- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1947-863/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- A. V., T. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir T. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) V dalies XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka 2022 m. kovo 9 d. d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys – pareiškėjai T. K. ir A. V. susitarė dėl jų nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo, bendravimo tvarkos ir kitų susijusių klausimų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, nes pareiškėja A. V. nebendradarbiauja ir nekomunikuoja su juo.
Atsiliepimas
3. Pareiškėja A. V. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, nurodydama, kad taikos sutarties sąlygos yra vykdomos tinkamai, o pareiškėjas T. K. pats tinkamai nevykdo jos sąlygų, vėluoja pasiimti ir grąžinti vaiką, skambina vaikui ne kiekvieną dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, t. y. nutarė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjui T. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9638-1040/2022 patvirtintos taikos sutarties rezoliucinės dalies 1.3-1.7 punktus.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad :
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP- 9638-1040/2022 patvirtino šalių 2022 m. sausio 19 d. taikos sutartį, kuria šalys be kita ko susitarė dėl nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. V., taip pat nustatytas T. K. įsipareigojimas teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
5.2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. K. paaiškino, kad jis siekia kurti su savo sūnumi emocinį ryšį, bendrauja su juo ir nori maksimalaus bendravimo su savo vaiku, tačiau A. V. manipuliuoja vaiku, nebendradarbiauja ir nekomunikuoja su juo. Pavyzdžiui, mediacijos metu buvo sutartas bendravimas su vaiku vaizdo technologijų pagalba, tačiau A. V. vos 1,5 metų vaikui tiesiog duoda telefoną pokalbiui su tėvu. Arba A. V. pasako, kad bus bendraujama, pavyzdžiui, per vaizdo skambutį, po to pakeičia savo nuomonę sako per „Snapchat“, kol jis atsisiunčia naują programą, baigiasi nustatytas bendravimo laikas. Ji buvo dingusi kovo 27-31 d. neaišku kur, neatsiliepė į telefono skambučius, tuo metu jis prarado bendravimo su vaiku galimybę. Šias aplinkybes žino ir Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuriai taipogi nepavyko susisiekti su A. V.. Pareiškėjas neneigė, kad pasitaiko vaiko paėmimo ir grąžinimų vėlavimų arba nebendravimo su vaiku telefonu, tačiau apie tai A. V. visuomet būna informuojama iš anksto, o taip įvyksta dėl jo darbo pobūdžio ir dėl to, kad jis gyvena kitame mieste, kas kartais objektyviai sutrikdo pasiėmimo ir grąžinimo laiką. Pareiškėjas nurodė nerimaujantis, kad gali ir toliau pasitaikyti jo bendravimo su sūnumi ribojimai iš A. V. pusės, todėl prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
5.3. Pareiškėja A. V. teismo posėdyje nedalyvavo.
6. Teismas priėjo prie išvados, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo T. K. nurodyti duomenys, leidžia tikėtinai manyti, kad A. V. sutarties sąlygų dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos tinkamai nevykdo, todėl nutarė, jog vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėja A. V. (toliau ir apeliantė, ir pareiškėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį ir vykdomojo rašto neišduoti.
8. Apeliantės teigimu, vykdomojo rašto išdavimui nėra jokio teisinio pagrindo, nes taikos sutartis yra vykdoma: pareiškėjas T. K. bendrauja su sūnumi vaizdo technologijų – Facetime programėlės pagalba. Nurodė, jog kovo 27 d. pareiškėjas neskambino, o kovo 28 d. nebesitikėjo sulaukti skambučio, todėl paliko telefoną krautis, laikotarpiu nuo 18.13 iki 18.16 h bandė atskambinti šešis kartus, 29 d. ir 30 d. pareiškėjas vėl neskambino. Apeliantės nuomone, pareiškėjas meluoja, kad gyvena kitame mieste, taip pat nurodė, jog iš pareiškėjo patiria psichologinį smurtą, todėl bendravimas yra tikslingas, tik su vaiku susijusiais klausimais. Atskirai pažymėjo, jog nors jai buvo aktualu dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jai, priešingai nei pareiškėjui, nebuvo išsiųsta Zoom nuoroda dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Pažymėjo, jog neturi mašinos ar papildomų finansinių išteklių teismo posėdžių kelionėms apmokėti.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjas T. K. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti.
10. Nesutinka su apeliantės teiginiais apie tai, kad buvo bandoma atskambinti, teigia, jog apeliantė paskambindavo ir padėdavo ragelį iki sujungimo, todėl jis jokių skambučių nėra gavęs. Pažymi, jog laikotarpiu nuo 24 iki 28 d. apeliantė jį ignoravo, į skambučius neatsiliepė ir balandžio 1-3 dienomis, tačiau balandžio 3 d. atsiliepė Širvintų skyriaus specialistei. Pažymi, kad jaučia psichologinį stresą, negalėdamas bendrauti su sūnumi, o apeliantė vaiką naudoja kaip įrankį savo principams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9638-1040/2022 patvirtintos taikos sutarties rezoliucinės dalies 1.3-1.7 punktus.
13. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, teigdama jog šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra vykdoma, taip pat dėl to, jog jai nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismas supaprastinto proceso tvarka 2022 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų A. V. ir T. K. 2022 m. sausio 19 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys inter alia susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. K. tvarkos tokiomis sąlygomis:
1.3. Šalys sutarė, kad vaiko tėvas T. K. kiekvieną dieną nuo 17:30 val. iki 18:00 val. nuo 5 min. iki 10 min. turės galimybę telefonu bendrauti su sūnumi T. K..
1.4. Šalys sutarė, kad tėvas T. K. su sūnumi T. K. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį. Savaitgalis prasideda šeštadienį 10:00 val. ir baigiasi šeštadienį 18:00 val., sekmadienį prasideda 10:00 val. ir baigiasi sekmadienį 18:00 val. Tėvas T. K. vaiką paima ir grąžina motinai A. V. iš/į jos gyvenamąją vietą.
1.5. Šalys sutarė, kad pradedant 2022 metų rugsėjo mėnesiu tėvo T. K. bendravimo su sūnumi T. K. savaitgaliai prasidės šeštadienį 10:00 val. ir baigsis sekmadienį 18:00 val.
1.6. Šalys sutarė, kad pradedant 2023 metų rugsėjo mėnesiu tėvas T. K. kiekvienais metais kartu su sūnumi T. K. atostogaus ne mažiaus kaip vieną savaitę ir ne daugiau kaip vieną mėnesį per metus.
1.7. Šalys sutarė, kad esant svarbioms priežastims ir abipusiam šalių sutarimui tėvo T. K. bendravimo su vaiku T. K. tvarka gali būti keičiama.
15. 2022 m. kovo 31 d. teisme buvo gautas pareiškėjo T. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-9638-1040/2022 patvirtintos taikos sutarties nevykdymo.
16. Teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, t. y. nutarė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjui T. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9638-1040/2022 patvirtintos taikos sutarties 1.3-1.7 punktus.
Dėl ginčo esmės
17. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau ir CK, 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
18. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
19. Vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimą reglamentuoja CPK 646 straipsnio nuostatos. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
20. Nagrinėjamu atveju teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 11 d. 15.00 val. teismo posėdyje. Teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom programą dalyvavo pareiškėjas T. K.. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog jai tokios galimybės nebuvo sudarytos, tačiau byloje nėra duomenų ir pati apeliantė tokių aplinkybių nenurodo, jog kreipėsi į teismą su prašymu dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė prašytų atidėti bylos nagrinėjimą dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ir pasisakyti dėl bylos esmės. Atitinkamai konstatuotina, jog teismas neturėjo jokių procesinių kliūčių išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo paskirtame teismo posėdyje, pareiškėjai nedalyvaujant.
21. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
22. Pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. K. tvarkos, nustatytos teismo patvirtintoje taikos sutartyje užtikrinimo, teigdamas, jog pareiškėja A. V. taikos sutarties šioje dalyje nevykdo. Teismas skundžiama nutartimi įvertino pareiškėjo argumentus ir nutarė vykdomąjį raštą išduoti. Apeliantė ginčija minėtą nutartį, teigdama, jog ji taikos sutartį vykdo tinkamai, tuo tarpu pats pareiškėjas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir taiko psichologinį smurtą jos atžvilgiu.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenys leidžia tikėtinai manyti, kad pareiškėja A. V. taikos sutarties sąlygų dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos tinkamai nevykdo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tarp šalių santykiai yra nedraugiški, pareiškėjams tenka bendrauti per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistes; pati apeliantė atskirajame skunde dėl teismo priimtos nutarties pripažino, jog taikos sutartyje sulygtu laiku telefono su savimi neturėjo (buvo palikusi krautis) nes nesitikėjo, jog pareiškėjas paskambins. Toks apeliantės elgesys parodo, jog apeliantė sąmoningai nesilaikė taikos sutarties sąlygų ir nesudarė galimybių pareiškėjui bendrauti su sūnumi. Šiuo atveju pažymėtina, jog vaiko nuolatinė vieta yra nustatyta su apeliante, todėl jos bendravimo su vaiku galimybės yra daug platesnės nei pareiškėjo. Tuo tarpu pareiškėjo galimybės bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra konkrečiai apibrėžtos taikos sutarties sąlygomis ir nuo jų tinkamo vykdomo priklauso pareiškėjo galimybės dalyvauti vaiko gyvenime (ugdyme, auklėjime, emocinio ryšio užmezgime ir pan.).
24. Kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos ne visuomet yra laikomasi, ir šias aplinkybes pripažįsta ir pati apeliantė, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
25. Įvertinus civilinės bylos medžiagą, minėtas teisės normas, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės A. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.