Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-2883-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3

2019 m. rugpjūčio 30 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (komisijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Z. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Diena Media News“) dėl sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. Z. (toliau – ir Pareiškėjas) patikslintu skundu kreipėsi į teismą (b. l. 32-49), prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019-02-18 sprendimą Nr. (SK-233)SPR-29 „Dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Pareiškėjo skundas dėl publikacijoje paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu; 2) įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą, pripažinti, kad publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbta informacija yra tikrovės neatitinkanti, žeminanti Pareiškėjo garbę ir orumą, kelianti neapykantą atskirai socialinei grupei, taip pat pažeidžianti Pareiškėjo asmens duomenų apsaugos reikalavimus.

Skunde nurodo, kad Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, kuriuo pripažinta, jog jo skundas dėl publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstas. Nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas nustatė ne visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jų tinkamai neįvertino. Atsakovas iš pateiktų duomenų visumos nesugebėjo suvokti, kad leidėjas tyčia elgdamasis nesąžiningai paskleidė neteisingus duomenis apie Pareiškėją. Pažymi, jog skunde Tarnybai nurodė, kad nėra viešas asmuo, visuomenei neteikia jokių viešųjų paslaugų, nėra davęs leidimo skelbti savo asmens duomenų, t.y. atvaizdo. Taip pat pažymi, jog nebuvo pačio automobilio užstatymo fakto. Jis aiškiai išreiškė savo nuomonę, jog neužstatinėjo automobilių. Pažymi, jog nesutiko, kad pokalbis būtų įrašinėjamas, prašė parodyti turimą nuotrauką, tačiau žurnalistė jos nedavė. Pats straipsnis surašytas nesąžiningai, kad pažeistų jo garbę ir orumą, skatintų negatyvumą ir neapykantą.

Pažymi, jog viešojo asmens sąvoka apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo (toliau ir Įstatymo) 2 str. 73 d. Kitos aplinkybės, nenurodytos 2 str. 73 d., negali būti vertinimo dalyku pripažįstant asmenį viešuoju. Asmens viešumą sąlygoja jo vykdomos veiklos pobūdis. Pabrėžia, jog jis neatitinka šių viešojo asmens kriterijų, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, neteikia jų, nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo veikla nedaro jokios įtakos viešiesiems reikalams. Mano, kad atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad Pareiškėjas yra viešasis asmuo.

Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar buvo paskelbtas faktas, ar nuomonė. Pažymi, jog pareiga įrodyti/konstatuoti, jog paskleista žinia (faktai ir duomenys) atitinka tikrovę tenka ją paskleidusiam, ar tai vertinančiam asmeniui. Mano, kad publikacija turi būti vertinama kaip žinia, o ne kaip nuomonė, nes joje suformuluoti kategoriški teiginiai. Pažymi, jog pokalbio metu informaciją žurnalistei pateikė kaip konkrečiai, objektyviai egzistuojantį ir neginčytiną faktą, jog su juo „jokie kaimynai dėl automobilio statymo nėra kalbėję“, ir tai, jog „aš visada statau automobilį tinkamai“.

Leidėjas paskleidė privataus pobūdžio informaciją ignoruodamas jo valią. Nuomonės, kurios turiniu ir raiškos forma siekiam įžeisti kitą žmogų ir jį pažeminti, reiškimas laikytinas piktnaudžiavimu teise ir sukelia atsakomybę. Kiekvienu atveju viešosios informacijos skleidėjas, prieš skleisdamas informaciją, turi įsitikinti, kad informacija surinkta etiškai, teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, jog prašydami informacijos žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai turi prisistatyti savo vardu ir pavarde, nurodyti kokiai žiniasklaidos priemonei atstovauja, įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Jei pokalbis įrašomas, žurnalistas apie tai privalo informuoti pašnekovą. Žurnalistė pasakė, kad tai žurnalistė iš Kauno dienos, neprisistatė savo vardu ir pavarde, neįspėjo, kad žodžiai gali būti paskelbti ir nuslėpė, kad pokalbis slapta įrašomas. Pareiškėjas pažymi, kad kitą rytą atėjęs į redakciją susirado žurnalistę, pasiūlė atsakyti į visus klausimus, nurodė, kad reikia pamatyti nuotrauką, tačiau ji atsisakė.

Skunde pažymima, jog straipsnis parašytas taip, kad kurstytų nesantaiką atskirai socialinei žmonių grupei priklausančiam asmeniui – buvęs Seimo narys. Publikacija parengta šališkai, neetiškai, skelbiant asmens duomenis be asmens sutikimo, neprofesionaliai. Pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas nusikaltimo padarymu, žeminama jo garbė ir orumas. Informacija nebuvo paneigta ir pašalinta iš internetinės erdvės.

Visuomenės informavimo priemonė negali skleisti privataus pobūdžio informacijos apie asmenį be jo sutikimo. Pažymi, jog pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (Reglamentas (ES) 2016/679) Pareiškėjas turi teisę reikalauti ištrinti duomenis. Leidėjo to prašė, tačiau atsakovas nevertino ir nenurodė, jog tai pažeidimas.

Pareiškėjas pabrėžia, jog nėra viešas asmuo, todėl prieš skelbiant jo nuotrauką (atvaizdą), turėjo būti gautas jo sutikimas. Atsakovas neįrodė viešojo intereso buvimo dėl susidariusios situacijos ir net nenagrinėjo ar iš viso tokia situacija buvo.

Skunde nurodoma, jog straipsnyje paskleisti konkretūs teiginiai, kurie žemina jo garbę ir orimą: 1) „(duomenys neskelbtini)“; 2) „gyvenantiems kauniečiams trūko kantrybė – jiems gyvenimą kartina buvusio Seimo nario M. Z. netinkamai pastatomas automobilis“; 3) „buvęs politikas atkerta“; 4) „kreipėsi (duomenys neskelbtini) uždaru kiemu besinaudojantys gyventojai“; 5) „jis šiame uždarame kieme turi du garažus“; 6) „būtent šiam žmogui į garažą įvažiuoti kažkodėl nepavyksta. Ar jis tingi vairą pasukti, ar dėl kitų priežasčių, neaišku. Savo automobilį jis nutrenkia bet kaip, užstato kitų žmonių transporto priemones“ – pasakojo kaimynai; 7) „pašnekovai kaip vienas“; 8) „Dėl minėto asmens automobilio negalime net į darbus išvažiuoti“; 9) „visi gyventojai kažkaip susikalba, tik M. Z. įsivaizduoja esantis kažkoks vadovas“; 10) „gyventojai skundžiasi, kad jis trukdo išvažiuoti“; 11) „Gyventojai pasakoja, kad ne kartą bandė su jumis kalbėtis gražiai“; 12) „Skaitytojų atsiųstą nuotrauką, kurioje, kaip teigia kauniečiai, yra netinkamai paliktas M. Z. automobilis“. Pareiškėjas pažymi, jog jo dalykinei reputacijai (geram vardui) pakenkė leidėjo sukurpta ir paskleista tikrovės neatitinkanti, šališka informacija. Leidėjo pateikti sakiniai, tai konstatuojamieji sakiniai, kuriais pateikiam konkreti informacija, tikslūs faktai apie kito asmens atliekamą veiklą. Leidėjo paskleisti duomenys, kad Pareiškėjas yra piktybiškas žmogus, kenkėjas, turi labai prastus vairuotojo gebėjimus, neatitinka tikrovės. Vartojami žodžiai turi menkinamąją reikšmę, vertintini kaip įžeidūs. Apibūdinimai „Kauniečių gyvenimą kartina“, „kauniečiams trūko kantrybė“, „politikas atkerta“, „šiam žmogui į garažą įvažiuoti nepavyksta“, „tingi vairą pasukti“, „savo automobilį nutrenkia“ žemina asmenį, niekina jo socialinį statusą. Pareiškėjo manymu, tai, kad leidėjas pasiteisina, jog tik išsakė savo ar kitų nuomonę, nėra pateisinama, nes ir nuomonėje gali būti nesantaiką (neapykantą) išreiškiančių idėjų ar patyčių.

Teismo posėdyje Pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog prieš keletą metų buvo užstatymo faktai, buvo kviečiama policija, įrengti uždaromi vartai. Tarp kiemo gyventojų yra susitarimas kaip statyti automobilius. Paaiškino, kad negalėjo įvažiuoti į garažą (vienas iš turimų garažų priekyje, kiti du – šone), todėl automobilis buvo pastatytas taip, kad galėtų išvažiuoti kiti automobiliai (BMW ir džipas). Užstatytas automobilis, tai pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Taip pat posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, jog konfliktuoja ir skundą organizavo laikinas nuomininkas ir kitas asmuo (gyvenantis palėpėje).

Atsakovė Tarnyba atsiliepime (I t. b. l. 56-63) su Pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog tai, kad Pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu, nereiškia Sprendimo neteisingumo.

Pažymi, jog sprendime įvertinta, jog ginčo publikacijos paskelbimo dieną Pareiškėjas nebeatitiko viešojo asmens kriterijų, tačiau asmens viešumas savaime nepasibaigia kartu su pareigų pasibaigimu. Asmuo, kuris ėjo viešas pareigas ir prieš kelerius metus nustojo jas eiti, vis dar kelia susidomėjimą dėl vykdytos ankstesnės veiklos, pareigų, atliktų darbų. Atsiliepime nurodoma, jog atlikus išsamų Pareiškėjo veiklos vertinimą buvo pagrįstai nustatyta, kad Pareiškėjas laikytinas asmeniu, kurio kritikos ribos siauresnės dėl prieš kurį laiką įvykusio jo pasitraukimo iš aktyvaus politinio gyvenimo nei viešojo asmens, aktyviai vykdančio politinę veiklą.

Atsakovo manymu, Pareiškėjas nepagrįstai absoliutina savo neturtines teises, nepagrįstai joms teikia prioritetą, ir yra neteisus ignoruodamas savo, kaip buvusio Seimo nario, statusą. Pareiškėjas, kaip buvęs Seimo narys, negali pretenduoti į tokį pat neturtinių teisių gynimą, kaip privatus asmuo. Tam tikroje visuomenės dalyje vis dar yra ir gali būti labiau pastebimas jo elgesys, veikla. Publikacijoje paskelbta informacija apie konfliktinę situaciją dėl netinkamai parkuojamų automobilių, kurioje atsidūrė Pareiškėjas ir kiti kiemu besinaudojantys Kauno miesto gyventojai. Nekvestionuojama trečiojo suinteresuoto asmens teisė skleisti informaciją ne tik nacionalinio ar savivaldybės lygmens klausimais, bet ir apie kasdienes situacijas.

Atsiliepime pažymima, jog publikuota Pareiškėjo nuotrauka yra neutrali, t.y. atspindi Pareiškėjo teisinį statusą (viešas asmuo oficialioje aplinkoje), joje nėra įžeidžiančio turinio, užrašų, ji naudojama kaip kontekstinė informacija.

Atsakovas nesutinka su Pareiškėjo samprotavimais dėl žinios ir nuomonės atskyrimo ir viso publikacijos vertinimo kaip žinios. Dėl pareiškėjo teiginių apie publikacijos antraštę („(duomenys neskelbtini)“) Tarnyba nurodo, jog sprendime nustatyta, kad antraštė yra įžanginė publikacijos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą publikaciją, sudominti skaitytoją, todėl sprendė, jog ginčo teiginys atitinka publikacijos antraštei keliamus reikalavimus, trečiasis suinteresuotas asmuo hiperbolizuotai paskleidęs subjektyvią besiskundžiančių asmenų patirtį, neiškraipė publikacijoje minimų faktų ir duomenų, o vaizdžiai atspindėjo publikacijos problematiką. Dėl kitų teiginių pažymėjo, jog pareiškėjo ginčijamais teiginiais pateikiamos konfliktuojančių pusių (gyventojų ir Pareiškėjo) pozicijos dėl konflikto priežasties. Nepaisant trečiojo suinteresuoto asmens vartotų literatūrinių išraiškos priemonių („<...> trūko kantrybė <...>“, „<...> pašnekovai kaip vienas <...>“), hiperbolių („<...> gyvenimą kartina <...>“, „<...> politikas atkerta <...>“) Pareiškėjo ginčijama vertinamojo pobūdžio informacija nestokojo faktinio pagrindo, o „kreipėsi (duomenys neskelbtini) uždaru kiemu besinaudojantys gyventojai“ akivaizdžiai atitinka tikrovę. Be to, Pareiškėjo ginčijami teiginiai (sprendime nurodyti 5-6, 8-9 teiginiai), yra trečiojo suinteresuoto asmens šaltinių suteikta informacija, paskelbta naudojant citavimo priemones. Pareiškėjo ginčijami teiginiai (Sprendime nurodyti 10-11 teiginiai) yra publikacijoje skelbiamo interviu metu Pareiškėjui užduoti klausimai, į kuriuos buvo sudaryta galimybė atsakyti, jo atsakymai taip pat paskelbti. Aptartais teiginiais pareiškėjas buvo informuotas apie vertinamojo pobūdžio gyventojų nuomonę („trukdo išvažiuoti“ „<...>ne kartą bandė su jumis kalbėtis gražiai“), kuriuose nėra įžeidaus ar smerkiamojo pobūdžio formuluočių, ir, kuriems tiesos kriterijus netaikomas, faktinis jų pagrindimas analizuojamas publikacijoje, pateikiant abiejų šalių poziciją ir informaciją, jog buvo kreiptasi į policijos pareigūną. Pažymi, jog publikacijoje buvo nagrinėjamas viešosios tvarkos pažeidimo atvejis, Pareiškėjo galimai netinkamas automobilio statymo atvejis buvo komentuojamas abiejų šalių bei policijos pareigūno.

Sprendžiant teisėto asmens duomenų tvarkymo klausimą nustatyta, kad publikacijoje buvo paviešintas Pareiškėjo vardas ir pavardė, buvusios pareigos, uždaro kiemo, kuriame galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, adresas, turimas nekilnojamas turtas (du garažai), kilnojamasis turtas (automobilio markė) bei nuotrauka, kurioje užfiksuotas galimai netinkamai pastatytas Pareiškėjo automobilis. Pažymima, jog buvo atskleista tik būtina situacijai aptarti informacija (Pareiškėjo vardas, pavardė, kartu pateikiant informaciją apie jo pareigas, Pareiškėjo automobilio markė. Pareiškėjo gyvenamoji vieta neatskleidžiama. Publikacijoje pateikiamoje nuotraukoje užfiksuotas galimai netinkamai pastatytas automobilis bei nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė – trečiojo suinteresuoto asmens informacijos šaltinių suteikta informacija apie Pareiškėjo turimo turto, skirto automobiliui tinkamai laikyti, kiekį.

Svarbiausia nagrinėjamu atveju buvo įvertinti, ar renkant ir viešai skleidžiant informaciją buvo elgiamasi sąžiningai. Sprendime pažymėta, jog Pareiškėjas kritikuojamas dėl elgesio, galimai neatitinkančio įstatymų, moralės, paprotinių normų, bendražmogiško elgesio standartų, tad negalima tikėtis, jog kiti asmenys toleruos ar tik teigiamai vertins tokius jo poelgius. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) publikacijoje paskelbė besiskundžiančių suinteresuotų asmenų poziciją ir ją iliustruojančią nuotrauką, policijos pareigūno komentarą, kreipėsi į Pareiškėją, siekdamas išklausyti jo poziciją, publikacijoje nevartojo žeminančių ar Pareiškėją žeidžiančių žodžių. Atsakovas pripažino, jog tokie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai atitinka sąžiningo elgesio kriterijus.

Dėl Pareiškėjo argumentų, jog renkant informaciją nebuvo laikytasi žurnalistų pareigų, nurodoma, jog kurios nors iš Įstatymo 41 str. 2 d. 6 p. įtvirtintos aplinkybės nebuvimas dar nereiškia, kad informacijos rinkimas buvo neetiškas ar neteisėtas. Atskiras trečiojo asmens neįspėjimas apie tokiu būdu paskleistos informacijos paskleidimą visuomenės informavimo priemonėje nėra pagrindas pripažinti, jog informacijos rinkimo procedūra buvo pažeista. Pažymima, jog vertinant, ar paskleistoje informacijoje buvo kurstoma neapykanta arba kurstoma diskriminuoti vienu iš Įstatyme 19 str. 1 d. 3 p. nurodytų pagrindų, svarbu atkreipti dėmesį, jog kurstymas ne bet koks komunikacinis aktas, o tik tas, kuriame pakankamai aiškiai išreikštas komunikacinis ketinimas – raginimas/skatinimas atlikti konkrečius veiksmus atitinkamos grupės ar jai priklausančio asmens atžvilgiu. Atlikus tyrimą nebuvo jokio teisinio pagrindo nustatyti ketinimą atlikti konkrečius veiksmus viešojo asmens (Pareiškėjo) atžvilgiu.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Diena Media News“ atsiliepime (I t. b.l. 136-140) su Pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad dienraštis į miesto gyvenimą orientuotas leidinys, kuris skiria dėmesį ir kasdienėms situacijoms, su kuriomis susiduria eiliniai kauniečiai. Skaitytojai raginami pranešti naujienas, įvykius, išreikšti nusiskundimus. Leidėjos žurnalistė publikaciją parengė gavus kelis gyventojų nusiskundimus dėl netvarkingai kieme statomo automobilio. Iš raštu gautų skundų, pokalbių su gyventojai tapo aišku, kad problema įsisenėjusi. Įvertinus, kad šiuo atveju galimai padarytas pažeidimas (redakcija kreipėsi komentaro į policijos pareigūnus, jų komentaras pateiktas), redakcija nusprendė skunde aprašytą problemą išnagrinėti išsamiau ir parengti bei paskelbti publikaciją. Atsiliepime pažymima, jog leidėja tinkamai atskyrė faktus ir nuomonę, todėl mano, kad atsakovė pagrįstai nekonstatavo garbės ir orumo menkinimo. Atspindinti tikrovę, nors ir nepalanki, kritiška informacija negali pažeminti garbės ir orumo.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2019-02-18 sprendimo Nr. (SK-233)SPR-29, kuriuo nuspręsta pripažinti Pareiškėjo skundą dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos, nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl Tarnybos įpareigojimo pripažinti pažeidimus.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2018-10-10 gavo Pareiškėjo skundą (I t. b.l. 64) dėl trečiojo suinteresuoto asmens 2018-10-09 publikacijoje paskelbtos tikrovės neatitinkančios ir Pareiškėjo garbę ir orumą žeminančios informacijos. 2018-10-15 Pareiškėjas pateikė skundo patikslinimą (I t. b. l. 67-71), kuriame nurodoma, jog jam paskambino trečiojo suinteresuoto asmens žurnalistė, kuri neprisistatė vardu ir pavarde, jo neįspėjo, jog jo žodžiai gali būti paskelbti visuomenės informavimo priemonėje, taip pat nuslėpė, jog pokalbis įrašomas. Pavykus išsiaiškinti žurnalistės vardą ir nuvykus į trečiojo asmens redakciją buvo atsisakyta parodyti turimą nuotrauką. Pareiškėjas nurodė, jog nėra viešas asmuo, nedavė sutikimo publikuoti asmens duomenis, o ginčo publikacijoje paskelbti duomenys neatitinka tikrovės. Nurodė publikacijos teiginius, kurie neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą: 1) „(duomenys neskelbtini)“; 2) „gyvenantiems kauniečiams trūko kantrybė – jiems gyvenimą kartina buvusio Seimo nario M. Z. netinkamai pastatomas automobilis“; 3) „buvęs politikas atkerta“; 4) „kreipėsi (duomenys neskelbtini) uždaru kiemu besinaudojantys gyventojai“; 5) „jis šiame uždarame kieme turi du garažus“; 6) „būtent šiam žmogui į garažą įvažiuoti kažkodėl nepavyksta. Ar jis tingi vairą pasukti, ar dėl kitų priežasčių, neaišku. Savo automobilį jis nutrenkia bet kaip, užstato kitų žmonių transporto priemones“ – pasakojo kaimynai; 7) „pašnekovai kaip vienas“; 8) „Dėl minėto asmens automobilio negalime net į darbus išvažiuoti“; 9) „visi gyventojai kažkaip susikalba, tik M. Z. įsivaizduoja esantis kažkoks vadovas“; 10) „gyventojai skundžiasi, kad jis trukdo išvažiuoti“; 11) „Gyventojai pasakoja, kad ne kartą bandė su jumis kalbėtis gražiai“; 12) „Skaitytojų atsiųstą nuotrauką, kurioje, kaip teigia kauniečiai, yra netinkamai paliktas M. Z. automobilis“. Tarnybos prašė įvertinti publikaciją, pripažinti dienraštį pažeidusiu Visuomenės informavimo etikos kodekso normas, priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) kategorijai, įpareigoti pašalinti informaciją ir ją paneigti pagal su Pareiškėju suderintą tekstą.

Atsižvelgdama į tai, jog skunde keliamas Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimo klausimas, vadovaudamasi Įstatymo 46¹ str. 3 d. 2 p. bei 50 str. 3 d. 3 p., Tarnyba skundą dėl galimų Kodekso pažeidimų 2018-10-15 persiuntė nagrinėti Visuomenės informavimo etikos komisijai ir apie tai informavo pareiškėją (I t. b.l. 74).

Tarnyba 2018-10-15 raštu (I t. b.l. 76) kreipėsi į UAB „Diena Media News“, prašydama pateikti rašytinius paaiškinimus dėl Pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018-10-30 pateikė rašytinius paaiškinimus (I t. b.l. 78-82), nurodydamas, jog skundas nepagrįstas, publikacija buvo parengta gavus kelis gyventojų nusiskundimus dėl netvarkingai statomų automobilių ir pokalbio metu paaiškėjus, jog problema įsisenėjusi. Automobilių parkavimas ir vietų trūkumas yra viso miesto problema, tad įvertinus, jog galimai buvo padarytas pažeidimas buvo nuspręsta parengti publikaciją. Viešosios informacijos rengėjas taip pat pateikė paaiškinus, dėl Pareiškėjo skunde ginčijamų teiginių. Tarnyba 2019-02-18 raštu (I t. b. l. 116) Tarnybą informavo Pareiškėją apie priimtą 2018-02-18 Sprendimą (I t. b. l. 118-130), kuriuo nuspręsta pripažinti Pareiškėjo skundą dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos, nepagrįstu. Sprendime konstatavo, kad Pareiškėjas yra laikytinas viešuoju asmeniu, kurio kritikos ribos siauresnės dėl prieš kurį laiką įvykusio jo pasitraukimo iš aktyvaus politinio gyvenimo nei viešojo asmens, aktyviai vykdančio politinę veiklą. Sprendė, kad 1 teiginio atžvilgiu nėra teisinio pagrindo konstatuoti garbės ir orumo pažeidimo. Dėl kitų teiginių pažymėjo, jog 2-4,7 teiginiais pateikiamos dviejų konfliktuojančių pusių (gyventojų ir Pareiškėjo) pozicijos. 2-3,7 teiginiai nestokoja faktinio pagrindo, o 4 teiginys atitinka tikrovę. Pareiškėjo 5-6, 8-9 teiginiai, tai šaltinių suteikta informacija publikacijoje paskelbta naudojant citavimo priemones. Pareiškėjo ginčijami 10-11 teiginiai, tai Pareiškėju užduoti klausimai, į kuriuos buvo sudaryta galimybė pateikti atsakymus, kurie buvo paskelbti. Tarnyba pripažino, jog trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai atitiko sąžiningo elgesio kriterijus, kuomet stengiamasi suteikti informacijos apie įvykį, kuriame dalyvauja viešasis asmuo, išryškinti asmens, ar jo veiklos trūkumus, tad nėra pagrindo teigti, jog buvo siekta pažeminti Pareiškėjo garbę ir orumą. Tarnyba sprendime pripažino, jog publikacijoje nagrinėjamas viešosios tvarkos (eismo) pažeidimo atvejis tenkina aiškų visuomenės interesą žinoti. Publikacijoje buvo atskleista tik būtina situacijai aptarti informacija. Publikacijos tikslas, nukreiptas ne į pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, bet į visuomeninę reikšmę turinčias Pareiškėjo gyvenimo aplinkybes. Taip pat pripažinta, jog egzistavo realus tam tikros dalies visuomenės interesas gauti informaciją, iliustruotą Pareiškėjo nuotrauka, siekiant užkirsti kelią tolimesniems veiksmams, galimai pažeidžiantiems visuotinai pripažįstamas gero elgesio taisykles.

Pareiškėjas, teismui skųsdamas Tarnybos Sprendimą, nurodė, jog nesutinka su Tarnybos Inspektoriaus išvadomis, jog jis yra viešasis asmuo, nėra davęs leidimo skelbti savo asmens duomenų, t.y. atvaizdo. Taip pat pažymi, jog nebuvo pačio automobilio užstatymo fakto. Pažymi, jog nesutiko, kad pokalbis būtų įrašinėjamas, prašė parodyti turimą nuotrauką, tačiau šios prašymo žurnalistė netenkino. Pats straipsnis surašytas nesąžiningai, kad pažeistų jo garbę ir orumą, skatintų negatyvumą ir neapykantą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 str. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 10 str. 1 d. įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (1995-04-20 nutarimas, 1997-02-13 nutarimas, 2002-10-23 nutarimas ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje taip pat pažymi, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011).

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas taip pat įtvirtinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 str. 1 d.. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Taigi sprendžiant, ar ginčo publikacijoje nebuvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos, būtina sisteminė visų aplinkybių, susijusių su šios publikacijos paskelbimu, analizė ir įvertinimas.

Byloje ginčas kilo dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos (I t. b.l. 65-66). Publikacija buvo parengta gavus kelis gyventojų nusiskundimus dėl netvarkingai kieme statomo automobilio. Trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijoje paskelbė besiskundžiančių suinteresuotų asmenų poziciją ir ją iliustruojančią nuotrauką, policijos pareigūno komentarą dėl galimai padaryto pažeidimo, taip pat Pareiškėjo atsakymus, pateiktus žurnalistei pasikreipus išklausyti jo pozicijos.

Nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu Pareiškėjas nurodo, jog Tarnyba padarė nepagrįstą išvadą, jog jis yra viešasis asmuo, kadangi jis nebedalyvauja politikoje, o jo veikla nedaro jokios įtakos viešiesiems reikalams. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija galiojusi publikacijos paskelbimo metu, nuo 2018-09-20 iki 2019-01-01) 2 str. 77 d. viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys.

Kaip matyti iš Tarnybai teiktų paaiškinimų trečiasis suinteresuotas asmuo Pareiškėją laikė viešu asmeniu (politiku, buvusiu Seimo nariu). Skundo nagrinėjimo metu naudojantis viešai prieinama informacija Tarnyba nustatė, jog Pareiškėjas yra pristatomas kaip Lietuvos ekonomistas, politinis veikėjas, buvęs (duomenys neskelbtini) viceministras ((duomenys neskelbtini)) ir buvęs Seimo narys ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Tarnyba pripažino, jog publikacijos paskelbimo metu Pareiškėjas jau nebeatitiko viešojo asmens kriterijų, tačiau sprendė, jog dėl anksčiau vykdytos aktyvios politinės veiklos ir eitų pareigų, laikytinas viešuoju asmeniu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia Tarnybos išvada, kadangi, kaip matyti iš sprendime nustatytų aplinkybių, Pareiškėjas politinėje veikloje dalyvavo ilgą laiką (Seimo nariu buvo dvi kadencijas). Atsižvelgusi į tai, kad nuo jo aktyvios ilgą laiką vykdytos politinės veiklos iki publikacijos paskelbimo praėjo nedidelis laiko tarpas (keleri metai), Tarnyba pagrįstai sprendė, jis vis dar kelia susidomėjimą visuomenei dėl vykdytos ankstesnės veiklos ir Įstatymo prasme yra laikytinas viešuoju asmeniu.

Skunde taip pat teigiama, jog Tarnyba Sprendime iš esmės netyrė ir neatsakė į klausimą, ar visuomenės informacijos rengėjų (skleidėjų) pateikta informacija buvo žinia ar nuomonė. Teismas pažymi, kad skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies, t. y. žinios ar nuomonės. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. nustatyta, jog nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 88 d., žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Taip pat pažymėtina, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Svarbu yra įvertinti ir pateikiamų teiginių kontekstą, formuluotes, ar išsakomos mintys suprantamos kaip neginčytinas faktas, ar kaip asmeninis pašnekovo tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Teismas, atsižvelgęs į skundžiamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad atsakovė detaliai nurodė publikacijose išdėstytus teiginius, su kuriais nesutinka Pareiškėjas ir mano, kad jais yra pažeista jo garbė ir orumas, todėl teismas papildomai skundžiamame sprendime išdėstytų publikacijos teiginių nekartos. Kaip jau buvo minėta, publikacija buvo parengta atsižvelgiant į gyventojų nusiskundimus dėl netvarkingai kieme statomo automobilio, ją rengiant buvo kreiptasi komentaro į policijos pareigūnus. Pareiškėjas neginčija pačios automobilių parkavimo problemos. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodydamas, jog tarp kiemo naudotojų yra susitarimas dėl automobilių statymo, ne kartą buvo kviesta policija, konfliktuoja keli asmenys (nuomininkas ir palėpėje gyvenantis asmuo).

Dėl 1 Pareiškėjo teiginio (publikacijos antrašte) sprendime pripažinta, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti garbės ir orumo pažeidimo. Teismas sutinka su Tarnybos sprendime išdėstytais argumentais, jog publikacijos antrašte buvo siekiama anonsuoti visą publikaciją ir sudominti skaitytoją, todėl negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“, ir literatūrinės išraiškos priemonės yra leistinos, kas reiškia, kad duomenys gali būti pateikti nevisiškai tiksliai, todėl negalima konstatuoti Pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo. Taip pat teismas pažymi, jog antraštėje netiksliai įvardijama pareiškėjo padėtis (politikas), tačiau pats Pareiškėjas joje tiesiogiai nėra minimas. Tarnyba sprendime įvertino ir pasisakė dėl visų pareiškėjo teiginių. Vertindama 2-4,7 teiginius („gyvenantiems kauniečiams trūko kantrybė – jiems gyvenimą kartina buvusio Seimo nario M. Z. netinkamai pastatomas automobilis“; „buvęs politikas atkerta“; „kreipėsi (duomenys neskelbtini) uždaru kiemu besinaudojantys gyventojai“; „pašnekovai kaip vienas“) Tarnyba pagrįstai nurodė, jog šiuose teiginiuose yra pateikiamos dviejų konfliktuojančių pusių (bendru kiemu besinaudojančių asmenų ir Pareiškėjo) pozicijos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (gautų asmenų skundų) bei Pareiškėjo paaiškinimų, pateikiama informacija paremta faktiniu pagrindu, o vartojami išsireiškimai („trūko kantrybė“, „gyvenimą kartina“), tai publikacijos rengėjo vartojamos literatūrinės išraiškos priemonės. Pasisakant dėl 8 ir 9 teiginių („dėl minėto asmens automobilio negalime net į darbus išvažiuoti“; „visi gyventojai kažkaip susikalba, tik M. Z. įsivaizduoja esantis kažkoks vadovas“) pažymėtina, jog jis pateiktas pasitelkiant citavimo priemones ir yra išsakyta kaip vieno iš gyventojų nuomonė. Pagal Įstatymo 54 str. 1 d. 7 p. viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji, be kita ko, buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Tokia nuoroda į šaltinį nagrinėjamu atveju buvo pateikta. Pareiškėjo ginčijami 10-11 teiginiai („gyventojai skundžiasi, kad jis trukdo išvažiuoti“; „gyventojai pasakoja, kad ne kartą bandė su jumis kalbėtis gražiai“;) tai žurnalistės Pareiškėjui užduoti klausimai, į kuriuos jis galėjo pateikti atsakymus, kurie buvo paskelbti.

Pagal teismų formuojamą praktiką, viešojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Teismas, atsižvelgęs į minėtą teismų praktiką bei tai, kad Pareiškėjas nagrinėjamu atveju laikytinas viešuoju asmeniu, taip pat tai, jog kritika yra faktiniu pagrindu daro išvadą, jog pagrindo teigti, kad ginčo publikacijose išdėstyti teiginiai yra pažeidžiantys Pareiškėjo garbę ir orumą, nėra. Taip pat pažymėtina, jog publikacijoje pateikiama subjektyvi (besiskundžiančių gyventojų) nuomonė, o viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) publikacijoje savarankiškų išvadų neformuluoja. Taip pat publikacijoje pateikiamas policijos pareigūno vertinimas, kuris yra neutralus. Vertinant nuotrauką nurodoma, jog pažiūrėjus „sunku įvertinti situaciją“, paaiškinama kaip reikėtų elgtis, jei trukdymas iš tikrųjų būtų. Teismas pažymi, jog į trečiąjį suinteresuotą asmenį pasikreipę gyventojai prašė patarimo, kaip tokioje situacijoje elgtis. Pateikiama nuomonė neiškraipo faktinių aplinkybių, neperžengia bendrų etikos principų, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad publikacijoje išdėstyti teiginiai pažeidžia Pareiškėjo garbę ir orumą.

Pareiškėjas mano, kad paskelbta informacija pažeidžiama jo nekaltumo prezumpciją, tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Pagal įstatymo 19 str. 3 d. visuomenės informavimo priemonėje draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią jo nekaltumo prezumpciją. Teismas pažymi, jog publikacijoje buvo nagrinėjamas galimas viešosios tvarkos pažeidimo atvejis, o galimai netinkamas Pareiškėjo automobilio statymas buvo komentuojamas tiek į leidėją pasikreipusių asmenų, tiek Pareiškėjo (nurodžiusio, jog jis automobilio neužstatė), tiek policijos pareigūno, kuris nurodė, jog pagal pateiktą nuotrauką negalima spręsti ar automobilis tikrai trukdo išvažiuoti kitai transporto priemonei. Kadangi, kaip jau buvo minėta, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) publikacijoje savarankiškų išvadų neformulavo, o siekė informuoti visuomenę, Tarnyba pagrįstai sprendė, jog publikacija Pareiškėjo nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog publikacijoje nepagrįstai buvo paviešinti jo asmens duomenys ir nuotrauka. Vienas iš Įstatyme nustatytų ribojimų, susijęs su privataus gyvenimo apsauga. Įstatymo 14 str. 1 d. nurodyta, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Atitinkamai to paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 d. nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Pagal VIĮ, informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tik šio įstatymo 14 str. 3 d. nustatytais atvejais, kai: 1) ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, 2) informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Įstatyme privataus pobūdžio informacija apibrėžiama kaip žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. (2 str. 45 d.), o remiantis Įstatymo 2 str. 46 d., privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

Įvertinus šį teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, t. y. kiekvienas informacijos rengėjas ir skleidėjas turi vadovautis minėta norma kiekvienos konkrečios informacijos paskelbimo atveju ir platinti privataus pobūdžio informaciją tik turint asmens, kurio privati informacija yra skelbiama, sutikimą. Išlygos, kada asmens sutikimo nereikia yra nurodytos 14 str. 3 d. ir be kita ko nustato, jog sutikimo nereikia, kai informacija yra susijusi su viešojo asmens privataus gyvenimo aplinkybėmis reikšmingomis visuomenei.

Teismas sutinka su Tarnybos išvada, jog nagrinėjamu atveju, Pareiškėjui esant viešu asmeniu, ir publikacijoje nagrinėjama galimo viešosios tvarkos pažeidimo (statant automobilius) situacija, kuris aiškiai tenkina visuomenės interesą žinoti. Taip pat pažymėtina, jog publikacijoje buvo atskleista tik su ja susijusi ir būtina informacija. Buvo nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, taip pat informacija apie jo eitas pareigas (buvęs Seimo narys). Nei Pareiškėjo gyvenamoji vieta, nei valstybiniai automobilio numeriai nebuvo atskleisti. Taip pat buvo pateikta informacija apie bendro naudojimo kiemo vietą (nurodytas kiemo adresas). Informaciją apie pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą (du garažus) pateikė trečiojo suinteresuoto asmens šaltiniai. Ši informacija buvo paskelbta, nes to reikalavo aprašomos situacijos apibūdinimas (automobilių statymo galimybės kieme). Teismo vertinumu Tarnyba pagrįstai nustatė, jog paskelbta informacija atitiko reikalavimą, jog duomenys tvarkomi siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad Tarnyba skundžiamame Sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkami vertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei taikė teisinį reglamentavimą. Tarnybos sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstytos nustatytos aplinkybės, ir padarytos teisės aktų nuostatas atitinkančios išvados. Teismo vertinimu, Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais naikinti skundžiamo Sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas. Taip pat atmestinas išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą pripažinti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo padarė pažeidimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.