Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys J. J., S. J., R. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė nesutinka būti brolio globėja, bet ir nenori, kad ja būtų paskirta S. J. Pažymi, jog apeliantei globoti neįgalų brolį nėra galimybių ne dėl to, kad nesutiktų ar nebūtų noro, o dėl to, kad ji yra dirbanti (dirba vyr. laiškininke), darbo diena yra nenormuota, grįžta iš darbo tik vakarais. Nurodo, kad iki pensijos privalo dirbti dar 9 metus, be to dar kiekvienais metais po 2 mėnesius dirba užsienyje, Danijos karalystėje. Atkreipė dėmesį, kad gyvena nuo brolio namų apie 20 km kitoje Skuodo r. seniūnijoje.

6.2. Nesutinka, kad S. J. globotų brolį todėl, kad apeliantei kyla abejonių dėl tinkamos brolio priežiūros ir slaugymo. Mano, kad teismas vadovavosi vieninteliu 2022 m. Skuodo rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus lankymo metu surašytu dokumentu, kad brolio gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir geros. Teigia, kad daugiau jokių dokumentų pateikta nebuvo, nors byla išnagrinėta praėjus 8 mėnesiams. Pažymi, jog S. J. aiškinimas, kad ji gerai rūpinasi J. J. jai kelia abejonių, nes jos artimųjų S. J. neįsileidžia be policijos pareigūnų pagalbos. Nurodė, kad pas brolį yra nuvykusi daugiau kartų, bet S. J. nerado namuose, brolis buvo užrakintas namuose ir aplankyti jo nebuvo galimybės.

6.3. Mano, kad dėl palikimo sutvarkymo į atitinkamas institucijas privalėjo kreiptis pareiškėjas, kuriam priklauso ginti neveiksnių asmenų teises. Teigia, kad visą turtą jau yra paveldėjusi S. J., todėl palikimo klausimo sprendimas bus komplikuotas ir neaišku, kada šis klausimas bus išspręstas. Pažymi, kad dėl broliui priklausančio turto paveldėjimo klausimą teismui kėlė neveiksnaus asmens J. J. atstovė advokatė J. P., bei apeliantės atstovas advokatas V. M., todėl mano, kad teismas turėjo teisę bylos iš esmės neišnagrinėti, o ją sustabdyti, kol bus išspręstas šis klausimas nes neaišku, koks ateityje bus brolio likimas ir tada suradus galimybę J. J. patalpinti į specialius globos namus, ar suradus kitą globėją susidarytų problema dėl nesutvarkyto palikimo privalomam J. J. turtui paveldėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tam tikrose srityse neveiksniam asmeniui buvo paskirta globėja ir turto administratorė teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013)

13. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka, jog J. J. globėja būtų paskirta S. J. iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. apeliantei kyla abejonių dėl tinkamos brolio priežiūros ir slaugymo. Jokių kitų argumentų, kodėl S. J. negali būti paskirta neveiksniu tam tikrose srityse asmens globėja, atskiruoju skundu nenurodoma. Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su šiuo skundo argumentu bei laiko jį deklaratyvaus pobūdžio, kuriuo nėra detalizuojamos priežastys, trukdančios S. J. būti paskirtai globėja. Šiuo atveju teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, šalių bei suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teisme išsakytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją bei pagrįstai skyrė S. J. J. J. globėja bei turto administratore.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-475-1054/2017 pakeistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-348-884/2015, kuriuo J. J. pripažintas neveiksniu ir nustatyta, kad jis yra neveiksnus šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, paveldėjimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, paveldėjimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 5) paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 7) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 8) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 9) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 10) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; 11) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 12) naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise srityje; 13) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešo administravimo institucijas srityje. J. J. globa šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jo globėju paliekant A. J., paskiriant jį J. J. priklausančio turto administratoriumi. Taip pat nustatyta, kad A. J. mirė 2022 m. liepos 22 d., todėl neveiksniu tam tikrose srityse pripažintas J. J. liko be globėjo ir turto administratoriaus.

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad be S. J., kitų kandidatų, kurie būtų pareiškę norą globoti J. J. nėra, todėl šiuo atveju teismas iš esmės turėjo įvertinti, ar S. J. atitinka visus globėjui keliamus reikalavimus. Nors skundu teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė nesutinka būti brolio globėja, tačiau kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ji tokio noro nepareiškė, kadangi apeliantės teigimu, ji neturi galimybės rūpintis savo broliu, nes yra dirbanti (dirba vyr. laiškininke), darbo diena yra nenormuota, grįžta iš darbo tik vakarais, be to kiekvienais metais po 2 mėnesius dirba užsienyje, Danijos karalystėje. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik S. J. kandidatūrą tapti J. J. globėja ir turto administratore.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas S. J. paskyrimo J. J. globėja klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kandidatės asmenines savybes, jos galimybę įgyvendinti globėjos funkcijas, jos santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į kitas turinčias reikšmę aplinkybes. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. birželio 23 d. A. J. (buvęs globėjas) buvo sudaręs santuoką su S. J. S. J. nuo 2016 m. gyveno su A. J. tuose pačiuose namuose kaip ir J. J.. Apeliantė atskiruoju skundu neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad S. J. su A. J. pradėjo bendrauti 2010 m., dar esant gyvai A. J. ir J. J. motinai, ir jau nuo tada padėdavo prižiūrėti J. J. Taip pat neginčijamos aplinkybės, kad S. J. yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, be to prižiūri ir savo neįgalią seserį.

17. Byloje taip pat nustatyta, kad po A. J. mirties iki šiol faktiškai J. J. globoja būtent S. J. Dar daugiau, apeliantė savo procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme pažymėjo, kad per šešerius metus nė karto nesutiko A. J. blaivaus, kad jis nuolat vartojo alkoholį, ko pasėkoje mirė nuo kepenų cirozės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog S. J. globėjos funkcijas iš esmės atliko dar A. J. esant paskiram J. J. globėju ir šias funkcijas vykdo iki šiol, o duomenų, apie netinkamą globojamo asmens priežiūra byloje nepateikta.

18. Nors atskiruoju skundu keliami ir klausimai dėl J. J. teisių į palikimo priėmimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog palikimo priėmimo klausimo išsprendimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Akcentuotina, jog šioje byloje sprendžiamas tam tikroje srityje pripažinto neveiksnaus J. J. globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

19. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 494 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, globos ir rūpybos institucijos, rūpintinio arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. CPK 493 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, kuris paskyrė turto administratorių, pagal globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą šį administratorių nutartimi gali nušalinti nuo pareigų arba pakeisti kitu asmeniu.

20. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su globėjo bei turto administratoriaus paskyrimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.