- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-572/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SD ministerija“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pasiūlyta ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SD ministerija“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Conlex“ 2012 m. spalio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą UAB „SD ministerija“, paskirti atsakovo administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, išreikalauti iš UAB „SD ministerija“ vadovo kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinės atskaitomybės dokumentus, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą, kitus įsipareigojimus bei kitą bylai nagrinėti būtiną informaciją.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi pasiūlė ieškovui UAB „Conlex“ per 5 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt sumą ir pateikti bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui apmokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad atsakovas UAB „SD ministerija“ nevykdo veiklos. Atsakovas nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina ir tai, jog jokio nekilnojamojo turto įmonė neturi. Iš „Regitros“ duomenų bazėje esančios informacijos teismas nustatė, kad atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalimi, teismas ieškovui pasiūlė įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt dydžio pinigų sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Pažymėjo, kad, įvykdžius šį nurodymą, bus sprendžiamas klausimas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Conlex“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus siekiant gauti dokumentus, reikšmingus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimui, o prielaida, jog atsakovo UAB „SD ministerija“ turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, šiuo atveju nėra pakankamai argumentuota nustatant atsakovo turtinę padėtį. Teismas rėmėsi tik viešųjų registrų duomenimis, nesirėmė įmonės finansinę ir turtinę situaciją atspindinčiais dokumentais, todėl, ieškovo nuomone, prielaida dėl turto nebuvimo nėra pagrįsta.
2. Nustatantinėjant atsakovo turtinę padėtį, teismas nesinaudojo ĮBĮ 9 straipsnyje suteiktomis teisėmis įpareigoti (paskatinti) atsakovo vadovą ar kitus asmenis pateikti reikiamus dokumentus, būtinus įmonės turtinei padėčiai nustatyti.
3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl atsakovo turto nebuvimo, nes bankroto administratorius, veikdamas kaip verslo subjektas, nebūtų sutikęs administruoti bankroto bylos tokio juridinio asmens, kuris neturi jokio turto, o jo administravimas sukeltų vien išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt dydžio sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas įmonės bankroto procedūros yra vykdomos bendrąja bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, išskyrus supaprastintą bankroto procesą. Vykdant teismines bankroto procedūras patiriamos ne tik teismo, bet ir administravimo išlaidos. Ne visos nemokios įmonės turi turto ar jo turi pakankamai šioms išlaidoms apmokėti, todėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 10 straipsnio 10 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, padaro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovas nevykdo veiklos, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, nusprendė, kad atsakovo turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl įpareigojo ieškovą įmokėti 5 000 Lt dydžio sumą administravimo išlaidoms padengti.
Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik viešųjų registrų duomenimis įmonės turtinei padėčiai nustatyti, nesirėmė įmonės finansinę ir turtinę situaciją atspindinčiais dokumentais. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog nesant visų duomenų apie atsakovo turtą, negalima vienareikšmiškai teigti, jog jo apskritai nėra ar yra nepakankamai teismo ir administravimo išlaidoms padengti, tačiau pažymi, kad įstatymas nereikalauja teismo vienareikšmiškai nustatyti, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida. Įstatymas nenustato, kokie duomenys yra būtini tokiai teismo prielaidai padaryti, todėl tokią prielaidą gali suformuoti byloje nustatytų aplinkybių visuma, tarp jų ir aplinkybė, kad viešuose registruose nepateikti jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir tai, kad teismui prieinamomis priemonėmis nepavyko tų duomenų gauti.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepasinaudojo ĮBĮ 9 straipsnyje suteiktomis teisėmis įpareigoti (paskatinti) atsakovo vadovą ar kitus asmenis pateikti reikiamus dokumentus, būtinus įmonės turtinei padėčiai nustatyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva užklausė VĮ „Registrų centras“ apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones, nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenų apie atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus neturi, kadangi jų juridinis asmuo nėra pateikęs. Pirmosios instancijos teismas atsakovui jo registruotos buveinės adresu (kuriuo pagal bylos medžiagą dokumentai įmonei anksčiau buvo įteikti) siuntė procesinius dokumentus, tarp jų ir reikalavimą pateikti teismui duomenis vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, tačiau šie dokumentai grįžo neįteikti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų veiksmų įmonės turtinei padėčiai nustatyti bei padarė pagrįstą prielaidą, kad atsakovo turimo turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms padengti.
Be to, apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija motyvuodamas tuo, kad bankroto administratorius, nebūtų sutikęs administruoti bankroto bylos tokio juridinio asmens, kuris neturi jokio turto, o jo administravimas sukeltų vien išlaidas. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtu argumentu ir pažymi, kad administratoriaus sutikimas administruoti bankrutuojančią įmonę yra ne įrodymas, kad įmonė galimai turi turto, bet vienas iš kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo procedūrinių reikalavimų (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Bankroto administratoriui apie įmonės turtinę padėtį tampa žinoma tik tuomet, kai iškėlus įmonei bankroto bylą jam yra perduodamas įmonės turtas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs teismo nustatytą sumą, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko, dėl to, kad šie įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlė ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.