Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Lisela“ ieškinį atsakovui M. J. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo BUAB „Lisela“ atstovė prašo ieškinį tenkinti. Ji paaiškino, kad atsakovas M. J. dirbo UAB „Lisela“ Klaipėdos padalinio vadovu. Tarp bendrovės vadovo L. S. ir atsakovo 2007m. sausio 10d., 2008m. sausio 15d. ir 2008m. gruodžio 22d. buvo sudarytos trys paskolos sutartys, kuriomis bendrovė atsakovui paskolino atitinkamai 400.000 lt., 400.000 lt. ir 230.000 lt. Šios sumos atsakovui galimai buvo skolinamos ne grynais pinigais, bet buhalterinėje apskaitoje perkeliant atsakovo kaip atskaitingo darbuotojo žinioje buvusias sumas jam kaip fiziniam asmeniui, nes jokių grynųjų pinigų perdavimo ar pervedimo į sąskaitas dokumentų nėra. Paskolintas sumas atsakovas yra grąžinęs, tačiau Šiaulių AVMI atlikus patikrinimą išaiškėjo, kad paskolos atsakovui buvo suteiktos be palūkanų, tuo pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir ieškovo interesus, todėl prašo šias sutartis Lietuvos CK 1.82str. pagrindu pripažinti negaliojančiomis, taikyti restituciją ir iš atsakovo priteisti 54023,38 lt. kaip iš paskolų gautą naudą nesumokėtų palūkanų apimtimi.

2008-01-15 / 23-24 l. / ir 2008-12-22 / 25-26 l. / paskolos sutartyse bei KPO ir KIO / 28-31 l. / parašai galimai yra jo, jų tikrumo neginčija. Šiuose dokumentuose nurodomų operacijų tiksliai paaiškinti negali. Kiek prisimena, UAB „Lisela“ KPO nurodomų didelių sumų grynųjų pinigų niekada nėra įnešęs. Kuo remiantis buvo surašyti aukščiau nurodomi dokumentai, paaiškinti negali. Jokių paskolų iš UAB „Lisela“ grynais pinigais ar kitokia forma jis kaip fizinis asmuo nėra gavęs, todėl prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Liudytojas L. S. parodė, kad jis buvo UAB „Lisela“ direktorius, o jo pusbrolis M. J. – Klaipėdos padalinio vadovas. Atsakovui nusprendus įkurti savo įmonę / UAB „Pamario prekyba“ / jie susitarė, kad UAB „Lisela“ perduos naujai įmonei dalį Klaipėdos krašte turėtų prekių bendrai maždaug 400.000 lt. sumai. Šios prekės buvo perduotos pagal PVM sąskaitas-faktūras, jas realizavusi UAB „Pamario prekyba“ su UAB „Lisela“ pilnai atsiskaitė. Atsakovui M. J. kaip fiziniam asmeniui UAB „Lisela“ jokių paskolų pinigais ar prekėmis nesuteikė. Byloje esančių paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų, kuriuos M. J. galimai įnešė į bendrovės kasą, aplinkybių tiksliai nebeprisimena. Kiek pamena, šios sutartys buvo sudarytos patarus auditoriams tik formaliai, t.y. siekiant apsidrausti, jei „Pamario prekyba“ neatsiskaitytų su „Lisela“ už perduotas prekes. Realiai M. J. jokių paskolų negavo; kodėl buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašytos pinigų paskolinimo ir grąžinimo operacijos, jis paaiškinti negali.

2010-06-01 paaiškinime VMI / 27 l. / L. S. nurodė, kad 2007m. pas atsakovą kaip atskaitingą asmenį susidarė apie 400.000 lt. likutis, kurį jis pagal paskolos sutartį iš M. J. avansinės apyskaitos paskolino atsakovui kaip asmeniui; šią sumą, pratęsus jos grąžinimą, atsakovas dalimis grąžino iki 2009-04-01.

Liudytojas E. Š. parodė, kad jis dirbo UAB „Lisela“ finansininku. Paskolos sutarčių su atsakovu M. J. aplinkybių neprisimena, tokius sandorius sudarant jis nedalyvavo; pats M. J. jokių pinigų ar prekių neperdavė ir iš jo negavo.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji dirbo UAB „Lisela“ buhaltere. Paskolos sutarčių su M. J. aplinkybių neprisimena, jas sudarant nedalyvavo. Kodėl buhalteriniuose dokumentuose įrašas apie 400.000 lt. sumos perdavimą atsakovui padarytas tik 2007-12-31, paaiškinti negali; galimai tada buhalterijoje buvo sužinota apie sudarytą paskolos sutartį. Ar atsakovui tikrai buvo suteiktos paskolos ir kaip jis jas grąžino, neprisimena.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas M. J. 2006-06-31 įsidarbino UAB „Lisela“ Klaipėdos padalinio direktoriumi, o nuo 2007-07-01 – vadybininku plėtrai, darbo sutartis su juo nutraukta 2009-03-31 pagal Lietuvos DK 127str. 1d. / 81-82 l. /. Nuo 2007-07-02 atsakovas taip pat dirbo UAB „Pamario prekyba“ / 91 l. /. 2007-01-10 buvo surašyta paskolos sutartis Nr. 2007-01-10 / 21-22 l. /, kurioje nurodoma, kad UAB „Lisela“, atstovaujama direktoriaus L. S., perduoda atsakovui M. J. 400.000 lt. iki 2008m. sausio 10d. su 0 proc. palūkanų. Teismui pateikta sutarties kopija šių asmenų nėra pasirašyta; ieškovo atstovė pripažino / Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad pasirašytos sutarties ieškovas neturi. 2008-01-15 buvo surašyta paskolos sutartis Nr. 2008-01-15 / 23-24 l. /, kurioje nurodoma, kad UAB „Lisela“ M. J. analogiškomis sąlygomis paskolina 400.000 lt.; ši sutartis jos šalių pasirašyta. 2008-12-22 buvo surašyta paskolos sutartis Nr. 2008-12-22 / 25-26 l. /, kurioje nurodoma, kad UAB „Lisela“ M. J. analogiškomis sąlygomis paskolina 230.000 lt.; ši sutartis jos šalių taip pat pasirašyta.

Pagal 2008-03-05 KPO / 28 l. / M. J. į ieškovo sąskaitą įnešė 50.000 lt., pagal 2008-05-08 KPO / 29 l. / - 100.000 lt. / abiem atvejais pinigų įnešimo paskirtis nenurodyta /, pagal 2008-12-02 KPO / 30 l. / – 230.000 lt. kaip paskolos grąžinimą pagal sutartį. Pagal 2008-12-24 KIO / 31 l. / M. J. išmokėta 230.000 lt. / nurodomas pagrindas – paskola pagal 2008-12-22 sutartį /; šią sumą M. J. grąžino pagal 2009-04-01 KPO / 32 l. /. Iš sąskaitų aktyvumo ataskaitos / 86 l. / matyti, kad M. J. ieškovui kaip grąžinamas paskolas sumokėjo ne tik aukščiau nurodomas sumas, bet ir 20.000 lt. pagal 2008-06-18 dokumentą, kuris nėra išlikęs. Ieškovo kasos knygoje šie mokėjimai yra įtraukti / 87-90 l. /, tačiau 100.000 lt. suma pagal KPO Nr. LIS000002793 / 29 l. / nepagrįstai įrašyti kaip gauti iš S. K. / 88 l. /.

Iš sąskaitų aktyvumo ataskaitų / 86, 156 l. / ir avanso apyskaitų / 99-124 l. / matyti, kad 2006-08-09 atskaitingas bendrovės darbuotojas Nr. 2435-9 / liudytojos R. G. teigimu tai buvo direktorius R. S. / perdavė atsakovui M. J. 400.000 lt. pinigų / 101, 142 l. /. Ši suma iki 2007-08-31 buvo apskaitoma esanti atsakovo kaip įgalioto bendrovės darbuotojo, o ne fizinio asmens, žinioje, ką neginčijamai patvirtina aukščiau nurodytų avanso apyskaitų duomenys. Atsakovo M. J. laikotarpio nuo 2007-09-01 avanso apyskaitos teismui nepateiktos / 96, 97 l. /, ieškovo atstovė pripažino, kad jų nėra. Tačiau visi kiti buhalteriniai dokumentai pavirtina, kad 400.000 lt. suma iš M. J. kaip materialiai atsakingo asmens sąskaitos pagal 2007-01-10 paskolos sutartį jam kaip fiziniam asmeniui perkelta tik 2007-12-31 / 86, 142 l. /, ką teismo posėdyje nurodė liudytoja R. G. ir pripažino ieškovo atstovė.

Šių byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma / Lietuvos CPK 185str. / leidžia daryti išvadą, kad atsakovo M. J. iš kito bendrovės atsakingo darbuotojo / galimai direktoriaus L. S. / pagal 2006-08-09 dokumentą perduota 400.000 lt. suma buvo jo kaip tos pačios bendrovės atsakingo darbuotojo žinioje ir tik 2007-12-31 buhalterinėje apskaitoje įforminta kaip pagal 2007-01-10 paskolos sutartį perduota jam kaip fiziniam asmeniui. Apyskaitoje / 101 l. / ir ataskaitoje / 142 l. / nurodoma, kad M. J. kaip atskaitingam asmeniui buvo perduoti pinigai. Jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų / jog realiai būtų perduoti ne pinigai, o jų vertę atitinkantis prekių kiekis / atsakovas nepateikė / Lietuvos CPK 178str. /. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento / Lietuvos CK 6.870str. 2d. /. Jokių įrodymų dėl kitos / ne 2007-12-31 / pinigų perdavimo datos ieškovo atstovė nepateikė / Lietuvos CPK 178str. / ir byloje nėra. Todėl pripažįstama įrodytu, kad pagal 2007-01-10 paskolos sutartį atsakovo M. J. kaip ieškovo atsakingo darbuotojo žinioje buvę 400.000 lt. / gryni pinigai jam kaip fiziniam asmeniui buvo perduoti 2007-12-31. Nors ši sutartis abiejų šalių nepasirašyta / 22 l. /, tačiau buvo realiai įvykdyta / Lietuvos CK 6.871str. /, todėl nėra pagrindo ją laikyti negaliojančia / Lietuvos CK 1.93str. /. Tokią išvadą patikimai patvirtina faktas, jog pagal analogišką 2008-01-15 sutartį / 23-24 l. / jokie pinigai atsakovui nebebuvo perduoti, o visą paskolos sumą jis grąžino 2008-03-05 – 2008-12-02 laikotarpiu įnešdamas grynus pinigus į ieškovo kasą / 28-30, 86 l. /. Pagal 2008-12-22 paskolos sutartį / 25-26 l. / grynųjų pinigų išdavimas atsakovui / 31 l. / ir jų grąžinimas / 32 l. / yra patikimai įrodyti buhalteriniais dokumentais, todėl teismui nekyla abejonių dėl šios sutarties realumo ir įvykdymo.

Atsakovas teigia, jog realiai jis į bendrovės kasą jokių grynųjų pinigų didelių sumų nemokėjo, tačiau savo teiginius pagrindžiančių įrodymų jis nepateikė / Lietuvos CPK 178str. /, juos patikimai paneigia aukščiau aptarti rašytiniai / griežtos atskaitomybės buhalteriniai - Lietuvos CPK 197str. / dokumentai, todėl atsakovo teiginiai vertinami kritiškai ir pripažįstama įrodytu, kad ieškovas atsakovui pagal 2007-01-10 paskolos sutartį 2007-12-31 paskolino 400.000 lt. pinigais, kuriuos šis grąžino pagal aukščiau aptartus buhalterinius dokumentus ir galutinai atsiskaitė 2009-04-01.

Pagal byloje surinktus įrodymus padaryta išvada, kad atsakovui buvo perduoti grynieji pinigai / kaip nurodoma paskolos sutartyse ir buhalterinės apskaitos dokumentuose – 101, 142 l. /, o ne vertę atitinkantis prekių kiekis / kaip būtų galima manyti pagal atsakovo paaiškinimą, nors kartu jis nurodė, kad buhalteriniai dokumentai tarp bendrovių dėl atsiskaitymo už perduotas prekes buvo pildomi atskirai /. Pažymėtina, kad ši atsakovo neįrodyta aplinkybė galėtų turėti įtakos sprendžiant, ar paskolos sutartys tikrai buvo nenaudingos ieškovui. Jei atsakovui būtų perduotos tokios vertės ieškovui priklausančios prekės, kurias šis realizavo ir pinigus grąžino ieškovui, pats ieškovas privalėtų įrodyti, kad toks sandoris padarė ieškovui žalos. Gi konstatavus, kad atsakovui buvo suteikta neprocentinė paskola pinigais, yra akivaizdu, kad toks sandoris ieškovui nenaudingas.

2010-02-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi / 6 l. / ieškovui buvo iškelta bankroto byla. To paties teismo 2011-10-14 nutartimi / 7-9 l. / bankroto byloje nustatytas tyčinis bankrotas. Nutartyje konstatuota, kad 2008-01-15 ir 2008-12-22 paskolos sutartys su atsakovu padarė ieškovui neabejotiną žalą ir privedė bendrovę prie nemokumo, nes turėdama didelius įsipareigojimus AB „Swedbank“ ir pati skolindamasi pinigus iš J. N., kuriam mokėjo 8 proc. metines palūkanas, bendrovė atsakovui suteikdavo beprocentines paskolas ir tokia veikla vertintina kaip nuostolinga ir nesąžininga / 9 l. /. Tokią išvadą 2012-03-01 nutartimi patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas / 10-14 l. /. Šiaulių AVMI 2010-07-02 patikrinimo akte / 15-20 l. / konstatuota, kad jei įmonė darbuotojui suteikia neprocentinę paskolą, tai negautas palūkanas privalo įtraukti į apmokestinamąsias pajamas, kurių dydis turi būti artimas rinkos palūkanų normai, t.y. pagal visas tris paskolos sutartis nuo 2007-01-10 iš M. J. negautos palūkanos sudarytų 54023,28 lt. / 44 l. /.

Ieškinys grindžiamas Lietuvos CK 1.82str. nuostatomis / 4 l. /. Ieškovo teigimu, paskolos sutarčių su atsakovu neatlygintinumas prieštarauja ieškovo kaip privataus juridinio asmens tikslui gauti materialinę naudą ir jo įstatams, draudžiantiems skolinti pinigus, jei pati bendrovė yra pasiskolinusi. Atsakovas buvo bendrovės akcininkas ir darbuotojas, todėl jam turėjo būti žinoma, kad pinigus skolinasi iš pelno siekiančio juridinio asmens šiam nenaudingomis sąlygomis / t.y. kad sandoriai prieštarauja šio juridinio asmens tikslams /. Veikdamas kaip atidus, protingas ir sąžiningas asmuo atsakovas turėjo nuo susilaikyti nuo ydingų sandorių sudarymo, tačiau to nepadarė, kas patvirtina jo nesąžiningumą. Todėl sandoriai turi būti pripažinti niekiniais ir pagal Lietuvos CK 6.151str. 2d. atsakovas privalo kompensuoti ieškovui iš nesąžiningų sandorių gautą naudą – nesumokėtas vidutines palūkanas už neatlygintinai suteiktas paskolas. Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutinka.

Lietuvos CK 1.82str. 1d. nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minėtu pagrindu ginčijant juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą : 1) ar sandorį sudarė privatusis juridinis asmuo; 2) ar sudarytas sandoris prieštarauja jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan.; 3) ar kita sandorio šalis veikė sąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; 4) konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, būtina spręsti, ar yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais / pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį Lietuvos CK 2.87str. pagrindu - LAT 2006-10-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2011-12-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-511/2011; kt. /. Pagal kasacinio teismo praktiką Lietuvos CK 1.82str. taikymas, egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms, pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių.

Ieškinyje teisingai nurodyta, kad ieškovo kaip privataus juridinio asmens tikslas yra tenkinti privačius interesus / Lietuvos CK 2.34str. 3d. /. Tačiau privatūs interesai negali būti suprantami tik kaip materialinės naudos gavimas kiekvienu atveju iš bet kokios veiklos. Visuotinai žinoma / Lietuvos CPK 182str. 1p. /, kad daugelis privačių juridinių asmenų skiria lėšų labdarai, remia įvairius renginius, sporto varžybas, talentingus menininkus, kt., tačiau net tokia akivaizdžiai neduodanti materialinės naudos / priešingai – daranti nuostolius / veikla nelaikoma prieštaraujančia šių asmenų tikslams. Pagal nusistovėjusią praktiką taip pat neretai suteikiamos paskolos / lengvatinėmis sąlygomis ar išvis neprocentinės / darbuotojams būsto įsigijimui ar kitoms asmeninėms reikmėms ir bylą nagrinėjančiam teismui nežinomi atvejai, kad tokia veikla teismų praktikoje taip pat būtų pripažinta neatitinkančia Lietuvos CK 1.82str. 1d. reikalavimų. Priešingai, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-916-40/2007 pagal iš esmės analogišką ginčą / dėl bendrovės neprocentinės paskolos suteikimo darbuotojui gyvenamojo namo statybai /, 2007-10-17 nutartyje konstatavo, kad įstatymai nedraudžia įmonėms skolinti pinigus kitiems asmenims ir nenumato, kad paskolos sutartys turi būti išimtinai atlygintinės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas, vykdymas ir kiti veiksmai savaime yra teisėti, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje / LAT 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-73/2008, kt. /. LAT taip pat yra išaiškinęs, kad įprastinėmis sąlygomis privataus juridinio asmens valdymo organų pareiga yra tenkinti šio asmens dalyvių interesus. Suprastėjus įmonės būklei atsiranda fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti į kreditorių interesus ir tik įmonei pasiekus nemokumo ribą kreditorių interesai pradeda vyrauti / LAT 2012-02-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-19/2012 /. Šiaulių apygardos teismo 2010-02-19 nutartyje nurodoma, kad ieškovo turimo turto vertė 2008-12-31 buvo 2.718.454 lt., o turtiniai įsipareigojimai – 2.674.085 lt. / 6 l. /, t.y. net paskutinės paskolos atsakovui suteikimo metu / 2008-12-22 – 25 l. / bendrovė buvo moki ir turėjo teisę naudoti lėšas savo nuožiūra, ko nedraudė jos nuostatų 2str. 4p. / 34 l. /. Todėl ieškovo argumentas, jog beprocentinės paskolos suteikimas iš principo prieštarauja ieškovo kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams, vertinamas kritiškai.

UAB „Lisela“ įstatų 2str. 4p. taip pat numatyta, kad bendrovė neturi teisės skolinti pinigų kitiems asmenims, jeigu ji pati yra pasiskolinusi iš akcininkų ar kitų ūkio subjektų. Aukščiau paminėtose Šiaulių apygardos teismo nutartyse / 6-9 l. / konstatuota, kad paskolų suteikimo atsakovui laikotarpiu bendrovė naudojosi banko skolintais pinigais, mokėdama palūkanas; be to, buvo pasiskolinusi iš fizinio asmens, kuriam taip pat mokėjo palūkanas. Šios aplinkybės patvirtina, kad paskolų suteikimo atsakovui sandoriai prieštaravo įstatuose imperatyviai nustatytoms ieškovo veiklos taisyklėms, t.y. jo tikslams. Todėl įrodžius, jog atsakovas veikė nesąžiningai, būtų pagrindas sandorius pripažinti negaliojančiais Lietuvos CK 1.82str. 1d. pagrindu.

Atsakovo nesąžiningumas ieškinyje grindžiamas tuo, kad jis buvo bendrovės akcininkas ir dirbo joje pagal darbo sutartį, todėl negalėjo nežinoti, kad pinigus skolinasi iš pelno siekiančio juridinio asmens šiam nenaudingomis sąlygomis / 3 l. /. Su tokia išvada teismas nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris Lietuvos CK 1.82str. pagrindu negali būti pripažintas negaliojančiu, o nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese. Įrodinėjant kitos sandorio šalies nesąžiningumą Lietuvos CK 6.67str. nuostatos taikomos kaip sąžiningumo vertinimo matas, tačiau taikant sąžiningumo prezumpciją / LAT 2012-11-07 nutartis Nr. 3K-3-462/2012 /. Lietuvos CK 6.67str. nustatytas sandorio šalies nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis negali būti taikomas ir sandorio šalis laikytina sąžininga, o įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti ieškinį reiškiantis asmuo / LAT 2008-07-03 praktikos taikymo apžvalga /. Ieškovas neginčija / Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad atsakovas nepriklauso Lietuvos CK 6.67str. nurodytiems asmenims. Kitos byloje nustatytos aplinkybės / jis buvo bendrovės akcininkas, tačiau neginčijama, kad turėjo mažą, sprendimų priėmimui neturinčią įtakos, akcijų dalį; nėra duomenų, kad jis būtų ieškovo vadovo, valdymo organų narių arba dalyvių artimasis giminaitis ir kt. / taip pat neduoda pagrindo pripažinti jį nesąžininga sandorių šalimi. Aukščiau minėta, kad sandoriai prieštaravo bendrovės tikslams, nes pinigai atsakovui skolinti, kai bendrovė pati buvo pasiskolinusi. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo padėtį bendrovėje / darbuotojas – padalinio vadovas, bendrovės įstatai jo nepasirašyti – 43 l., nėra įrodymų, kad jis būtų susijęs su paskolų bendrovėje išdavimu ir gavimu / nėra pagrindo konstatuoti, kad jis žinojo arba privalėjo šias aplinkybes žinoti. Pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningumas ieškinyje grindžiamas ne jo žinojimu / turėjimu žinoti / apie paskolų gavimą pačiai bendrovei naudojantis skolintais pinigais, o tik paskolų neatlygintinumu. Aukščiau aptarta, kad įprastinėmis sąlygomis bendrovė turėjo teisę neatlygintinai skolinti pinigus; įrodymų, jog atsakovas žinojo apie aplinkybes, trukdančias tai daryti, nėra, todėl jo nesąžiningumas pripažįstamas neįrodytu, dėl ko ieškinys atmestinas / Lietuvos CK 1.82str. 1d. /. Atmesdamas ieškinį neįrodžius atsakovo nesąžiningumo teismas dėl ieškovo reikalavimo / pripažinti negaliojančiomis pilnai įvykdytas pačias sutartis, o ne jų dalį dėl paskolų neatlygintinumo ir tuo pačiu priteisti pagal jas negautą naudą / pagrįstumo nepasisako.

Pagal Lietuvos CPK 13str. tik ieškovas gali pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą ir suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką nustato bylos nagrinėjimo ribas / LAT 2009-11-30 nutartis Nr. 3K-3-528/2009, kt. /, todėl klausimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, pagal kurių sprendimus pažeidžiant bendrovės įstatuose nustatytą tvarką atsakovui buvo suteiktos paskolos, teisių ar pareigų šioje byloje nesprendžiamas / Lietuvos CPK 266str. /.

Reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo nepareikštas / Lietuvos CK 1.126str. 2d. /, todėl šis klausimas taip pat nesprendžiamas.

Atmetant ieškinį ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos / 125-128 l. / nepriteisiamos / Lietuvos CPK 93str. /. Atsakovas reikalavimo dėl išlaidų atlyginimo nepareiškė / Lietuvos CPK 93str. ir 98str. 1d. /. Nuo bylinėjimosi / procesinių dokumentų įteikimo – 1 l. / išlaidų atlyginimo valstybei ieškovas yra atleistas /Lietuvos CPK 96str. /.

Atmetant ieškinį 2012-11-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės / 52-53 l. / panaikinamos teismo sprendimui įsiteisėjus / Lietuvos CPK 149str. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo BUAB „Lisela“ ieškinį atsakovui M. J. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo atmesti.

2012m. lapkričio 06d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui M. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, pirmiausiai areštuojant daiktinėmis prievolėmis nesuvaržytą turtą, areštą ieškovo BUAB „Lisela“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė : (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 54023,38 lt. sumai – panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.