; įbrozdinimas galėjo būti padarytas nagu, kas būtų labiau tikėtina, o žiedu linijinis nubrozdinimas, kuris yra vertikalios krypties, braukiant turėtų būti kitos krypties, sakytų ne glostant, o braukiant, judesys turėjo būti greitesnis. Be to, jau pirminiame protokole – pareiškime (3 b. l.) buvo paminėta, kad kaltinamasis būtent sutrenkė mažamečiui, ko pasekoje buvo paliktos atitinkamos žymės kaktoje, kas akivaizdžiai rodo sąmoningą smurtinį veikimą. Kad buvo sutrenkta supykus, o ne glostyta galvą, mažametis aiškiai parodė ir apklausų metu, netgi minėdamas jam sukeltą fizinį skausmą (6, 17-18 b. l.). Aukščiau aptartos aplinkybės įrodo, kad A. P. nukentėjusįjį sužalojo tyčia suduodamas smūgį, o ne netyčia glostant ar braukiant per galvą D. P..

Nors teisme kaltinamasis V. P. parodė, kad vaikas linkęs į melą; namie prisigalvoja nebūtų dalykų ir Šiaulių R. progimnazijos pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad D. P. mėgo replikuoti, sakyti įvairias pastabas, kurios neatitikdavo realybės (22 b. l.), teismas nemano, kad šioje byloje vaikas, duodamas parodymus, sakė netiesą, nes jo parodymai logiški, nuoseklūs, detalizuoti. Be to, panašiai įvykio aplinkybes nukentėjusysis po įvykio nurodė ir savo motinai D. K.. Byloje pateikta A. rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, kad mažamečiui vaikui po šio įvykio netgi prisireikė psichologinių konsultacijų.

Kad mažamečiui padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-12-05 specialisto išvada Nr. G 1766/13(04), kurioje nurodyta, kad D. P. padarytas sužalojimas – odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (8 b. l.).

Aptarti įrodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad V. P. 2013-12-03 apie 17.30 val. Šiauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametį D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. suduodamas vieną smūgį ranka D. P. į galvos sritį, taip padarė jam odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nustatyta, kad mažametis vaikas buvo sužalotas, t. y. nežymiai sutrikdyta jo sveikata, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad tas sužalojimas iš tikrųjų berniukui buvo padarytas. Kad nukentėjusiajam sužalojimas matėsi iš karto po įvykio, patvirtino ir liudytoja A. P., ir pats kaltinamasis V. P., ir po įvykio D. P. pamačiusi jo motina D. K..

Kaltinamasis V. P., atlikdamas smurtinius veiksmus D. P. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį ir numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, kas rodo, kad jis veikė tyčia. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad Vaiko teisių konvencijos (priimta Generalinėje Asamblėjoje 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai, glaudžiai siejasi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Tuo paaiškinama ir įstatymų leidėjo nustatyta pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalyje sugriežtinta mažamečio sveikatos apsauga nuo fizinio ar kitokio smurto, tokio nusikaltimo laikymas kvalifikuotu nusikaltimu.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas V. P. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalto būdama neteistas (71-73 b. l.), Šiaulių apylinkės teismo 2012-05-09 nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje (smurtavo sugyventinės atžvilgiu) LR BK 38 str. pagrindu. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. V. P. praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (83-90 b. l.), nedirbantis (80-81 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (82 b. l.), turintis neįgalumą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad nuovadoje 2013-07-24 buvo gautas A. P. pareiškimas dėl konflikto su vyru V. P.; jis nėra įrašyta į nuovados profilaktinę įskaitą; galiojančių administracinių nuobaudų neturi (79 b. l.). Padaryta nusikalstama veika truko santykinai trumpą laiko tarpą, nesukėlė itin sunkių pasekmių. Tačiau įvykdytas nusikaltimas įžūlus – mažamečio vaiko atžvilgiu smurtauta šeimoje, namuose. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. P. už nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip artima minimumui.

Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų V. P. atžvilgiu nėra pradėta. V. P. nusikalto būdamas neteistu, yra neįgalus, išlaiko mažamečius vaikus. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimą, padėsiantį kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 6 p.).

V. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (64-65 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo mažamečio D. P. įstatyminė atstovė D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 2014-01-23 nutarimu D. K. pripažinta civiline ieškove minėtai sumai (26-27 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Nukentėjusysis mažametis D. P. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo V. P. veiksmų. Pasak nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, dėl V. P. nusikalstamos veikos sūnus D. P. matė baimę, jaučiasi vaiko dirglumas; vaikas jis lankosi pas psichologą. Psichologo pažymoje pažymėta, kad vaikui buvo suteiktos trys psichologinės konsultacijos, kurių metu siekė ramesnės bei stabilesnės berniuko emocinės būsenos (123 b. l.). Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, mažamečiam vaikui dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad V. P. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio; kad smurtavimas prieš nukentėjusįjį buvo vienkartinio pobūdžio; kad realių ir akivaizdžių sužalojimų, kurie būtų sukėlė sunkesnes pasekmes D. P., nebuvo padaryta; po šio įvykio nebuvo kreiptasi į medicinos įstaigą; nėra jokių sunkių išliekamųjų pasekmių; taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metų II ketvirtyje, sprendžia, kad pareikštas D. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo V. P. D. P. naudai priteistina 1 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (320 Lt advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, turintis neįgalumą), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

- kompaktinė plokštelė su mažamečio apklausos įrašu, esanti prie bylos viršelio - paliktina prie bylos;

- žiedas, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas savininkui V. P. - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai V. P. nuosavybei.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. P. atidėti 1 (vieneriems) metams ir V. P. įpareigoti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiojo D. P. įstatyminės atstovės D. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1 200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) sumai ir priteisti iš V. P. 1 200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) sumą neturtinei žalai nukentėjusiojo D. P. naudai.

V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokestis 320 Lt dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

- kompaktinę plokštelę su mažamečio apklausos įrašu, esančią prie bylos viršelio - palikti prie bylos;

- žiedą, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas savininkui V. P. – palikti neribotai V. P. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.