Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-1166/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
2-1166/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Gailiūnas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.Lt“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1166/2013Procesinio sprendimo kategorija 126.2; 126.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.Lt“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-650-357/2013 dėl bankroto bylos viešajai įstaigai „Mažeikių sporto centras“ pareiškėjui buvo pasiūlyta į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti lėšas atsakovo bankroto administravimo išlaidoms dengti bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo pasiūlymo ieškovui įmokėti į depozitinę sąskaitą 2000 Lt, kurie būtų naudojami teismo bei įmonės bankroto administravimo išlaidoms dengti, t.y. ar teismo prielaida, kad atsakovas galimai neturės turto teismo ir bankroto administravimo išlaidoms dengti, yra pakankamai pagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui UAB „Reikalavimas.lt“ iki 2013 m. vasario 27 d. į Šiaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sąskaitą įmokėti 2000 litų teismo bei atsakovo bankroto administravimo išlaidoms dengti ir pateikti tai įrodančius dokumentus.

Teismas sprendė, kad atsakovo VšĮ ,,Mažeikių sporto centras“ finansinė padėtis galimai yra sunki, nes nors skola nėra didelė, atsakovas skolingas nuo 2012 metų spalio, ieškovo siųstų raginimų atsakovo buveinės adresu nepavyko įteikti (siuntos grįžo atgal), todėl galimai nebus lėšų apmokėti teismo ir administravimo išlaidas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Reikalavimas.lt“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą iš naujo. Nurodo, kad bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą, kas ne kartą pažymėta teismų praktikoje, todėl bankroto bylose teismas turi būti aktyvus ir išsiaiškinti, ar įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, iš tiesų yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus iš šių aplinkybių neišsiaiškino, o skundžiamos nutarties motyvai nesuprantami ir neišaiškinti.

Teismo prielaidą, jog atsakovas neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti, turi būti pakankamai pagrįsta (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje gilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2000 Lt sumą atsakovo bankroto proceso administravimo bei teismo išlaidoms padengti, pagrįstumo. Teismas prielaidą, jog atsakovo finansinė padėtis galimai yra sunki, padarė atsižvelgęs į tai, kad atsakovo buveinės adresu nepavyksta įteikti procesinių dokumentų, o įmonės skola pareiškėjui nedidelė ir neapmokėta ilgą laiką.

Kaip jau ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste - ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Pagrindai, kuriems esant teismas atsisako kelti bankroto bylą, nustatyti ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje, pagal kurios 3 punkto nuostatą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, tuo atveju, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Būtent šia teisės norma vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.

Pagal bylos medžiagą pareiškėjui nepavyko atsakovui įteikti pranešimo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (pasiuntinių pašto nurodoma, kad gavėjas nerastas, neatsiliepė į pasiuntinių pašto pranešimą), taip pat atsakovas nepateikė atsiliepimo, teismo 2013 m. vasario 4 d. reikalavimu nepateikė duomenų apie įmonės ūkinę-finansinę veiklą, turtą, kreditorių debitorių sąrašus, įmonės registravimo dokumentus.

Teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti atsakovo turtinę-finansinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie atsakovą iš registrų, nėra duomenų, kad teismas būtų ėmęsis veiksmų šiuos duomenis gauti. Šie duomenys bent iš dalies patvirtintų ar paneigtų teismo prielaidą apie atsakovo galimai sunkią finansinę padėtį ir kartu su įrodymais, kad atsakovui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų oficialiu jo buveinės adresu, galėtų sudaryti pakankamą pagrindą prielaidai, jog atsakovas galimai nevykdo veiklos, galimai neturi pakankamai turto teismo ir bankroto proceso administravimo išlaidoms dengti.

Gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2013 m. vasario 14 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2013, 2013 m. vasario 7 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-572/2013, 2013 m. sausio 31 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-328/2013 ir kt.) ne kartą pirmosios instancijos teismo nutartis įpareigoti pareiškėją į teismo sąskaitą įmokėti sumą teismo bei atsakovo bankroto administravimo išlaidoms padengti buvo pripažinta teisėta ir pagrįsta, nors ir lakoniškai motyvuota bei priimta nesant išsamių duomenų apie atsakovo turtinę-finansinę padėtį. Tačiau šios nutartys priimtos bylose, kuriose teismas buvo aktyvesnis ir prielaidą, kad atsakovas gali neturėti pakankamai turto teismo ir bankroto administravimo išlaidoms dengti grindė ne tik aplinkybe, kad atsakovui nepavyksta procesinių dokumentų įteikti jo oficialios buveinės adresu, bet ir registrų duomenimis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismas prielaidą apie galima atsakovo nemokumą padarė įvertinęs tik UAB „Reikalavimas.lt“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai, kad atsakovui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų. Teismas nepagrįstai apskritai nerinko įrodymų atsakovo turtinei padėčiai nustatyti (CPK 179 str. 2 d., 185 str. 1 d.) ir tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nors jo reikalavimą atsakovui sudaro tik 6130 Lt pagrindinė skola bei 530,04 palūkanų. Tai veikiančiam juridiniam asmeniui nebūtų didelė skola, kuri galėtų būti išieškoma ir bendra tvarka, o ne patenkinama atsakovo bankroto procese.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.

TeisėjasAlgirdas Gailiūnas