Šiaulių apylinkės teismo įsakymas, e1-892-1065/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2020-05-07
Bylos Nr.: e1-892-1065/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14316-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis: G. K.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. e1-892-1065/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14316-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajono savivaldybėje, vidurinio išsilavinimo,vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas:

1) 2015 m. birželio 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 4 mėnesiams su auklėjimo priemonėmis, atiduodant mamai ugdyti ir prižiūrėti bei elgesio apribojimą 11 mėnesių, būti namuose nuo 22 val iki 7 val.;

2) 2017 m. gegužės 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju teismo įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2018 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju teismo įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2020 m. balandžio 12 d., apie 11.35 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 36, vairavo automobilį „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, įvažiavęs į griovį, kliudė bei apgadino elektros stulpą ir skydinę, po ko, iš įvykio vietos pasišalino, bei po sukelto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jis vartojo alkoholį, kuomet 2020 m. balandžio 12 d., apie 13.14 val. jam buvo nustatytas 1.76 promilių neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 221 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

G. K., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 10 val., jis iš draugo D. P. namų, esančių Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) gatvės, numerio nežino, kur buvo likęs nakvot, nes iš vakaro gėrė alkoholį, nusprendė važiuoti į Sidabravo kaimo parduotuvę nusipirkti alkoholio. Galvojo, jog jau buvo išsiblaivėjęs, nes alkoholį baigė vartoti apie 2 val. Vairuodamas patėviui priklausantį automobilį „F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vienas, apie 60 km/h greičiu P. gatve, kai netikėtai jį sumėtė ir, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė priekine dalimi į pakelėje esančią metalinę elektros skydinę ir nuvažiavo nuo kelio. Išlipęs iš automobilio pamatė, jog nukrito automobilio priekinis bamperis ir valstybinis numeris. Dar matė, jog išdaužė automobilio žibintą ir apgadino sparną. Įsidėjęs į automobilio saloną bamperį ir valstybinį numerį, apsisukęs pievoje, išvažiavo iš įvykio vietos ir nuvažiavo atgal į to pačio draugo D. P. namus. Apgadintą automobilį pastatė už ūkinio pastato, kad kokie pašaliniai žmonės nepastebėtų. Apie padarytą eismo įvykį nepranešė policijai, nes bijojo, buvo apimtas streso. Grįžęs pas draugą, dėl patirto streso pradėjo vartoti alkoholį. Tą pačią dieną, po kiek laiko, atvyko policijos pareigūnai, kuriems pripažino, jog yra padaręs eismo įvykį ir iš vietos pasišalino. Policijos pareigūnai jam nustatė 1,76 promilės girtumą. Jo vairuotas automobilis priklauso patėviui V. Š., kuris buvo įsigijęs sau automobilį už 300 eurų, tačiau neišsilaikius vairuotojo teisių, leido jam naudotis automobiliu. Apie tai, jog gali vairuoti automobilį neblaivus V. Š. nežinojo. Gailisi, dėl padaryto nusikaltimo. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu;

liudytojas V. Š. parodė, kad G. K. yra žmonos I. K. sūnus. 2020 m. balandžio 12 d. dienos metu, valandų nepasakys, iš šeimos narių išgirdo, kad G. K., būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį ir yra sulaikytas policijos pareigūnų. Gali paaiškinti tiek, kad automobilis „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., priklauso jam, jo vardu yra ir registruotas. Šį automobilį jis nusipirko 2019 metų gruodžio mėnesį už šeimos pinigus, sumokėjo 280 eurų, tai galvoja, kad šiai dienai iki eismo įvykio automobilio vertė tokia ir yra. Kadangi pats iki šiol nebuvo įgijęs teisės vairuoti, bet šiuo metu jas laikosi, todėl kol įgis teise vairuoti, automobiliu visos šeimos ir pačio reikmėms naudojosi posūnis G. K. Kur G. K. važinėdavo automobiliu, kai pasiimdavo automobilį, jis nežino, nes kiekvienąkart pasiimt automobilį atskiro jo leidimo pasiimti nereikėdavo, savo automobiliu G. K. leido naudotis pagal poreikį. G. K. niekada nebuvo sukėlęs jokių įtarimų, kad galėtų vairuoti būdamas išgėręs, automobilį vairuodavo atsakingai. Kur ir kokiomis aplinkybėmis 2020 m. balandžio 12 d. važiavo G. K., kur su kuo jis prieš tai gėrė, nieko paaiškinti negali, nežino. Apie tai, kad G. K. vairavo girtas, tikrai nieko negali pasakyti, anksčiau niekada nebuvo matęs, kad išgėręs vairuotų automobilį. G. K. dėl automobilio sugadinimo jokių pretenzijų neturi, jokio civilinio ieškinio nereiškia. Kadangi automobilis priklauso jam, pageidauja jį kuo greičiau atsiimti iš aikštelės, kur yra saugomas;

iš 2020 m. balandžio 12 d. Šiaulių apskr. VPK Radviliškio r. PK Reagavimo skyriaus patrulės K. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d. su kolega Ž. S., dirbant Radviliškio rajone, apie 12.22 val. iš Šiaulių apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. vyšninės spalvos galimai „F“ automobilis įvažiavo į griovį, apgadino elektros stulpą, skydinę, ir pasišalino. Nuvykus adresu Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), prie namo pažymėto Nr. 36, tvoros buvo pastebėta apgadinta elektros skydinė, mėtėsi raudonos spalvos automobilio plastmasinės detalės, pievoje buvo padangų žymės. Apžiūrint eismo įvykio vietą papildomai, buvo gauta informacija, kad automobilis, kuris sukėlė eismo įvykį ir apgadino elektros skydinę, stovi už šiltnamio adresu Radviliškio r., (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, buvo rastas už šiltnamio stovintis apgadintas automobilis „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio vairo asmenų nebuvo. Užėjus į namo Nr. 59 vidų, buvo rasti alkoholį vartojantys 3 asmenys, kaip vėliau paaiškėjo D. P., A. P. ir G. K. Paklausus, kas vairavo automobilį „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, G. K. prisipažino, kad vairavo automobilį, kad sukėlęs eismo įvykį pasišalino nepranešęs policijai. G. K. paaiškino, kad išsigando sukėlęs eismo įvykį, taip pat pasakė, kad automobiliu važiavo vienas. G. K. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 1.79 prom. neblaivumas. Su G. K. nuvažiavus į eismo įvykio vietą, jis paaiškino, kad apie 10 val., važiuojant į parduotuvę P. gatve, automobilį sumėtė, dėl to automobilis nuvažiavo nuo kelio į pievą kliudydamas elektros skydinę, po to, apsisukęs pievoje išvažiavo į draugo kiemą adresu Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), kur už šiltnamio paliko stovėti automobilį. G. K. pakartotinai patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 1.76 prom. neblaivumas. Papildomai telefonu bendraujant su pranešėjos mama, mačiusia eismo įvykį, buvo išsiaiškinta, kad apie 11.28 val. tamsiai raudonos spalvos automobilis nuvažiavo nuo kelio ir, kliudęs elektros skydinę, apsisukęs pievoje, nuvažiavo link P. gatvės pabaigos. Kitų liudytojų, mačiusių eismo įvykį, nustatyta nebuvo;

iš 2020 m. balandžio 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad nustatyta, jog G. K. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, negali eiti tiesia linija, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą užsimerkęs negali. G. K. sutiko su tikrinimo rezultatais;

iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0288 (matuoklio patikra galioja) asmens blaivumui patikrinti, matyti, kad pirmo pūtimo metu 2020 m. balandžio 12 d., 12.52 val., G. K. pripūtė 1.79 promilių alkoholio, iš antro pūtimo matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d., 13.14 val., G. K. pripūtė 1,76 promilių alkoholio;

iš 2020 m. balandžio 12 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „F“, stovėjęs Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), prie ūkinių pastatų už šiltnamio. Automobilis „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, stovi priekiu į rytų pusę, automobilis yra apgadintas po eismo įvykio. Automobilio priekinis stiklas įskilęs, priekinis bamperis nuplėštas ir padėtas automobilio salone, apgadintas variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, išdužęs priekinis dešinės pusės žibintas, tuščias galinis dešinės pusės ratas. Automobilio spynelėje yra įstatytas užvedimo raktelis;

iš 2020 m. balandžio 21 d. – 2020 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš „body“ kamerų. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip G. K. policijos pareigūnams ne kartą patvirtina, kad, būdamas blaivus, vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, kad alkoholį vartojo po sukelto eismo įvykio. Užfiksuota, kaip G. K. tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu bei tikrinimo rezultatai;

iš 2020 m. balandžio 12 d. transporto priemonės perdavimo akto matyti, kad automobilis „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugojimo aikštelę UAB „O“ adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 21 d. automobilis pakvitavimu grąžintas savininkui V. Š.;

iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „F“, gamybos periodas: 1998–2002 m., pasirinkti metai – 2000, kaina be PVM – 835 Eur, kaina su PVM – 1010 Eur;

automobilis „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis su pakabuku, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžinti V. Š..

Kaltinamojo G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 75 MGL (3750 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, siūlo G. K. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, bei turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio, kurį G. K. vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1010 Eur.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokuroro prašomą bausmę – 75 MGL (3750 eurų) baudą (BK 47 straipsnio 1–2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. K. prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam G. K. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 12 d., 12.14 val. iki 2020 m. balandžio 13 d. 12.05 val., tai yra, viena para, kas prilyginama 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kadangi G. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytą girtumą ir kt. aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019)

Nagrinėjamu atveju G. K. vairavo patėviui V. Š. priklausančią transporto priemonę – automobilį „F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl nagrinėjamu atveju G. K. skirtina prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1010 eurų (BK 72 straipsnio 5–6 dalys).

Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, prie bylos esantis G. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Automobilis „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas savininkui V. Š., paliktinas savininkui neribotam disponavimui.

Šiaulių apskrities VPK patirtos išlaidos už ikiteisminio tyrimo metu paimto automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas yra 53,60 Eur, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. K.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 12 d., 12.14 val. iki 2020 m. balandžio 13 d. 12.05 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi baudos dalis – 48 MGL (2400 Eur) – turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1010 Eur (tūkstantį dešimt eurų).

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilį „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas jo savininkui V. Š., palikti savininkui neribotam disponavimui.

Priteisti iš kaltinamojo G. K. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas 19052648, buveinė Aušros al. 19, Šiauliai, a. s. LT54 7044 0600 0783 1876, AB SEB bankas, 53,60 Eur (penkiasdešimt tris eurus 60 ct) proceso išlaidų.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė