Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. M., jo atstovui advokatui A. M., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros atstovams V. R. ir G. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2013-12-27 nutarimoadministracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-05 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013 m. spalio 23 d. (Patikrinimo aktas Nr. 121) nustatyta, kad G. M. (duomenys neskelbtini), ties jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. 5217/0013:10, (duomenys neskelbtini)upės vagos posūkyje vietoje to, kad vykdant Kauno agentūros 2013 m. liepos 8 d. Pakartotiną privalomąjį nurodymą Nr. 8 savavališkai iškasta iškasa per kalniuką būtų užkasta nukreipiant vandens tėkmę natūralia upės vaga, iškasa pagilinta, padidinta, išplatinta nukasant visą kalniuką 18,11 m³grunto iki (duomenys neskelbtini) upelio vagos, sunaikinant natūralų, susiformavusį upelio krantą. Iškasos ruože prie upelio vagos sunaikinta nukasant 51,7 m² upelio pakrantės apsaugos juostos. (duomenys neskelbtini)pakrantės apsaugos juostoje, pakrantėje vykdė darbus, nesuderinęs šių darbų su aplinkos apsaugos tarnybomis, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo. Pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudmenų sąlygų XXVIII - Vandens telkiniai 124.3 p. ir XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos 126.4 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 51¹³ str. 3 d. ir 55 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjo 2013-12-27 nutarimu G. M. už pažeidimų, numatytų ATPK 51¹³ str. 3 d. ir 55 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 1500,00 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. su 2013-12-27 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, prašydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjo 2013-12-27 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, prašė panaikinti nuobaudą. Paaiškino, kad nubaustas nepagrįstai, apie protokolo surašymą nebuvo informuotas. Nieko nekasė ir nematė kas kasė, kasimo žymių nematyti. Žemės sklypą 5 hektarų ploto turi nuo 2005 metų. Tarp jo ir R. Š. žemės sklypų teka upelis. Žiemą apsilanko sklype vieną kartą, pavasarį, vasarą apsilanko dažniau, šienauja. Jokių darbų sklype nevykdė, 2013-07-26 – 2013-10-23 laikotarpiu jokių žemės kasimo darbų neatliko.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. M. parodė, kad surašant protokolą pareigūnas pažymėjo, kad G. M. nuo paaiškinimo atsisakė, pasirašyti atsisakė. G. M. tuo metu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą 2013-12-05 Nr. 121 nedalyvavo, todėl yra pažeista ATPK 259 str. 1 d. 2013-10-23 surašytas patikrinimo aktas Nr. 121, kuriame buvo konstatuota, kad buvo nukasta ir išvežta aštuoniolika kubų žemių. Tai būtų žymus nukasimas, žymės būtų, dirvožemio suardymas ir per eilę patikrinimų ir jų metu darytose foto nuotraukose atsispindėtų tokios aplinkybės. Nutarimas priimtas nepagrįstai, nes nutarimą priėmusi institucija nenustatė, kas atliko žemių nukasimą, jeigu jis net ir buvo atliktas. Nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad G. M. nukasė ar galėjo nukasti tokį kiekį žemių. Tokio kiekio žemių nukasimas ir atliktas jo paskaičiavimas yra neteisėtas. Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tūrio skaičiavimo schemą ir palyginus kraštinių nurodytas altitudes, jos sutampa su 2010 metų parengtame detaliajame plane nurodytomis altitudėmis. Kaip galima paskaičiuoti nukastų žemių tūrį, kai 2010 m. detaliojo plano aukščio kraštinių altitudės sutampa. Prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros atstovė G. U. parodė, kad institucija su pareikėjo skundo reikalavimais nesutinka. Parodė, kad kalniuko nukasimo faktą patvirtina byloje esantys dokumentai. Tai paties G. M. 2013-08-06 dėl pakartotinio reikalavimo atlikimo, kuriuo jis kreipėsi į departamentą ir prašė atvykti patikrinti ar yra atstatyta upelio vaga, pateiktos foto nuotraukos. Be to, byloje pateiktose Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartyse yra nurodyta, jog upelio vaga yra ne tik, kad neatstatyta, bet ir nukasta dalis žemės ploto.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros atstovas V. R. parodė, kad G. M. buvo iškviestas dėl ATP protokolo surašymo, dėl pakartotinų nurodymų nevykdymų, kadangi buvo nustatyta, kad yra nukasta žemių, tuo pačiu buvo surašyti du protokolai Nr. 120 P ir NR. 121 P. Antrą protokolą, kurį surašė dėl to, kad buvo nukasta žemių, G. M. pasirašyti atsisakė ir išėjo iš kabineto. 2012-10-02 buvo duotas privalomasis nurodymas atstatyti upelio vagą. Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Po to 2013-07-08 buvo duotas pakartotinas privalomasis nurodymas atstatyti upelio vagą. Pakarotinas privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, už ką G. M. buvo baustas administracine tvarka institucijos ir teismo Buvo atliktas 2013-10-23 patikrinimas dėl pakarotino privalomojo nurodymo įvykdymo. Patikrinimo metu nustatyta, jog vietoj to, kad būtų atstatyta natūrali upelio vaga, buvo savavališkai iškasta žemių nuo upelio slėnio. Kalniukas buvo nukastas link savavališkai iškastos vagos. Vietoj to, kad būtų užkasta savavališkai iškasta vaga, ji buvo pagilinta ir sulygintas su natūralia vaga. Buvo suniokotas visas upelio slėnis, tai patvirtina įrodymai – nuotraukos. G. M. pats parašė reikalavimą nedelsiant atvykti padaryti pakartotinį patikrinimą, kad upelio vaga yra atstatyta, pridėjo nuotraukas, kuriose matosi, kad yra nukastas kalniukas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daryti skaičiavimai patvirtina, kad kasimo darbai yra daryti. Pateiktuose nuotraukose dirvožemio sluoksnis yra apaugęs žole, tačiau žolė gali ataugti per dvi savaites. Kasimo žymės matosi iš pakrypusių medžių, akivaizdžiai matosi kraštovaizdžio pasikeitimas. Patikrinimo metu matėsi šviežios kasimo žymės ir augmenijos nebuvimas per atliekamus patikrinimus. Kadangi buvo nukasimas, buvo pakviesta UAB “ (duomenys neskelbtini)“, kad būtų padaryti matavimai. Toje vietoje, kur buvo nukastas kalniukas, žemės yra išvežtos. Yra sužeminta upelio vaga. Upelio vagos pakreipime ir kalnelio nukasime niekas kitas apart G. M. nebuvo suinteresuotas. Patikrinimo akte 2013-10-23 Nr. 121, konstatuota, kad buvo iškasta 18,11 kubinių metrų grunto pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiavimus. Surašant aktą 2013-10-23 kiekis buvo aiškus, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukasto grunto kubinius metrus pateikė vėliau.

Liudytojas R. S. parodė, kad jis yra Lapių seniūnijos seniūnas. Parodė, kad jis 2013 m. spalio mėnesį dalyvavo atliekant matavimus prie minėto objekto. Buvo lyginama esama padėtis su buvusia 2011 metais, kuri buvo užfiksuota nuotraukose. Vizualiai buvo matyti, kad upelio šlaitas buvo nukastas ir kažkokie kasimo darbai prie upelio, (duomenys neskelbtini) kaime, G. M. sklypo ribose buvo atlikti. Kad būtų atlikti švieži kasimo darbai nesimatė, nes jau buvo pažėlusi žolė. Sklypo riba buvo padaryta tiesia linija, lygiagrečiai upelio ir ties ta riba padarytas pažemėjimas. 2011 metais buvo natūralus nuolydis link upelio, o 2013 metais buvo akivaizdus pažemėjimas. Patikrinime dalyvavo matininkas V. R. ir sklypo savininkas G. M.. Sklype nesimatė iškastų žemių, technikos pėdsakų nebuvo. G. M. sklype buvo ne vieną kartą, kiek buvo patikrinimų, juose visada dalyvauja. Nemano, kad kažkas, išskyrus patį G. M., galėtų būti suinteresuotas kasti prie upelio.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius - inžinierius. Atliko geodezinius matavimus G. M. sklype, prie upelio, kuris skiria du sklypus. Nurodė upelio vagos ašis 2013 m. spalio 23 dienai. Buvo nustatyta, kad upelis tai dienai savo buvusioje vagoje tilpo, nebuvo didelių nukrypimų, o iškasimą sudarė apie 18 kubinių metrų žemės. Matėsi nukasimo dalis. Tekantis vanduo buvo mažai suardęs iškąstą šlaitą, nes visi darbai neseniai buvo atlikti. Žemės sklypo riba buvo šiek tiek neteisingai išmatuota įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tai galbūt sąlygojo G. M. veiksmus. Kitoje upelio pusėje, gretimo sklypo teritorijoje (kuri turėtų priklausyti kitam asmeniui, o pagal G. M. – tai buvo jo teritorija) matėsi kasimo pėdsakai – ekskavatoriaus kaušo pėdsakai – nukasimo šlaite, toje vietoje, kur yra riba. Nukastas kalniukas buvo apaugęs žole. Nukasto grunto kiekis buvo apskaičiuotas panaudojant kompiuterinę programą. Iškasto tūrio kiekį galima apskaičiuoti ir su skaičiavimo mašinėle. Žemės buvo matomai išvežtos, nes jų nebuvo. 18 kubinių metrų žemės - tai būtų viena mašina.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. administracinį teisės pažeidimą.

Iš patikrinimo akto Nr. 121 nustatyta, kad Kauno agentūros 2013 m. liepos 8 d. Privalomasis nurodymas Nr. 8 iki 2013 m. rugsėjo 9 d. atstatyti buvusią (duomenys neskelbtini)upelio vagą, neįvykdytas. 2013-10-23 patikrinimo metu vizualiai apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) upės ruožą ties G. M. ir R. Š. sklypais, nustatyta, kad buvusi natūrali, G. M. užkasta, (duomenys neskelbtini) upės vaga 62 metrų ilgio ruože neatkasta. Paskutiniuose trijuose posūkiuose natūralios upės vagos atstatymo darbai praktiškai neatlikti. Pirmame (numeruojant pagal tėkmę žemyn) posūkyje upelis teka savavališkai iškasta ir pagal G. M. žemės sklypo ribą sutapatinta iškasa, greta esantis natūralus upelio vagos vingis neatkastas. Antrame viduriniame posūkyje savavališka iškasa (buvusi apie 40 cm gylio) iki pusės užpilta gruntu, kita pusė vietomis iki viršaus užmesta nušienautomis žolėmis. Pradžioje iškasa vieno metro ilgio ruože užpilta gruntu padarant keleto centimetrų paaukštėjimą virš iškasos. Dėl šio paaukštėjimo upelio vanduo nukreiptas ir teka natūralia vaga. Šioje vietoje upelio vagos atstatymas tik imituotas. Pakako tik koja lengvai perbraukti per paaukštinimą ir dalis upelio vandens pradėjo tekėti savavališkai iškasta iškasa, kadangi natūrali upelio vaga neatkasta, savavališka iškasa pilnai neužkasta. Trečiame paskutiniame posūkyje vietoje to, kad savavališkai iškasta iškasa per kalniuką būtų užkasta nukreipiant vandens tėkmę natūralia upelio vaga, iškasa pagilinta, padidinta, išplatinta, nukasant visą kalniuką link natūralaus upelio vingio, ko pasėkoje sunaikinamas buvęs natūralus upelio vingis. Išplatintos iškasos ruože prie upelio vagos sunaikinta 51,7 kv. m upelio apsaugos juostos, iškasta 18,11 kub. m grunto. Išplatintos iškasos pradžioje supiltas 0,5 m pločio ir 3,5 m ilgio grunto Pylimėlis vandens tėkmės nukreipimui natūralia vaga. Kadangi nukasta visa kalniuko dalis, o pylimėlio aukštis tik keletas cantimetrų virš esamo paviršiaus lygio, pro pylimėlio viršų dalis vandens patenka ir teka savavališkai išplatinta iškasa. Pastebima dalis upelio vandens pradėjo tekėti savavališka iškasa. Natūrali upelio vaga tinkamai neatkasta, kadangi prie pylimėlio susidariusi vandens patvanka. Vietoje esama situacija įvertinta pagal 2012 m. vasario 24 d. ir 2013 m. sausio 11 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 5v ir 2p esančią dokumentaciją - 2009 m. detalųjį planą, topografinę nuotrauką, kurie patvirtina G. M. sklypo ribas ir 2009 m. buvusią natūralią (duomenys neskelbtini)upelio vagą, 2009 m. žemės sklypų planus, R. Š. pateiktas fotonuotraukas, 2012 m. gruodžio 7 d. fotonuotraukas, (situacija atitinka pateiktose fotonuotraukose užfiksuotus orientyrus (medžiai sutampa su natūroje žemės sklype esančiais medžiais), UAB „(duomenys neskelbtini)" matininko atliktus matavimus nustatant (duomenys neskelbtini)upelio vagos koordinates, apsaugos juostos, grunto iškasos ploto ir kiekio apskaičiavimus. Esama padėtis užfiksuota fotonuotraukomis (b. l. 42-43).

Topografinė ir geodezinė nuotraukos, iš kurių matyti upelio (duomenys neskelbtini)ašis 2011 m. lapkričio mėn. 11 d. ir 2013 m. spalio 23 d. būklei (b. l. 13, 44), patvirtina, jog yra pakeista buvusi natūrali (duomenys neskelbtini)upelio vaga. Tūrio skaičiavimo schema patvirtina, kad nukasto grunto kiekis yra 18,11 m³ (b. l. 14). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo nustatyta, jog G. M. sklype matavimai buvo atliekami GPS prietaisu Trimble 5800, totaline stotimi Trimble 5503 DR, Nr. 81710417, patikros sertifikatas Nr. 0694591, naudojant programinę įrangą GeoMap 2009 3D (b. l. 113-120).

Sulyginus 2011 m. lapkričio mėn., 2012 m. gruodžio 7 d. ir 2013 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini)upelio nuotraukas, iš 2013 m. spalio 23 d. nuotraukos matyti, kad pirmoje atkarpoje upelis teka savavališkai iškasta iškasa, antroje atkarpoje upelio vanduo teka natūralia vaga ir savavališkai iškasta iškasa kairėje pusėje, trečioje atkarpoje – dalis kalniuko nuo savavališkos iškasos link upelio vingio visiškai nukasta. Upelio vanduo teka natūralia vaga ir savavališkai iškasta, padidinta, praplatinta iškasa. Iš 2013 m. rugsėjo 5 d. nuotraukos Nr. 3, kurioje nufotografuota trečioji, paskutinė atkarpa, matyti, kad savavališkos iškasos šlaitai nėra apaugę žoline augmenija, matosi kasimo žymės. Kasimo žymės matosi iš pakrypusių medžių, akivaizdžiai matosi kraštovaizdžio pasikeitimas (b. l. 46-51, 81, 121).

G. M. argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie administracinio teisės apžeidimo surašymą ir nedalyvavo surašant protokolą, atmestini kaip nepagrįsti. Kauno rajono agentūros atstovas V. R. parodė, kad 2012-12-05 G. M. buvo iškviestas protokolų surašymui, jam buvo surašyti du protokolai Nr. 120 ir Nr. 121. Antrą protokolą Nr. 121, kurį surašė dėl to, kad buvo nukasta žemių, G. M. pasirašyti atsisakė ir išėjo iš kabineto.

Iš byloje esančio administraciniame teisės pažeidimo protokolo Nr. 120 matyti, kad jis surašytas tą pačią dieną kaip ir byloje esantis protokolas Nr. 121, t. y. 2013 m. gruodžio 5 d., ir jame yra G. M. parašas (b. l. 78). Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad tuo pačiu metu surašant ir antrą protokolą Nr. 121, pareigūnas neturėjo pagrindo nuslėpti šio protokolo surašymo faktą nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad V. R. su G. M. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodyto asmens atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Kauno rajono agentūros atstovo paaiškinimais.

Teismo posėdyje apklausti liudytojais R. S. ir A. Ž. patvirtino, kad 2013 m. spalio 23 d. jie dalyvavo G. M. žemės sklype atliekamo patikrinimo metu. R. S. parodė, kad jis matė, kad upelio šlaitas buvo nukastas, buvo atlikti kasimo darbai prie upelio. A. Ž. parodė, kad sklype matėsi nukasimo dalis, iškasimą sudarė apie 18 kubinių metrų žemės.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių pagrindų netikėti minėtų liudytojų parodymais, be to jie patvirtinami kitais byloje surinktais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, todėl jie vertinami kaip patikimi įrodymai, patvirtinantys G. M. kaltę.

G. M. ir jo atstovo argumentai, kad byloje nėra duomenų, kad kalniuką nukasė G. M., atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame buvo atlikti kasimo darbai, priklauso G. M., niekas kitas, išskyrus patį G. M., nėra suinteresuotas keisti upelio natūralią vagą. Be to, byloje esantys duomenys – Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio mėn. 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-3.-95-540/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. ATP-290-508/2014, patikrinimo aktai Nr. 82, 97, 104, geodezinė nuotrauka, tūrio skaičiavimo schema, nuotraukos patvirtina, kad G. M. keitė (duomenys neskelbtini) upelio vagą, už ką Kauno RAAD Kauno rajono agentūros įgaliotas pareigūnas surašė privalomuosius nurodymus, kuriais buvo nurodyta atstatyti buvusią natūralią (duomenys neskelbtini)upės vagą, dėl privalomojo nurodymo nevykdymo G. M. buvo nubaustas pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. (b. l. 8-10, 44-45, 46-51, 81-91).

Surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad G. M. ties jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini)upės vagos posūkyje, vietoje to, kad vykdant Kauno agentūros 2013 m. liepos 8 d. Pakartotiną privalomąjį nurodymą Nr. 8 savavališkai iškasta iškasa per kalniuką būtų užkasta nukreipiant vandens tėkmę natūralia upės vaga, iškasą pagilino, padidino, išplatino nukasant visą kalniuką iki (duomenys neskelbtini)upelio vagos, sunaikinant natūralų, susiformavusį upelio krantą, iškasos ruože prie upelio vagos nukasant sunaikino 51,7 m² upelio pakrantės apsaugos juostos. (duomenys neskelbtini)pakrantės apsaugos juostoje, pakrantėje vykdė darbus, nesuderinęs šių darbų su aplinkos apsaugos tarnybomis, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo.

Šiais savo veiksmais G. M. padarė administracinį teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51¹³ str. 3 d. ir 55 str. 1 d.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, skirta vidutinio dydžio nuobauda pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti nutarimą, nuobauda paskirta teisingai, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.