Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Palangos vandenys“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo į inžinerinius statinius pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Palangos vandenys“ prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1980 metais pastatytus inžinerinius statinius - nuotekų šalinimo tinklus ir jų dalis (šulinius): unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

6. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-235 yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytojų Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Ji vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją Nr. L7-GVTNT-16. Pareiškėja 1980 metais pastatytus buitinių nuotekų tinklus (nuotekų šalinimo tinklus) ir statinio sudėtines dalis (šulinius) eksploatuoja, valdo sąžiningai, teisėtai juos aptarnauja, remontuoja ir prižiūri daugiau nei dešimt metų. Statiniai buvo pastatyti 1980 metais, pareiškėja vykdo inžinerinių statinių einamąją priežiūrą, remontą, tokiu būdu užtikrindama nenutrūkstamą buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą vartotojams ir abonentams.

7. Visos Palangoje ir Šventojoje susikaupiančios į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus patenkančios buitinės nuotekos, tiek iš gyventojų, tiek iš verslo subjektų, nepertraukiamai patenka į minimus tinklus, kuriais toliau patenka į Būtingėje esančius Palangos miesto buitinių nuotekų valymo įrenginius. Minėti tinklai (inžineriniai statiniai) pareiškėjos yra naudojami tinkamam buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui vartotojams ir abonentams. Tinklų (inžinerinių statinių) einamąją priežiūrą, remontą, patvirtina prie pareiškimo pridedami dokumentai: 2023 m. gruodžio 29 d. Slėginės linijos K-2 kameros sklendžių ir kitų fasoninių dalių atnaujinimas; 2023 m. gruodžio 1 d. 1NDUSTEK uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos filialo PVM sąskaita faktūra Serija SIN Nr. 010270; 2008 m. gruodžio 19 d. uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas Nr. 233. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. inžineriniams statiniams yra atlikti kadastriniai matavimai ir sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 44/3268867 (statiniai) ir Buitinių bei gamybinių nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų planas.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 532 straipsnio reikalavimais, 2024 m. vasario 14 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt., paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą, kiti suinteresuoti asmenys į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė, iki rašytinio teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškėjų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama įgyjamąja senatimi. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

10. CK 4.68 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.).

12. Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai).

13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime aptariamus statinius pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme (CK 4.47 straipsnis) įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. UAB ,,Palangos vandenys“ nuo jos įsteigimo nėra ir nebuvo įregistravusi ir/ar patvirtinusi nuosavybės teisės į pareiškime minimus inžinerinius statinius (tinklus), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius Palangos m. sav.. Byloje nenustatyta, kad nekilnojamasis turtas (inžineriniai statiniai) būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, byloje nėra duomenų, jog viešame registre nekilnojamasis turtas (inžineriniai statiniai) įregistruotas kitų asmenų vardu, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo, ar, kad inžinerinius statinius būtų užvaldęs kas nors kitas. Pareiškėja nekilnojamuoju turtu rūpinosi, vykdė jo remonto darbus, prižiūrėjo, bei turtą eksploatavo, tokiu būdu užtikrindama nenutrūkstamą buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą vartotojams ir abonentams, pareiškėja inžinerinius statinius nepertraukiamai valdė ir valdo iki šiol. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys nereiškė pretenzijų dėl aptariamų inžinerinių statinių nuosavybės teisės. Byloje taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje taip pat nėra gauta (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185, 533 straipsniai).

14. Byloje yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: inžinerinių statinių valdymas prasidėjęs sąžiningai, jie nėra įregistruoti kito asmens vardu, visą valdymo laiką jie buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, bendrovė su tinklais elgėsi kaip savininkė ir suvokė, kad jokie kiti asmenys neturi ir negali turėti daugiau teisių į valdomus tinklus, nei pati bendrovė, valdymas tęsiasi ilgiau kaip dešimt metų.

15. Įvertinus bylos duomenis visumoje, darytina išvada, kad pareiškėja UAB ,,Palangos vandenys“ nebuvo pareiškime nurodytų daiktų savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi ir nepertraukiamai kaip savą valdžiusi bei eksploatavusi pareiškime nurodytus Palangos mieste, esančius inžinerinius statinius (tinklus). Minėtus daiktus ji sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė ilgiau kaip dešimt metų, ir per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į inžinerinius statinius, tačiau nė karto nepasinaudojo ta teise, todėl įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į minėtus statinius (CK 4.47 straipsnis, 4.68 straipsnis, 4.69 straipsnis, 4.70 straipsnis, 4.71 straipsnis). Aplinkybių, numatytų CK 4.69 straipsniu 2 ir 3 dalyse, kurios užkirstų kelią nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie nuosavybės teisės įgijimą, nenustatyta.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, todėl pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės į aptariamus inžinerinius statinius (nuotekų šalinimo tinklus ir jų dalis) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į inžinerinius statinius pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgijo įgyjamąją senatimi nuosavybės teise į 1980 metais pastatytus inžinerinius statinius - nuotekų šalinimo tinklus ir jų dalis (šulinius):

1) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu Palangos m. sav.: žymėjimas plane FS1, pavadinimas: buitinių nuotekų tinklai, ilgis 5155,27 m, skersmuo 500 mm, gylis 3 m, nuotekų linijos reikšmė: skirstomoji (kvartalinė); žymėjimas plane 14, pavadinimas: šulinys, ilgis 3,3 m, plotis 6,1 m, gylis 3,46 m, koordinatė X: 6203254,38 ir koordinatė Y: 616637; žymėjimas plane 16, pavadinimas: šulinys, gylis 2,97 m, skersmuo 2000 mm, koordinatė X: 6203281,03 ir koordinatė Y: 316591,8; žymėjimas plane 1, pavadinimas: šulinys, ilgis 4,8 m, plotis 4 m, gylis 2,66 m, koordinatė X: 6205158,46 ir koordinatė Y: 316743,67; žymėjimas plane 1, pavadinimas: šulinys, gylis 2,45 m, skersmuo 1500 mm, koordinatė X: 6203236,9 ir koordinatė Y: 316649,07;

2) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu Palangos m., Palangos m. sav., žymėjimas plane FS1, pavadinimas: buitinių nuotekų tinklai, ilgis 5099,88 m, skersmuo 500 mm, gylis 3 m, nuotekų linijos reikšmė: skirstomoji (kvartalinė); žymėjimas plane 2, pavadinimas: šulinys, gylis 2,35 m, skersmuo 2000 mm, koordinatė X: 6203243,37 ir koordinatė Y: 316636,51; žymėjimas plane 15, pavadinimas: šulinys, gylis 3,21 m, skersmuo 2000 mm, koordinatė X: 6203278,18 ir koordinatė Y: 316583,68; žymėjimas plane 1, pavadinimas: šulinys, gylis 1,5 m, skersmuo 2000 mm, koordinatė X: 6205409,01 ir koordinatė Y: 317153,39.

Juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo tikslui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.